Repelentas „Trico“: efektyvumas nauda ir mitai

Repelentas „Trico“: efektyvumas nauda ir mitai

Kiekvienais metais mūsų miškininkai ir ūkininkai turi nemažai problemų su stirnų, elnių ir briedžių daroma žala. Ieškodami maisto, elniniai gyvūnai apskabo medelių šakeles, laupo žievę ar į medžio kamienus „galanda“ ragus. Susidurdami su šiais iššūkiais miškininkai neretai svarsto, kokių apsaugos priemonių imtis. Iš kurių dvi pagrindinės – biržės tvėrimas aukšta tvora arba medžių apdorojimas repelentais.

Sakoma, kad želdinių apsauga aptveriant daug brangesnė nei repelentai ir aptverti tikslinga tik tuomet, kai yra reali grėsmė, kad jiems paaugus pušų kamienus nulaupys žvėrys. Besirenkantiems repelentus taip pat verta atkreipti dėmesį į keletą niuansų: kokybiškas jų naudojimas priklauso nuo oro sąlygų, kurios Lietuvoje dažnai nebūna pastovios ir tinkamos,  be to, medelių tepimas turi būti atliekamas itin kruopščiai, priešingu atveju, galima įlaužti viršutinius pumpurus. Dėl šių priežasčių, kaip gera alternatyva tepamiems repelentams įvardijami purškiami repelentai, kurių vieną aptarsime šioje publikacijoje.

Tinka Lietuvos klimatui ir griauna mitus

Purškiamais repelentais Lietuvoje 2011 m. susidomėjo UAB  „Parkų technika“. Nuo tol bendrovė į šalies rinką tiekia austrų kompanijos „Kvizda agro“ gaminamą repelentą „Trico“. „Kuriant šį repelentą prioritetais pasirinkti greitas ir patogus apdorojimas, ilgalaikis atbaidymas kvapu ir nekesmingumas aplinkai. Mus intrigavo, jog „Trico“ apsaugo hibridų maumedžių sodmenis, o apdorojimas vyksta paprastai ir greitai. Pasak jį naudojančių miškininkų, per 8 darbo valandas su „Trico“ galima apipurkšti apie 8 tūkstančius sodinukų ir apsauga garantuota“ , – sako UAB „Parkų technika“ technikos direktorius Dainius Jonyla.

Kaip sako D. Jonyla, tarp miškininkų neretai atsiranda nuogąstavimų, kad gyvūnai prie repelentų ilgainiui pripranta ir jais išpurkštų medžių ima nebesisaugoti. Tačiau anot jo, tokia nuostata galioja ne visiems repelentams. „Trico“ skleidžia dvėselienos kvapą, kuris „informuoja“, kad čia maisto nėra. Be viso to, repelentas turi ir kartų skonį, kuris išlieka ilgiau nei kvapas ir kvapui natūraliai pranykus gyvūnus toliau atbaido kartumas. „Miškininkai su kuriais bendraujame sako, kad  gerai repelentu apdorotoje biržėje, niekur nematyti ekskrementų, kas reiškia, kad gyvūnai atsimena, kad ėsti čia neras ir netgi nebeina artyn“, – tvirtina D. Jonyla

Anot UAB „Parkų technika“ atstovo, tyrimais nustatyta, kad avių riebalai savo kvapu ne tik atbaido elnius, jie prie jų nepripranta, bet ir nekenkia augalui bei aplinkai. „Atliekant tyrimus su miško sodmenų apsauga buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Austrijos miškų instituto mokslininkais. Tyrimo metu buvo stebimas ne tik repelento efektyvumas apsaugant augalus nuo elnių šeimos žvėrių daromos žalos, bet ir jo fitotoksinės savybės. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad „Trico“ neturi jokio fitotoksinio poveikio augalams, o jo apsaugos efektyvumas yra 95% lyginant su neapdorotais augalais. Šiuo repelentu augalai yra apdorojami purškimo būdu ir tą galima atlikti visuose augalo augimo stadijose ir ant visų augalo dalių. Jis buvo bandomas ant visų miško sodmenų ir eilės žemės ūkio kultūrų kurioms taip pat daro žalą šios šeimos žvėrys. Tyrimai parodė, kad repelentas miške veiksmingas nuo visų tipų žalos: šakelių skabymo, žievės laupymo, nuo kasymosi ragais. Žemės ūkyje apsaugo rapsų, saulėgrąžų ir kitus pasėlius, sodus ir kitas auginamas plantacijas“, – repelento privalumus vardina technikos direktorius.

