|
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ rezoliucija ir kreipimaisi į visuomenę bei miškininkus.
|
Miškų reformos kritikai ragina išlaikyti urėdijų savarankiškumą
Vilnius, gruodžio 14 d. (BNS). Urėdijų reformai besipriešinantys visuomenininkai, verslininkai bei buvę ir esami politikai kaltina Vyriausybę permainas vykdant chaotiškai ir ragina jas stabdyti.
Į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ susibūrę asmenys savaitgalį priėmė rezoliuciją reikalaudami reformą atlikti etapais, per 3-4 metus, išsaugoti atskirų miškų urėdijų savarankiškumą, centralizuoti tik bendrąsias urėdijų veiklos sritis (planavimą, stebėseną, finansų, nekilnojamojo turto valdymą, viešuosius pirkimus), darbuotojų skaičių mažinti palaipsniui.
Taip pat raginama „depolitizuoti valstybinių miškų urėdijų valdymą“, sukurti skaidrą urėdų, miškininkystės vadovų atrankos bei skyrimo tvarką, įvesti sistemingą jų atestaciją. Siūloma atskiri pajamų neduodančias ir jas generuojančias veiklas, numatant pajamų neduodančios veiklos finansavimo šaltinius, įkurti atskiras įmones miškotvarkai, miško sodinimui, atskirą padalinį ekologinei ir socialinei veiklai.
Tarp reikalavimų – tikslinti medienos apskaitą, įdiegti elektroninius medienos gabenimo važtaraščius, sudaryti galimybę urėdijoms sudaryti penkerių metų sutartis su medienos ruošos paslaugas teikiančiais rangovais. Jų tvirtinimu, įgyvendinus visus siūlymus būtų gauta 56 mln. eurų papildomų pajamų per metus.
Spaudos konferenciją ketvirtadienį surengę reformos kritikai sako šiuos reikalavimus perdavę prezidentei, Vyriausybei, Seimui, penktadienį planuojama juos aptarti su aplinkos viceministru Martynu Norbutu. Sąjūdžio steigėjai – jo pirmininku tapęs verslininkas, buvęs Naujosios sąjungos atstovas parlamentaras Gintautas Kniukšta, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkė Ieva Budraitė, Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas, miškotvarkos profesorius Vaidotas Antanaitis.
Reformos kritikai pirmiausia pabrėžia, kad jai nepasiruošta.
Pasak Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų federacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, prieš pusmetį priėmus sprendimus dėl urėdijų pertvarkos nuo sausio, darbuotojai apie atleidimą įspėjami tik dabar. Anot jos, atleidžiama 10-20 žmonių kiekvienoje urėdijoje, iš viso atleidžiamųjų skaičius gali siekti 700-800, nemaža dalis jų jau pareiškė nesutinkantys dirbti naujoje įmonėje dėl neaiškumo, kur bus jų darbo vieta, spaudimo atidirbti įspėjamąjį laikotarpį be garantijos, jog jie bus įdarbinti po reformos.
„Tenka konstatuoti, kad pusmetis iššvaistytas veltui, reformai buvo absoliučiai nepasiruošta, pradėjome darbą su grubiais pažeidimais dėl informavimo, konsultavimo, prasidėjo klaida po klaidos ir visa tai išsivystė į sniego gniūžtę. Dėl absoliutaus nekalbėjimo su darbuotojais, dėl jokio bendro darbo su profesinėmis sąjungomis žmonės pamatė, jog absoliučiai negali pasitikėti vadovybe, reformos eiga, priėmė sunkius sprendimus ir išeina iš darbo“, – sakė I. Ruginienė.
Sambūrio atstovai taip pat baiminasi, kad įvykdžius pertvarką pagal deklaruojamą estišką bei latvišką pavyzdį, naujoji urėdija padidins miškų kirtimus, tai padidins valstybinių miškų ūkio pajamas ir taip bus pateisintas naujojo darinio efektyvumas.
R. Lapinskas teigia, kad šiuo metu įmonių vystymasis sustabdytas, „kalbama tik apie medienos kiekį ir kainą ateityje“, tuo metu švietimas, rekreaciniai ir kiti projektai yra užmiršti. Reformos kritikai abejoja į Valstybinių miškų urėdiją pertvarkomo miškotvarkos instituto naujai suformuotos valdybos kompetencija, skaidrumu. Anot R. Lapinsko, tik vienas iš septynių narių turi ryšį su miškotvarka.
„Reikalaujame atšaukti valdybą ir suformuoti normaliu būdu, pagal tuos principus, kurie pradžioje ir buvo išdėstyti“, – teigė R. Lapinskas.
