2017 metų Lietuvos medžiu išrinkta Raganų eglė

2017 metų Lietuvos medžiu išrinkta Raganų eglė

Lietuvos metų medžiu šiemet išrinkta Raganų eglė, auganti Pagėgių savivaldybėje, netoli Vilkyškių miestelio ir Rambyno kalno. Medžio aukštis siekia 32 metrus,  liemens apimtis – 5 metrai. Maždaug 80 centimetrų aukštyje ši eglė šakojasi į 18 kamienų, deja, 2007-ųjų pabaigoje praūžusi vėtra vieną jų nulaužė.

Balsavo 3130 medžių gerbėjų

Lietuvos metų medžio paskelbimo ceremoniją Saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centre spalio 20 dieną šio konkurso iniciatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis pradėjo Europos metų medžio 2017 apdovanojimui sukurtu filmuku. Jo vaizdai ragino atrasti savo lobį – medį, žaliąjį milžiną, labai ryškų bet kokiame kraštovaizdyje bei pristatė visus 2017 metų Lietuvos medžių rinkimuose dalyvavusius augalus.

Buvo pagerbtas ir pernai pirmąkart išrinktas šalies Metų medis – Stelmužės ąžuolas. Zarasų rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Gitana Kolienė, pavadinta  Stelmužės ąžuolo globėja, parodė senų šio ąžuolo nuotraukų ir kokiomis priemonėmis saugomas senolio gyvybingumas.

Raganų eglė, surinkusi  911 palaikymo balsą, stipriai aplenkė kitus konkurso kandidatus. Labai įspūdingas  Elmės šešiakamienis ąžuolas, surinkęs 453 balsus, liko antras, o Aukštadvario kaštonas, gavęs 417 palaikymo balsų – trečias, Veisiejų uosis (334 balsai) – ketvirtas, Grybiškių ąžuolas (229 balsai) – penktas, Meškėnų liepa (212 balsų) – šešta. Iš viso šiuose rinkimuose balsavo 3130 asmenys.

Minčių puokštė

Lietuvos metų medžio paskelbimo ceremonijoje Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė dažnai atkreipiąs dėmesį į įspūdingus medžius. Važiuodamas netoli Marijampolės dažnai pastebėdavo keliasdešimt metrų nuo kelio augantį įspūdingą medį – galvodavo, kad tai ąžuolas, pasirodo – liepa. Jis ir Seimo nariai Kęstutis Bacvinka, Virginijus Sinkevičius bei Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras kalbėjo apie medžio svarbą mūsų gyvenime, akcentuodami, kad tiek pavieniai, tiek jų grupės, gojeliai ir miškai puošia mūsų aplinką, gerina gyvenimo sąlygas, fizinę ir emocinę sveikatą. O dauguma išskirtinių medžių yra ir gražūs žmogaus ir gamtos bendrystės pavyzdžiai.

1. A. Davenis akcentavo, kad Metų medžio konkurso tikslas – ne tik išrinkti medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies gražuolius, skatinti žmones jais labiau domėtis, juos gerbti, globoti, skleisti informaciją apie brandžių medžių saugojimo ir priežiūros galimybes, patirtį.

Per  tradicijų prizmę

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pastebėjo, esą dažnai sakoma, kad ąžuolas yra išskirtinai Lietuvos simbolis – visoje Europoje ąžuolai labai gerbiami. Lietuviai labai gerbė ir egles, pušis, liepas, vinkšnas, lazdynus – daug medžių turi svarią istorinę ir kultūrinę prasmę. Sūnui gimus lietuviai dažnai sodindavo ąžuoliuką, o susilaukę dukros – liepelę. Tai labai prasminga tradicija.