Portalo kalbintas pašnekovas sako, kad repelentas buvo bandomas ir Šiaurės šalyse, siekiant patikrinti, ar tinka jų klimatui ir ar apsaugo nuo briedžių.  „Kadangi Austrijoje briedžių labai mažai, repelento gamintojas tvirto atsakymo dėl veiksmingumo apsaugant nuo šių gyvūnų negalėjo duoti. Tam, kad būtų galima tuo įsitikinti buvo atliktas tyrimas ir su šiai žvėrimis Švedijoje. Penkių metų tyrimų rezultatai parodė, kad „Trico“ yra veiksmingas ir nuo briedžių daromos žalos“, – pasakoja D. Jonyla

Pasak jo, daugelis „Trico“ painioja su kraujo miltų pagrindu pagamintais repelentais, kurių veiksmingumas yra labai trumpalaikis dėl nuolat besikeičiančių klimato sąlygų Lietuvoje.  „Pavyzdžiui, šiauriniuose kraštuose žiema įprastai ateina ilgam ir kraujo miltų pagrindu pagamintas repelentas veikia. Tačiau Lietuvoje oras žiemą dažnai keičiasi ir tokią apsaugos priemonę gali nuplauti drėgmė. „Trico“ veiklioji medžiaga yra regeneruoti avių riebalai, o saulė jų neišskaido ir vanduo nenuplauna“,  – apie avių riebalų pagrindu pagaminto repelento skirtumus dėsto D. Jonyla.

Kaip teigia pašnekovas, tyrimų dėl „Trico“ veiksmingumo buvo atlikta ir Lietuvoje. „Repelentą išbandėme Šiaulių ir Anykščių rajonuose. Bandymai buvo atliekami viename plote, atskirais ploteliais apdorojant repelentais su kvarciniu smėliu, repelentu „Trico“ ir paliekant šalia neapdorotus sodmenis. Bandymų rezultatai parodė, kad mažiausiai pažeidimų turėjo su „Trico“ apsaugoti sodmenys, po to neapdoroti sodmenys, o labiausiai buvo apskabytos neapdorotos šakelės sodmenų, kurių viršūnės apdorotos repelentais su kvarciniu smėliu“,  – sako D. Jonyla

Vertina ir valstybinių, ir privačių miškų valdytojai

UAB  „Parkų technika“ vienintelė Lietuvoje atstovauja „Trico“ repelentui ir jo pardavimai profesionaliam naudojimui prasidėjo nuo bendradarbiavimo su urėdijomis, kurios pirma išbandydavo nedidelį kiekį, ir tik įsitikinę repelento nauda, pradėdavo jį naudoti. „Valstybinių miškų urėdija šiai dienai perka nemažus kiekius „Trico“ ir jis naudojamas plačiai Lietuvoje, o „pirmauja“ miškininkai iš Tauragės VMU padalinio, kurie kasmet pasirūpina dešimčia tonų repelento. Jie iš pradžių pradėjo nuo bandymų ir mažo kiekio, bet kai patys įsitikino „Trico“ nauda, ėmė jį naudoti visiems savo daigams. „Jie buvo iškirtę biržę, o šalia jos prieš tai ilgą laiką buvo žvėrių šėrykla. Ką bedarė, ką betvėrė, bet gyvūnai vis ateidavo „pasistiprinti“ sodinukais ir dvejus metus ten niekas neaugo. Susisiekė su mumis, pabandymui pristatėme jiems 40 ltr. repelento, pamažu ėmė purkšti ir per metus problema dingo“,  – apie miškininkų patirtis pasakoja D. Jonyla.

Anot UAB „Parkų technika“ direktoriaus Egidijaus Lukoševičiaus, jei VMU padalinių miškininkams kartais dar tenka išsamiau pasakoti apie „Trico“, tai verslo klientai susisiekia jau iš anksto žinodami, kokį repelentą įsigis. „Pas mus dažnai kreipiasi įvairių klientų iš privataus sektoriaus ir jiems miškotvarkos specialistai jau iš anksto būna pasakę: Jeigu norite tikrai apsaugoti želdinius ir daugiau neapgaudinėti savęs – veikia tik „Trico“,  – sako repelentais prekiaujančios įmonės vadovas.