Sambūrio iniciatoriai svarsto skųsti atleidimus dėl neužtikrinamų atleidžiamųjų garantijų, žada plėsti savo veiklą regionuose, galbūt rengti ir protesto akcijas.
Aplinkos viceministras M. Norbutas sako, kad sąjūdžio dalyvių keliami politiniai reikalavimai, pavyzdžiui, stabdyti pačią reformą, atsistatydinti aplinkos ministrui, negali būti įgyvendinami, tačiau žada tartis su kritikais dėl išsakytų praktinių pasiūlymų, kurių didžioji dalis, anot jo, sutampa su ministerijos planais.
„Reforma jokiu būdu nebus stabdoma, bet tam tikri praktiniai dalykai, apie kuriuos, tikiuosi, kalbėsimės penktadienį, tikrai gali būti įgyvendinami, juolab, kad jie sutampa ir su mūsų vizija, kas galėtų būti padaryta norint sukurti stiprią, vieningą kompaniją, įnešti daugiau skaidrumo ir aiškumo į pačią sistemą“, – BNS teigė viceministras.
Seimui liepą pritarus miškų urėdijų pertvarkai, Vyriausybė iki šių metų pabaigos dabar veikiančias 42 urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą ketina apjungti į vieną įmonę Valstybinių miškų urėdiją, kuri turėtų 26 filialus. Nauja bendrovė įsikurs Panevėžio rajone esančiame Katinų kaime. Jau yra ieškomas naujas Valstybinių miškų urėdijos vadovas ir valdybos nariai.
Autorius: Ignas Jačauskas
politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 – Lietuvos naujienų skyrius
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamojo suvažiavimo dalyvių KREIPIMASIS Į MIŠKININKUS
Gerbiami miškininkai,
Jūs atsakingai tvarkote ir prižiūrite visiems Lietuvos žmonėms svarbų ir brangų turtą – Lietuvos valstybinius miškus. Mes su apgailestavimu pareiškiame, kad vietoj pagarbos ir dėkingumo už sunkų Jūsų darbą, iš dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės Jūs sulaukėte niekuo nepagrįstų kaltinimų, atviro šmeižto ir spaudimo vykdyti miškininkų bendruomenei, visuomenei ir miškui žalingus sprendimus.
Dėl neatsakingai ir nemokšiškai vykdomos valstybinių miškų valdymo reformos 42-jų miškų urėdijų darbuotojai (apie 4000 žmonių) atsidūrė nežinioje, miškų urėdijų vadovai dėl smulkmeniškų priežasčių masiškai atleidinėjami iš darbo, daug metų buvusi draugiška ir susitelkusi urėdijų bendruomenė dirbtinai skaldoma.
Jūs drąsiai ir pilietiškai gynėte savo ir visuomenės interesus, tačiau brutalios reformos vykdytojai kategoriškai atsisakė atsižvelgti į Jūsų racionalius siūlymus, atsisakė demokratiškai diskutuoti ir vienašališkai pasirinko konfrontacijos ir miškininkų bendruomenės ignoravimo taktiką.
Visi puikiai suprantame, kieno interesus atstovauja valstybinių miškų valdymo reformos organizatoriai, žinome, kas finansavo miškininkų šmeižto kampaniją.
Akivaizdu, kad po 2018 m. sausio 1 d. valstybiniame miškų sektoriuje kils visuotinis chaosas ir suirutė, o per 1-2 metus dauguma urėdijų darbuotojų neteks darbo. Mes suprantame, kad miškininkai pavargo nuo įtampos ir nežinios, nori išsaugoti savo darbo vietas, todėl kai kurie iš jūsų nebenori garbingai ginti savo teisių, abejingai stebi vykstantį valstybinių miškų sistemos griovimą.
Tuo pačiu norime Jūsų paklausti: ar Lietuvos partizanai, priplėkusiuose bunkeriuose, gynę šalies laisvę ir Sibiro tremtiniai, apledėjusiuose barakuose, buvo mažiau pavargę? Ar žmogiškasis orumas, savigarba, miškininkų tradicijos Jums nieko nebereiškia? Esame įsitikinę, kad visa tai Jums tebėra svarbu ir brangu.
Todėl kviečiame pamiršti visas baimes, visus nesutarimus, atsisakyti gėdingų vietinių rietenų, susivienyti į vieną kumštį ir parodyti vienybę, kad Lietuva tebėra demokratinė valstybė, ir kad žmonių rinkta valdžia turi paisyti savo rinkėjų valios. Susivieniję, Jūs būsite nenugalimi, Jūs apginsite ne tik save – Jūs apginsite ir mišką, ir valstybę!
