Raudondvario medelynas sulauks šimtmečio ir pasodintų magnolijų žydėjimo

gruodžio 30, 2017
Paskirtas laikinasis būsimos Valstybinių miškų urėdijos vadovas
gruodžio 30, 2017
Pleneras užbaigtas – skulptūros Kamšos draustinio pažintiniame take
sausio 4, 2018

Raudondvario medelynas sulauks šimtmečio ir pasodintų magnolijų žydėjimo

Nežinioje dėl ateities gyvenantis Raudondvario medelynas nesileidžia gniuždomas slogių urėdijų pertvarkos nuotaikų. Aišku, netrykšta ir šventine euforija, nors šiemet mini veiklos devyniasdešimtmetį. Vis dėlto, tokiomis aplinkybėmis jis elgiasi labai kilniai  –  jubiliejaus proga Raudondvario miestelyje ir medelyne sodina pačius seniausius, aristokratiškai gražius ir anksčiausiai pražystančius medžius. Raudondvariečiams ir miestelio svečiams dovanojama lygiai tiek japoninių magnolijų, kiek veikia medelynas – 90.

Gimimo metrikų neturi

Medelyną per  miestelio šventę labai iškilmingai pasveikino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, seniūnija ir  įteikė Raudondvario seniūnijos vėliavą. Jokios kitokios jubiliejinės sukakties paminėjimo neplanuojantis Raudondvario medelynas vis dėlto norėjo kokiu nors būdu įprasminti ir įamžinti savo ilgametę veiklą.

Tiesa, niekas iš dabar jame dirbančių tiksliai nežino, kada yra tikrasis Raudondvario medelyno gimtadienis. „Medelyno „Gimimo metrikų“ neturime, nieko tokio buvę vadovai nepaliko, bet iki medelynui bus šimtas metų gal ir surasime. Žinome tik tiek, kad jis įkurtas 1927 m., tad visus metus ir švenčiame, – šypsojosi Raudondvario medelyno viršininkė Rima Žebrauskaitė. – Manome, kad tai turėtų būti pavasarį, mat pavasarį medelynas visiems būna labiausiai reikalingas ir pastebimas“.

Ištakos – dvarų medelynėliuose

Pasak Rimos, medelynų istorija Lietuvoje prasidėjo nuo dvaruose buvusių nedidelių, vos kelių arų medelynėlių, kuriuose augino vaismedžius, dekoratyvinius ir miškui skirtus augalus. Pirmi svetimšaliai augalai taip pat atkeliavo į dvarų parkus ir sodus, čia prasidėjo ir dekoratyvinė sodininkystė. Dvarų parkuose  augantys atvežtiniai medžiai ir šiandien  ne tik džiugina savo išlakumu, dydžiu, bet kartais tarnauja kaip motininiai augalai, nuo kurių renkamos sėklos, auginiai.

Medelynas veiklą pradėjo 1927 metais prie tuomet buvusios Raudondvario urėdijos, jo plotas tebuvo  vos 3 ha. Medelyne yra senų maumedžių eilė, kurie, manome, žymi pradžioje buvusio medelyno ribą. Tvarkant miškus atsirado miško sodmenų poreikis. Laikui bėgant keitėsi medelyno auginamų augalų asortimentas, buvo auginami vaismedžiai, dekoratyviniai augalai, keitėsi augalų išauginimo technika ir technologija.  Keitėsi medelyno pavaldumas ir čia dirbantys žmonės.

Medelyne darbai niekada nesibaigia, čia negali dirbti atsitiktiniai žmonės, čia reikia atiduoti visas savo jėgas, žinias ir išmintį.  „Kad taptum medelyno specialistu, reikia daug skaityti, daug dirbti, daug pamatyti, daug bendrauti su kolegomis ir, žinoma, mylėti savo darbą“, – įsitikinusi R. Žebrauskaitė.

Dabar medelyno plotas yra 23 ha, čia auginama per 150 tūkst. sodinukų ir apie 12 tūkst. kalėdinių eglaičių. Medelyne išauginti augalai pasklinda po įvairius Lietuvos rajonus, patenka į kaimynines šalis. Šiuo metu Raudondvario medelyno sąraše yra 260 skirtingų rūšių ir veislių. „Realiai turime dar daugiau, gal trijų šimtų ir nesiekiame, bet esame netoli šio skaičiaus, mat kai kurių turime nedidelius kiekius arba dar tik pradedame dauginti, todėl jie į sąrašą nepakliūna“, tvirtino moteris.

Rinkosi efektingus augalus

Dėl ko iš tokio ilgo augalų sąrašo medelynas jubiliejui pasirinko būtent magnolijas? Raudondvario medelyno viršininkė R. Žebrauskaitė pabrėžė, kad pasirinkimą labiausiai nulėmė tai, jog magnolijos yra gražūs medžiai, nors žydi trumpai, bet žydėjimas nepalieka abejingų.