Privačiame sektoriuje repelentą „Trico“ mažiausiai penkerius metus naudoja miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“. Ši organizacija veikia jau virš 20 metų,  turi miškavežius, traukimo techniką, planuoja įsigyti miško kirtimo mašiną.  „Aukštaitijos šilas“ perka statų mišką bei mišką išsikirtimui, rengia želdinimo ir miškotvarkos projektus. Jo želdinimo projektų specialistas ir prekybos vadybininkas Arvydas Razgūnas portalui papasakojo, kaip vertina „Trico“ ir kaip juo apsaugo želdinius nuo laukinių gyvūnų. Pasak jo, purškiamo repelento privalumai – apdorojimo greitis, efektyvumas didelėje teritorijoje ir tikrai veikianti apsauga.

„Repelentas „Trico“ gerai atbaido elninius gyvūnus. Pradedi purkšti nuo viršūnės, per šonines šakas, per kamieną ir to pakanka apsaugai. Puikiai padeda ir nuo kasymosi ragais ar nuo laupymo, kas tikrai yra rimtas dalykas. Daugiausiai naudojame pušims ir eglėms apsaugoti, bet tinka ir lapuočiams“,  – sako A. Razgūnas.

Kaip ir kada purkšti ir kodėl purkšti geriau, nei tepti?

Želdinių apdorojimu repelentu „Aukštaitijos šilas“ pradeda rūpintis dar vasaros antroje pusėje, tačiau prireikus, su „Trico“ medelius apdoroja netgi žiemą. „Medžių pažaidų žvėrys daro ištisus metus. Gerai, kad „Trico“ galima purkšti tiek žiemą, kai medžiai miega, tiek lapų sprogimo metu. Reikia apipurkšti ne tik biržės perimetrą, bet būtinai purkšti ir į vidurį, nes žvėris vis tiek įeis ir „patikrins“, o jei biržė bus gerai apdorota, elniniai ją ir apeis“, – sako želdinimo specialistas.

A. Razgūnas mano, kad medžių apdorojimas repelentais yra imlus laikui, tačiau purškiant jo sutaupoma kur kas daugiau nei tepant. „Medžių tepimas repelentu užtrunka ilgai ir būtų sunkiau rasti norinčiųjų dirbti tokį darbą. Purškiant sodinukų apdorojimas sutrumpėja tris kartus, be to, tepant neatsargiai, netgi galima pažeisti patį augalą“, –  teigia miško savininkų kooperatyvo želdinimo projektų vadovas.

Iš užsienio plačiausiai naudojamas Baltijos kaimynių

UAB „Parkų technika“ glaudžiai bendradarbiauja su užsienio miškininkais ir pasidomėjo, kokia „Trico“ nauda ir panaudojimo apimtys Baltijos bei Skandinavijos šalių miškuose. 

Pasak D. Jonylos, Švedijos miškininkai su „Trico“ kiekvienais metais apdoroja net 10 tūkst. ha miško sodmenų. Nuo švedų neatsilieka ir suomiai, kurie šiuo repelentu apdoroja iki 6.5 tūkst. ha. Tarp Baltijos šaliųlietuviai treti. Jie su „Trico“ apdoroja 3,3 tūkst. ha., Estai 5 tūkst. ha., o latviai beveik kaip švedai – 9 tūkst. ha. „Lietuvos ir Latvijos teritorijų miškingumas panašus, tačiau „Trico“ latviai naudoja 3 kartus daugiau negu lietuviai. Jei atvirai, man keista, kad kai kurie Lietuvos miškininkai yra linkę abejoti veiksmingumu, net ir tada, kai apie TRICO teigiamai atsiliepia jį išbandę Lietuvos ir kitų šalių specialistai“, – sako UAB „Parkų technika“ technikos direktorius.

UAB „Parkų technika“ atstovas paaiškino, kad repelentas „Trico“ veiksmingas 6 mėnesius. Vėliau jo veiksmingumas silpnėja, o norint išvengti pažeidimų visus metus, ten kur elninių populiacija gausesnė, purškimą reiktų pakartoti. „Repelentas parduodamas jau paruoštas naudojimui, jį tereikia supilti į rankinį purkštuvą ir apipurkšti sodmenų viršūnę arba kitas medelių dalis, kurias norime apsaugoti. Repelento norma miške yra nuo 10 iki 20 l. vienam ha, arba 4 ml. vienam sodinukui iki 1.2 metro aukščio. Saugant aukštesnius medelius norma reikia didinti, bet ne daugiau kaip iki 10 ml. Toks kiekis repelento „Trico“ išpurškiamas saugant pušies, drebulės ąžuolo arba kitus medelius aukštesnius kaip 2 metrai“, – kaip veiksmingai apsaugoti želdinius pataria specialistas.

Andrius Nenėnas