Mes siūlome nedelsiant suorganizuoti regioninius visuotinius miškininkų susirinkimus, susitarti vieningai veikti ir nepasirašyti sutikimų pereiti į naują, neskaidriai ir nedemokratiškai kuriamą įmonę. Mes taip pat siūlome dar šiemet surengti visuotinį miškininkų suvažiavimą, kuris vieningai pareikalautų sustabdyti neskaidriai ir nedemokratiškai vykdomą reformą ir pradėti derybas su miškininkų, mokslininkų ir visuomenės atstovais.
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamojo suvažiavimo dalyvių KREIPIMASIS Į LIETUVOS VISUOMENĘ
Prieš beveik tris dešimtmečius, pademonstravę neįtikėtiną vienybę ir ryžtą, Lietuvos žmonės išsivadavo iš blogio imperijos gniaužtų, šventai tikėdami, kad gyvens geresnėje, teisingesnėje ir dvasingesnėje Lietuvoje. Deja, dėl suvešėjusios korupcijos ir nežaboto politikų savanaudiškumo, visuomeninis turtas buvo įžūliai išgrobstytas, o visa eilė ūkio šakų neatsakingai sugriauta.
Nusivylę politikais, luoša teisėsauga, godžia ir arogantiška valdžia, atvirai demonstruojančia panieką savo piliečiams, milijonas žmonių pasirinko savanorišką tremtį ir emigravo iš Lietuvos. Politikai ne tik nesugeba sustabdyti šaliai pragaištingos emigracijos, bet ir neatsakingais savo veiksmais dar labiau ją skatina.
Piliečiai tikėjosi, kad 2016 – 2020 m. kadencijos Seimas ir Vyriausybė priims atsakingus sprendimus, pagaliau įvyks proveržis, tačiau valstybinių miškų valdymo reforma parodė, kad einama visai priešinga kryptimi: regionuose naikinamos efektyviai ir pelningai dirbančios valstybės įmonės miškų urėdijos, dėl ko darbo neteks tūkstančiai žmonių, o miškai neišvengiamai bus nualinti didinant kirtimų apimtis, kaip atsitiko panašias reformas įgyvendinus Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos valstybiniai miškai yra ne tik didžiausias mūsų materialus turtas, ypatingai vertinga ekosistema, bet ir svarbiausias dvasinės atgaivos šaltinis.
2012 metais Lietuvos miškai buvo pripažinti geriausiai pasaulyje tvarkomais miškais. Lietuvos valstybinis miškų sektorius yra viena iš nedaugelio ūkio šakų, kuri persitvarkė ir sėkmingai ūkininkavo rinkos sąlygomis.
Neatsakingas ir nekompetentingas valstybės valdymas, naudojami nedemokratiški sprendimų priėmimo metodai gali lemti Lietuvos valstybės ekonominį, socialinį, dvasinį nuosmukį.
Mes, savo Tėvynės likimui neabejingi Lietuvos piliečiai, susirinkę į steigiamąjį Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimą, kviečiame visus sąmoningus Lietuvos žmones, neatsižvelgiant į tautybę, partiškumą ar religinius įsitikinimus, vienytis, jungtis ir apginti ne tik Lietuvos miškus nuo išgrobstymo, bet ir sustabdyti tolesnį Lietuvos valstybės naikinimą.
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus!” REZOLIUCIJA priimta steigiamojo suvažiavimo 2017 12 09 Raudondvaryje
Lietuvos Respublikos Seimas šių metų pavasario sesijoje priėmė Miškų įstatymo pakeitimus, kurie iš pagrindų griauna beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius kurtą ir tobulintą valstybinių miškų valdymo sistemą. Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė, nors įsigaliojus įstatymui regionuose bus sunaikinti keli tūkstančiai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos. Nukentės ne tik miškininkai, bet ir miške dirbantys smulkieji verslininkai, smulkieji medienos perdirbėjai. Siekiant užgniaužti visuomenės pasipriešinimą neskaidriems politikų sprendimams, prieš miškininkų bendruomenę buvo organizuota neregėto masto melo ir šmeižto kampanija. Taip pat sąmoningai buvo ignoruojamas grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių reikalavimas atlikti planuojamos miškų valdymo pertvarkos kaštų ir naudos analizę.
Kyla klausimas, ar sujungus miškotvarkos ir ūkininkavimo valstybiniuose miškuose funkcijas vienoje įmonėje, bus išlaikomas tvaraus miškininkavimo modelis? Ar nelems tai nevaldomo kirtimų apimčių ar plynų kirtimų augimo? Įdiegus panašią tvarką Latvijoje, miškai buvo beatodairiškai kertami, dėl to Latvijos valstybiniams miškams panaikintas tarptautinis tvaraus miškininkavimo sertifikatas.
