Punios šilo apsaugos tikslų projektas

Punios šilo apsaugos tikslų projektas

Aplinkos ministerija pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) iki 2019 m. gruodžio 1 d. parengti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus bei skirtą pateikti Europos Komisijai, – „Punios šilas“ apsaugos tikslų projektą. VSTT direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo VSTT Metodinio – analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Biologinės įvairovės skyriaus specialistai, mokslininkai – miškininkai iš VDU Žemės ūkio akademijos, Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojai. Punios šile buvo atlikta Europos Bendrijos svarbos gamtinių vertybių inventorizacija ir jų būklės vertinimas. Be to, tarnyboje dėl Punios šilo ateities surengta diskusija.

Lapkričio 29 d. VSTT pateikė Aplinkos ministerijai Punios šilo apsaugos tikslų projektą. Jis ministerijai yra rekomendacinio pobūdžio. Pateikiame bendras šio darbo išvadas, o išsamiau su projektu galima susipažinti https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/aplinkos-ministerijai-pateiktas-punios-silo-apsaugos-tikslu-projektas

Bendros išvados

1. Palyginti su daugeliu kitų Buveinių apsaugai svarbių teritorijų, Punios šile yra labai didelė koncentracija EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių. Tai rodo ypatingą visos teritorijos vertę ir indėlį Natura 2000 teritorijų tinklui.

2. Dėl nacionalinių ir europinių vertybių gausos bei jų išsaugojimo ekologinių poreikių, EB svarbos esamose ir potencialiose miško buveinėse, kurios užima 72 proc. teritorijos (draustinyje – 69 proc.) negali būti vykdoma miško ūkinė veikla, išskyrus specialiuosius kirtimus siekiant buveinių palankios būklės. Draustinyje esantis IIA miško grupės režimas neužtikrina šių apsaugos poreikių, todėl reikalinga pakeisti statusą į griežtesnio režimo arba reguliariai koreguoti ūkinės veiklos planus (miškotvarkos projektus), kad būtų užtikrinama saugomų vertybių apsauga.

3. Nepakankamai geros būklės ir potencialiose miško buveinėse bendras ir svarbiausias neigiamas veiksnys – didelis negyvos medienos trūkumas. Daugeliu atveju tik dėl šio trūkumo brandūs medynai negalėjo būti priskirti EB svarbos buveinėms ir liko tik potencialiomis. Pagal Miškų kirtimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79, IIA grupės miškuose turi būti ne mažiau 20 m3 /ha negyvos stambios medienos, tačiau vietovės “Punios šilas” teritorijoje, išskyrus kertines miško buveines ir rezervatą, negyvos medienos kiekis yra keliskart mažesnis arba jos visai nėra. Tokią būklę nulėmė per intensyvūs sanitariniai kirtimai. Būtina atsisakyti planinių sanitarinių kirtimų. Šiuo metu vykstantys sanitariniai kirtimai žievėgraužio tipografo paveiktų eglių židiniuose disonuoja su poreikiu gausinti stambios negyvos medienos kiekį. Vykdomi sanitariniai kirtimai gerokai sumažino teritorijos gamtinę vertę. Atsižvelgiant į poreikį švelninti klimato kaitos padarinius ir BAST vertybių apsaugos poreikius, kompromisinis sprendimas šiuo laikotarpiu būtų nevykdyti sanitarinių priemonių esant pavieniams pažeistiems medžiams. Atsiradus didesniam kinivarpų židiniui (>10 šviežiai apniktų eglių) taikyti neintervencines priemones – feromonines gaudykles, gaudomuosius medžius, apniktų medžių nužievinimą, paliekant kamienus vietoje. Priemonės gali būti vykdomos sklypuose, kur eglė sudaro ne mažiau trečdalio medyno.

4. Nustatytiems apsaugos tikslams pasiekti Punios šile reikalingas gamtotvarkos dokumentas. Daugeliui saugomų buveinių ir rūšių tam, kad pasiekti palankią apsaugos būklę, reikalingos gamtotvarkos priemonės, kurių neįmanoma atlikti rengiant ir įgyvendinant įprastą miškotvarkos projektą. Tokioms priemonėms priskiriami ir specialieji kirtimai, kuriems šiuo metu nėra normatyvų, tinkančių įvairiems saugomų objektų poreikiams. Gamtotvarkos priemonių ypatingai reikia atviro ir pusiau atviro tipo buveinėse ir kai kurių rūšių buveinėse. Taip pat labai svarbūs yra nacionalinių saugomų rūšių apsaugos poreikiai, kuriuos reikia kruopščiai derinti tiek tarpusavyje, tiek su BAST apsaugos tikslais. Gamtotvarkos dokumentu taip pat turėtų būti nustatytas elninių žvėrių reguliavimo poreikis ir gairės.

5. Miško plotuose, kurie nepatenka į EB svarbos natūralias ir rūšių buveines, miškų ūkinė veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į nacionalinių saugomų rūšių poreikius ir į teritorijos funkcinius prioritetus. Daugeliu atvejų leidžiamos ūkinės priemonės nėra tinkamai subalansuotos, todėl neduoda nei ekonominės, nei ekologinės naudos. Ugdomiesiems kirtimams neturėtų būti taikomi tokie patys normatyvai kaip III-IV grupių miškuose. Neturi būti vykdomas dirbtinis želdinimas ir polajinių kultūrų veisimas.

6. Nustatant BAST vertybių apsaugos poreikius, nenustatyta grėsmių, kylančių dėl žmonių lankymosi teritorijoje. Jos galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei lankytojų srautas smarkiai išaugtų. Tokiu atveju tuos srautus reikėtų nukreipti nustatytais maršrutais.