Pulkininko ir diplomato Kazio Škirpos ąžuolynas ošia kovos dainą

Miškuose tvarkos nebus, kol valdys, ūkininkaus ir kontroliuos ta pati ministerija
15 spalio, 2020
Nauja ąžuolo skulptūra – absolventų dovana KMAIK bendruomenei
18 spalio, 2020

Pulkininko ir diplomato Kazio Škirpos ąžuolynas ošia kovos dainą

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriai Namajūnuose, Pasvalio rajone šių metų rudenį  pasodino ir visuomenei atvėrė Lietuvos savanorio, diplomato, valstybininko, 1941 m. Birželio sukilimo vado, plk. Kazio Škirpos ąžuolyną. Jis oš  Pasvalio savivaldybės bendruomenei skirtame sklype, kurį išrūpino tuometis Saločių seniūnas Algimantas Mašalas. Su seniūno pagalba dar  2016 m. lapkritį buvo atidengtas paminklinis akmuo Škirpos tėvonijoje – tai buvo gražios tradicijos pagerbiant didį valstybininką pradžia. Ir tuomet, ir dabar iškilmėse dalyvavo KASP Vyčio Apygardos V rinktinės Pasvalio kuopos kariai savanoriai, kurie iššovė darnias salves už K. Škirpą, Birželio sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybę.

Naujo ąžuolyno pradininkai – kariuomenės kūrėjai savanoriai, kurių gretose yra ir pirmųjų pasieniečių, tad atvyko bei savo ąžuoliuką pasodino ir pasieniečių ekipažas. Būsimi galiūnai  pasodinti pagal Gediminaičių stulpų maketą iš anksto pažymėtose vietose. Po talkos jos dalyviai  sustojo puslankiu už paminklinio akmens, kur buvo atritinta Saločių miesto patranka, smagiai siautė laužo liepsna, o vėjas nešė kvapnų dūmą Bauskės link, kur savo vandenis plukdo Mūša, kad Nemunėlin įpuolusi prie pilies taptų Lielupe (Didžiąją upe).

K. Škirpos ąžuolyną atvėrė Tautiška giesmė, kurią sugiedojo Biržų krašto liaudies dainų ir  sutartinių  ansamblis ,,Siaudela“, vadovaujamas Jūratės Garnelienės, o vėliau jo skambios dainos  svetingoje Namajūnų sodžiaus žemėje džiugino salotiškius, pasvaliečius, biržiečius, joniškiečius ir kitus svečius.

Žuvusių už Tėvynės laisvę Nepriklausomybės, Klaipėdos sukilimo, Birželio sukilimo, pasienio užkardose, Vietinės rinktinės bei Lietuvos partizanų (1944-1969) kovose ir 1991 metais atminimą renginio dalyviai taip pat pagerbė tylos minute. Ant paminklinio akmens stiebo plazdėjo partizano Leono Laurinsko – Liūto  savanoriams kūrėjams palikta istorinė partizanų laikų Trispalvė, prie kurios prisiekę Lietuvos partizanai garbingai vykdė savo pareigą, negailėdami nei jėgų, nei gyvybės. Nuaidėjo karių savanorių salvės, kurios grupei komandavo kapitonas Donatas Dilys.

Lietuvos kariuomenės evangelikų karo kapeliono įpareigotas maldą ,,Už Tėvynę‘‘ iš maldynėlio ,,Karys evangelikas‘‘ (Generalio štabo 1938 m. leidinys, Kaunas) perskaitė Vidmantas Petras Kuprevičius.

,,Kovok!’’ – Lietuvių aktyvistų fronto, kurį subūrė K. Škirpa, šūkį priminė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Škirpos ąžuolyno pradininkas Antanas Kliunka. Trumpai pulkininko ir diplomato K. Škirpos gyvenimo kelią priminė šaulys Kostas Ivanauskas, sveikinimo žodžius tarė Saločių seniūnai, Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, Seimo nariai Audronis Ažubalis ir Antanas Matulas.

Namajūnų kaimas nuo Latvijos sienos nutolęs apie vieną kilometrą. Pulkininko ir diplomato Kazio Škirpos ąžuolynas bei paminklinis akmuo – reikšminga vieta šalia Baltijos kelio, Kazio Škirpos kelio – nuo Namajūnų iki didžiųjų pasaulio miestų.

Kazys Škirpa gimė 1895 metais. Sulaukęs dvidešimties baigė Jelgavos (tuomet – Mintauja) gimnaziją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pašauktas į Rusijos imperijos armiją, įgijo karinį išsilavinimą. Karui baigiantis K. Škirpa kovojo už Lietuvos laisvę. Jam vadovaujant 1919 m. sausio 1 d. Vilniuje Gedimino pilies bokšte iškelta tautinė Lietuvos vėliava. Nepriklausomoje Lietuvoje jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir dirbo diplomatu. 1940 m., kai Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos valstybes, K. Škirpa buvo Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje. Dėl tautinių pažiūrų naciai jam uždraudė vykti į Lietuvą, o vėliau įkalino Bad Godesbergo politinių internuotųjų stovykloje. Po Antrojo pasaulinio karo K.  Škirpa gyveno ir aktyviai darbavosi lietuvių išeivijoje, mirė 1971 m. JAV.

Dr. ats. vyr . ltn. Vidmantas Petras Kuprevičius

Nuotraukos Simonos Bindoriūtės ir Vidmanto Petro Kuprevičiaus