Tuo tarpu, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos valstybinis miškų ūkis nuosekliai persitvarkė ir iki šiol sėkmingai ūkininkauja rinkos sąlygomis, sumokant visus mokesčius valstybei, kurie per nepriklausomybės laikotarpį padidėjo 16 kartų. Lietuvos miškai 2012 m. buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje. Lietuvos valstybinis miškų sektorius yra viena iš nedaugelio ūkio šakų, kuri sėkmingai prisitaikė ir dirba rinkos sąlygomis.
Akivaizdžiai matome, kad valdančioji dauguma, demonstratyviai paniekindama demokratijos principus, sparčiai juda autokratinio-policinio valdymo kryptimi, kur piliečių nuomonė – nereikalinga, o siūlymai – nepageidaujami. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl reformos vykdytojai pasirinko tokį konfrontacijos su valstybinių miškų darbuotojais kelią? Ar ne todėl, kad nebuvo tikri
dėl turimų argumentų pagrįstumo? O gal todėl, kad reikėjo paslėpti tikruosius reformos tikslus ir jos užsakovus?
Lietuvos valstybė yra nualinta korumpuotų politikų ir oligarchų susivienijimo, todėl visuomenę kviečiame visais įmanomai būdais stabdyti galutinį Lietuvos išgrobstymą. Valstybiniai miškai (1,2 mln. ha) – yra didžiausias valstybės turtas. Neskaidri ir buldozeriniu principu stumiama valstybinių miškų valdymo reforma leidžia daryti išvadą, kad „reformatoriams“ visai nesvarbu, kas bus sukurta – svarbiausia sugriauti ir sukelti chaosą, o tada bus galima pusvelčiui įsigyti medienos, privatizuoti miškų urėdijų turtą ir pan.
Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pareiškia, kad neleis tyliai ir nebaudžiamai išgrobstyti Lietuvos valstybinių miškų, miškų urėdijose sukaupto turto, tyčiotis iš miškininkų, paverčiant juos ir su miškininkyste susijusius smulkiuosius verslininkus bedarbiais. Nuoširdžiai kviečiame visus Lietuvos piliečius, neabejingus Lietuvos miškams ir Lietuvos valstybės likimui, jungtis į Sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ ir bendromis jėgomis kurti mūsų Tėvynės ateitį. Reikalaujame Lietuvos Respublikos Prezidentės, Vyriausybės ir Seimo:
1. Sustabdyti skubotai ir nekompetentingai vykdomą, tinkamai neparengtą valstybinių miškų valdymo reformą. 2. Atšaukti iš užimamų pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Navicką – dėl nekompetentingai vykdomos Valstybinių miškų valdymo reformos, neskaidraus VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus ir valdybos konkurso organizavimo, galimai nusikalstamo Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų švaistymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje. 3. Atlikti ir pateikti visuomenei planuojamos pertvarkos kaštų ir naudos analizę. 4. Vyriausybei sudaryti darbo grupę, konsultuotis ir tartis su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ sudaryta derybine grupe dėl tolimesnių valstybinių miškų valdymo pertvarkos žingsnių. 5. Parengti ilgalaikę miškų urėdijų darbuotojų valdymo programą, užtikrinančią siauros miškininkystės specializacijos darbuotojų darbo vietų išsaugojimą, arba lygiaverčio įdarbinimo užtikrinimą kitose darbovietėse. 6. Užtikrinti skaidrumą ir kandidatų nepriklausomumą, parenkant valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovą. Atšaukti neskaidriai sudarytą įmonės valdybą ir iš naujo paskelbti narių atrankos konkursą.
7. Įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patariamąją kolegiją Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ deleguotus atstovus. 8. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.1-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris buvo priimtas 2017 m. liepos 11 d., siekiant išsiaiškinti, ar šio įstatymo priėmimo procedūra atitiko visus privalomus Lietuvos Respublikos Seimo Statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus. 9. Atlikti tyrimą ir viešai paskelbti, ar minėtas įstatymas yra nepriekaištingas antikorupcinio vertinimo požiūriu. 10. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą nuostata, pagal kurią ministrai turėtų atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo, atliekant pareigas. 11. Inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl suinteresuotų verslo grupių įtakos politikams priimant Miškų įstatymo pakeitimus.
Pasirašo Steigiamojo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vardu:
1. Vaidotas Antanaitis
2. Rimantas Braziulis
3. Ieva Budraitė
4. Gintautas Kniukšta
5. Remigijus Lapinskas
6. Saulius Lazauskas
