Regioninių parkų direkcijų pertvarka: leis dirbti ir užsidirbti

Regioninių parkų direkcijų pertvarka: leis dirbti ir užsidirbti

Aplinkos ministerija parengė Lietuvos saugomų teritorijų valdymo pertvarkos projektą, pagal kurį numatyta suformuoti keturias regioninių parkų ir rezervatų direkcijas pagal etnografinius regionus.  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos struktūroje veikiančių keturių nacionalinių parkų valdymas nesikeis, jie išlaikys dabartinį juridinį statusą. Regioninių parkų direkcijų apjungimo esmė – užtikrinti efektyvesnę saugomų teritorijų veiklą, sutaupyti lėšų, pagerinti lankytojų aptarnavimą. Tikinama, kad per pertvarką nė vienas darbuotojas neliks be darbo.

Viršininkų bus mažiau

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, pertvarkant  saugomų teritorijų sistemą bus suformuotos keturių regioninių parkų – Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos – bei rezervatų direkcijos pagal etnografinius regionus. „Nebus centralizacijos į vieną įstaigą. Čia netinka žinia, kaip kartais atsitikdavo, kad norima viską perkelti į Vilnių. Visos tarnybos kaip dirbo, taip ir dirbs regionuose. Paprasčiausiai sumažės viršininkų skaičius“, – apie pokyčius kalba direktorius.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas jau patvirtino, kad pertvarka  pradedama. „Pirmas etapas jau prasideda: darbo grupė parengė koncepciją – labai mažos regioninių parkų direkcijos bus sujungtos ir iš buvusių 29  liks keturios. Nacionaliniai parkai po pertvarkos, nuo 2022-ųjų, dirbs savarankiškai. Nuo šiol visą veiklą administruos iš viso aštuoni juridiniai asmenys. Tai – keturi nacionaliniai parkai bei  keturios regioninių parkų ir rezervatų direkcijos, be to, veiks  ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Modelis sukurtas laikantis etnografinio apjungimo principo. Tiesa, nesiekiama idealiai atspindėti regionus, nes kai kurie parkai plyti per  kelis,“ – aiškina A. Stanislovaitis.

Darbuotojai prašomi likti

Svarbiausia žinia, kurią nori pranešti reformuotojai  – nebus mažinami etatai. „ Bendras darbuotojų skaičius išlieka tas pats. Žmonėms, kurie norės ir pageidaus dirbti, bus sudarytos sąlygos pereiti į naujas darbo vietas. Kai kuriems gal reikės ir kiek pakeisti savo darbo profilį. Tiems, kurie atliko daug įvairių funkcijų, darbų gal ir mažės, bet mes norime, kad direkcijos žmonės specializuotųsi. Reikia, kad saugomų teritorijų tarnybose dirbtų ir kvalifikuoti teisininkai, ir viešųjų ryšių, ir informacinių technologijų specialistai, – įsitikinęs A. Stanislovaitis. – Iki šiol nebuvo architektų, kurie šiose teritorijose ypatingai svarbūs. Kad nekiltų ginčų dėl architektūrinio paveldo išsaugojimo bei neliktų kaltinimų: esą jūs teikiate išvadas, o neturite specialistų dėl derinimo. Būtinas ir viešųjų pirkimų specialistas, nes kartais tai darė ekologai ar kiti atsakingi darbuotojai. Norime, kad  kiekvieną darbą dirbtų tos srities žinovai. Reikia, kad žmonės gautų ir didesnius atlyginimus. Tikimės, kad daugumai darbuotojų atlyginimai augs. Suprantame, kad vadovų atlyginimai nedidės,  jie į tai ir nepretenduoja. Dabartiniai direkcijų vadovai turės persikvalifikuoti arba galės pretenduoti į tas kelias vadovų ar pavaduotojų pozicijas“.

Problema, pasak VSTT vadovo, buvo ta, kad mažoje direkcijoje sudėtinga spręsti pavadavimo klausimus. „Žmonės ir suserga, ir nori išvažiuoti atostogauti ar įgyti naujų darbo įgūdžių… Dabar bus kitaip – turėsime didesnius kolektyvus. Jeigu vienam kas nors atsitiks, bus kas jį pakeis. Spręsime paprasčiau ir pavadavimo, ir kvalifikacijos kėlimo klausimus, ir kitas problemas. Kai didesnis kolektyvas suremia pečius, tai ir rezultatai turi būti geresni“, – įsitikinęs jis.

A.Stanislovaitis pripažįsta, kad yra tokių, kurie abejoja pertvarka, baiminasi, kad dings iniciatyva, nebus bendravimo. „Labai teoriškai galime sakyti, kad gali taip atsitikti, bet jei žmonės, kuriems siūlome tokiomis pat sąlygomis, tokius pat darbus tik didesne apimtimi,  platesnėje teritorijoje ir su didesnėmis galimybėmis, tai jei bus noras, rasime ir su savivaldybėmis, ir su kitomis institucijomis puikiausią ryšį. Vieni kitiems pagelbėti, efektyviau panaudoti techniką, pinigines lėšas, –  apie ateitį kalba direktorius. – Aš puikiai suprantu žmones, kurie į reorganizaciją žiūri atsargiai. Todėl jau dabar prasideda neformalūs susitikimai su darbuotojais. Ne tie oficialūs susitikimai, kaip dažnai būna, su atleidimo lapeliais… Mes su kiekvienu aptarsime, kaip ir kur jis mato savo vietą, problemas.  Gal mes ko nors dar nematom ar nepažiūrim… Bandysime viską aptarti, išgirsti norus, kur ir kaip žmogus norėtų dirbti ar pretenduoja į kokią vietą… Bet jei mes žinome, kad yra viena darbo vieta, pavyzdžiui, ekologo, tai mes jam ir pasakysime – prašom… Ta vieta ir lauks. Jeigu į kokią vietą bus daugiau norinčiųjų, teks vykdyti atranką. Jei nepaklius, siūlysim kitą darbo vietą. Liūdna, jei reikės žmogui išeiti, jei jis nebenorės tęsti darbo, bet tada tikrai galės pasinaudoti  išeitinėmis išmokomis“.

Svarbiausia, kad pačių darbo vietų nemažėja. Iššūkis gali būti vadovams, nes iš 24 liks tik aštuoni. “Kitiems siūlome pasirinkti gal ir žemesnes pareigas, bet dirbti ne mažiau įdomų darbą. Jau dabar pradedame su kiekvienu kalbėtis asmeniškai. Pirmieji bus Aukštaitijos regiono žmonės. Pagal naują modelį Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija apims 8 regioninių parkų, Dzūkijos-Suvalkijos – 8 regioninių parkų ir 1 rezervato, Žemaitijos – 7 regioninių parkų ir 1 rezervato, Mažosios Lietuvos – 4 regioninių parkų ir 1 rezervato direkcijas“,- įvardija A.Stanislovaitis.

Planuojama, kad pokyčiai ir sutaupytos lėšos leis pagerinti saugomų teritorijų priežiūrą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, padidins darbuotojų kompetenciją ir padės įgyvendinti Žaliojo kurso uždavinius.

Rasa Liškauskaitė