Jocys priminė Dionizo Poškos Baublio – pirmojo kraštotyros muziejus Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje įkūrimo istoriją 1812 m. XIX a.  rašytojas, žymus kultūros veikėjas, senienų ir gamtos mylėtojas D. Poška 1812 m. Vyšniakalnyje nukirstame didžiuliame išdegusiame ąžuole iškirto du langelius, duris, apdengė šiaudų stogą ir įsitaisė jame savotišką poilsio vietą, kurioje pradėjo kaupti senienas. Taip galbūt tūkstantmečio jau nudžiūvusio ąžuolo, kurio apimtis siekė 12,5 metro, gyvenimas buvo pratęstas dar keliems šimtmečiams…

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Lietuvoje žino dar apie 40 panašiai gyvenimą pratęsusių įspūdingų medžių. Jis įsitikinęs, kad tai neblogas medžio gyvenimo prailginimas ir pagerbimas, todėl mano, kad, dabar įsisukus senų medžių kirtimo vajui kapinėse, bent taip būtų galima išsaugoti, įpaminklinti įspūdingus ten augančius medžius.

Žodžiai iš Rambyno regioninio parko

Lietuvos metų medžio konkursui Raganų eglę pristačiusio Rambyno regioninio parko vyriausiasis specialistas ekologas Drąsutis Brazauskas, atsiimdamas apdovanojimą pasakojo, kad užaugo netoli šios didžiąja vadintos eglės ir vaikystėje su kitais vaikais dažnai kardavosi į jos kamieną.

Ko gero Raganų egle ją „pakrikštijo“ ten apsilankiusi žymioji šviesaus atminimo liaudies medicinos žinovė, vaistininkė, habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė. Brazauskas pastebėjo, kad toje vietoje auga ir daugiau daugiakamienių eglių ir pušų. O apie Raganų eglę sklando daug legendų – esą ji taip išsišakojusi todėl, kad kažkada pro tą vietą jojęs Prancūzijos karvedys ir imperatorius Napoleonas Bonapartas nukirto jos viršūnę. Kita legenda (gali būti net žymiosios E. Šimkūnaitės sukurta) pasakoja, kad toje vietoje rinkdavosi raganos ir, susmeigusios į žemę savo šluotas, eidavo pasidairyti. Viena raganaitė susidomėjo vietiniu vaikinu ir, nespėjusi sugrįžti iki vidurnakčio, rado šluotą įsišaknijusią. Iš jos ir išaugo ta įspūdingoji Raganų eglė.

Ekologui daug nerimo kėlė didelis Raganų eglės lankytojų noras įlipti į ją fotografuotis. Net galvojo, kuo ištepti jos kamieną, kad atbaidytų norinčius ropštis į medį. Tačiau labiau sutvarkius medžio aplinką, pastačius tvorelę ir informacinį stendą, raginantį gerbti įspūdingą medį, ši bėda, regis, atsitraukė ar bent žymiai sumažėjo.

Paklaustas, kaip pavyko pasiekti, kad tiek daug žmonių balsuotų už Raganų eglę, D. Brazauskas sakė, kad pernai išskirtinis jų parko medis, nors ir sulaukęs didelio palaikymo, Metų medžio rinkimuose liko antras. Šiemet parko specialistai vėl jį pristatė konkursui ir aktyviai ragino už jį balsuoti visus pažįstamus, tai ir atnešė rezultatų.

O perspektyvos

„Raganų eglė  yra labai netradicinės formos – visos jos šakos yra sukeltos į viršų. Tai itin įspūdingo dydžio ir aukščio, legendų apipintas medis“, – Lietuvos metų medžio paskelbimo ceremonijoje sakė  S. A. Davenis.

Lietuvos metų medžiu šiemet išrinkta Raganų eglė kitąmet atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse. Pasak „Lietuvos arboristikos centro“ vadovo, Raganų eglė turi nemažai galimybių laimėti ir Europos metų medžio konkursą, mat šiltesniuose kraštuose eglių auga mažai, Europos metų medžio rinkimuose vyrauja ąžuolai, liepos, vien todėl eglės yra kone išskirtiniai medžiai. O mūsų Raganų eglė bus labai išskirtinė – tokio dydžio ir išskirtinės lajos eglės jam kitur neteko matyti. Tik svarbu, kad tautiečiai palaikytų mūsų metų medį ir aktyviai balsuotų Europos metų medžio rinkimuose.

Įdomu, kaip  Raganų eglei seksis atstovauti Lietuvai 2018 metų Europos medžio konkurse? Palaikykime ją balsuodami.

Daiva Červokienė

Autorės ir Janinos Gadliauskienės nuotr.

Eugenijaus Skipičio nuotr.