„Magnolijos neturi kenkėjų, neturi ligų, tai yra  švarūs augalai, kokie šalia medelyno ir gali augti. Ne tiek daug turime ryškiai ir gausiai žydinčių medžių, o magnolijos yra vienos iš tokių. Norėjosi, kad mūsų kartais pilkoką koloritą pagyvintų  žydintys medžiai. Magnolijos gražios ir rudenį, ir žiemą, ir pavasarį iki žydėjimo: žiediniai pumpurai yra dideli , apaugę švelniais plaukeliais, pūpso ir tarsi saugoja būsimą žydėjimo paslaptį. Po žydėjimo šie medžiai nėra įspūdingi, bet vasarą ir taip žiedų netrūksta“, pasakojo dendrologė.

 „Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas itin teigiamai įvertino Raudondvario medelyno iniciatyvą. „Labai gražu, kai medelynas tokiu būdu duoda ženklą apie savo istoriją, įprasminantį jo veiklą. Kita vertus, tai puiki investicija į naujų gražių aplinkų kūrimą. Juk gyvybės trūko tiek naujai suformuotam parkeliui šalia Didžiosios gatvės, tiek  tuščiame plote prie „Iki“ prekybos centro. Esame labai dėkingi devyniasdešimties metų veiklos tradicijas turinčiam Raudondvario medelynui ir džiaugiamės, kad gimsta tokios gražios iniciatyvos“, – sakė V. Makūnas.

Talkos nekviečia

Šiuo metu Raudondvario medelyno darbuotojai jau yra pasodinę daugiau kaip pusę dovanojamų medelių. „Raudondvariečių talkos neprašome, nors jie tikrai sutiktų padėti, stengiamės šį darbą atlikti savomis rankomis, nes nenorime, kad neteisingai pasodinti augalai pražūtų. O sodinukus prižiūrėsime kartu su Raudondvario seniūnija ir raudondvariečiais“, – tikino pašnekovė.Žebrauskaitė sako, kad magnolijos nėra labai reiklūs augalai, tačiau jautroki šalčiui. Medelyno arboretume yra keletas maždaug 45 metų medžių, kurie sėkmingai auga ir žydi kiekvieną pavasarį. Kadangi sodinamų medelių sėklos yra surinktos jau nuo Lietuvoje derančių medžių, todėl turėtų būti labiau atsparios. Vis dėlto magnolijas geriau sodinti nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Tiesa, dirvožemiai Raudondvaryje joms ne itin tinkami. „Priemolis, molis, atrodytų, yra gera, derlinga žemė, tačiau magnolijoms ji per sunki. Jos mėgsta lengvesnę dirvą. Pradžiai gyvenimo, kad lengviau prigytų, į duobes pilame juodžemio, mulčiuojame“, – pasakojo moteris.

Medelyno viršininkė neslėpė, kad dovanojamus medelius sodina pripuolamai, kai ištaiko laiko. „Medelynas yra toks ūkis, tokia vieta, kur darbo niekada netrūksta. Darbuotojai atostogauti eina, kai užšąla ir užsninga, ir tuo metu kas nors turi rūpintis sėklomis. Jos kaip tik šiuo metu vis dar renkamos, į vazonus sodinamos kalėdinės eglutės, priraišiojami kai kurie augalai, kad juos neišverstų vėjas, lepesni – uždengiami, kad nenušaltų, žiemai plaunami ir tvarkomi medelyno padargai. Jau turėjome ne vieną klientą, kuris atvyko eglutės Kalėdoms, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie vis dar nori įsigyti medelių“,  – pasakojo medelyno viršininkė.

Tikisi išlikti

„Nepaisant visų miškų reformos peripetijų, mes tikime, kad sulauksime Raudondvario medelyno šimtmečio ir mūsų pasodintų magnolijų žydėjimo“, – optimizmo nestokojo Raudondvario medelyno viršininkė  Rima Žebrauskaitė.

Ir tas optimizmas yra pagrįstas – Raudondvario medelynas yra vienintelis dekoratyvinių augalų medelynas, kuris turi ne tik tradicijas, dirba pelningai ir komisijos yra numatytas palikti. „Kituose miškų žinybos medelynuose, deja, numatoma palikti tik miško sodmenis. Labai gaila, nes,manau, kad tikrai ir kai kuriuose kituose medelynuose yra puikių specialistų, turinčių žinių ir patirties. Ir kodėl negalėtų tokia veikla vykti kituose šalies regionuose? Mes, dirbantys medelynuose, mokame, to mokėmės ir galime užauginti Lietuvai tinkančių medelių. Privačių medelynų vienas kitas yra, tačiau jie patys užaugina gal tik 20 proc. produkcijos ir tai kažin, o visa kita parveža iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos. Taip  mūsų miestuose ir miesteliuose, į kurį benuvažiuotum, visur naujas, bet vienodas grindinys ir įsprausti importiniai medeliai“, – savo požiūrio neslėpė dendrologė.

Vilma Kasperavičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *