Aplinkos ministerija imasi dar vienos – saugomų teritorijų valdymo pertvarkos. Kol kas jos projektai nepasiekė nei už aplinkos apsaugos sektorių atsakingų Seimo narių, nei aplinkosaugos tarnybų specialistų. Pastarieji nuogąstauja, kad gali pasikartoti miškų urėdijų pertvarkos scenarijus – iš pradžių paskelbiamas reformos variantas, papilama kaltinimų sistemos darbuotojams, o po to imituojama vieša diskusija.
Tiesa, šių metų pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Navickas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) bei valstybinių parkų ir rezervatų direkcijoms išplatino pranešimą dėl planuojamų pertvarkų ir paprašė pateikti pasiūlymų, kaip sistemą tobulinti ir sukurti efektyviai veikiančią jos valdymo struktūrą. Teigiama, kad šiuo metu saugomų teritorijų institucijos gamtos apsaugos užduočių vykdymą užtikrina tik apie 17 proc. šalies teritorijos, o kitur tai vyksta fragmentiškai, funkcijos dubliuojamos su kitomis institucijomis.
Šiuo metu Lietuvoje yra 37 saugomų teritorijų direkcijos, iš jų 33 pavaldžios VSTT, 3 – Kultūros ministerijai, o Verkių ir Pavilnių regioninio parko – Vilniaus miesto savivaldybei. Daugumoje jų dirba mažiau nei 20 žmonių. Sklando kalbos, kad direkcijas ketinama sujungti, o kontrolės funkcijas perduoti jų netekusiai Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.
VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad per susitikimą su ministru K. Navicku buvo įvardytos dvi galimos reformos gairės – įkurti vieną nacionalinį arba penkis regioninius saugomų teritorijų valdymo centrus. „Neprieštaraujame, galima tobulinti saugomų teritorijų institucijų veiklą, jų struktūrą. Ir patys matome tokių galimybių. Bet tai neturėtų būti griovimo kelias. Kartu su Suomijos kolegomis esame parengę ne vieną projektą, parengta ne viena rekomendacija, kaip ir ką daryti“, – teigė ji.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Kęstutis Mažeika aiškina, kad jokių galimos pertvarkos gairių komiteto nariai dar nematė. AAK pirmininko pavaduotojas, liberalas Simonas Gentvilas teigia, kad jei būtų aplinkos ministras, visas reformas būtų pradėjęs nuo atliekų sektoriaus.
„Nežinau, ar saugomose teritorijose yra tiek daug problemų, kad verkiant reikėtų jas spręsti. Daugiau bėdų yra su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, o ne su regioniniais ar nacionaliniais parkais. Tarnyboje daug bylų, kompetencijos stoka, daug dokumentų, kurie neužbaigti – reikia žiūrėti tvarkos centrinėje organizacijoje, o ne imtis saugomų teritorijų. Manau, aplinkos ministras daro eilinę klaidą – jis turėtų dirbti su Seimu, o ne taip, kaip aptarė kažkur urėdijų reformą ir apie ją turi skaityti spaudoje. Bijau, kad ministras su opozicija vėl susidurs Seime, nes vieną kartą tai jau įvyko“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos atstovas Andriejus Stančikas irgi tikino, kad
dėl saugomų teritorijų valdymo nelabai gali ką komentuoti, nes kol kas nematė nei projekto, nei kitų siūlymų. „Aišku, tų saugomų teritorijų Lietuvoje labai daug ir įvairaus lygio, klausimas, ar tikrai jų tiek reikia. Dažnai perdėti apribojimai trukdo ir ūkinei veiklai“, – sakė jis.
Buvęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas buvo kur kas šmaikštesnis.
„Praėjusią kadenciją man būnant Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku irgi buvo ta pati užmačia. Dabar ministerija išsitraukė nuvalkiotą variantą ir vėl stumia tą patį, nes nieko naujo nesugalvojo, tik rado ministro Kęstučio Trečioko palikimą, kaip sunaikinti saugomų teritorijų direkcijas, t. y. iš 37 dabar veikiančių palikti 5–6, taip pat kažką daryti su nacionaliniais parkais. Mes praėjusioje kadencijoje tai kategoriškai atmetėme“, – priminė A. Salamakinas.
Seimo senbuvį labiausiai stebina „valstiečių“ virsmas. Kai jie ėjo į rinkimus, tai tikino, kad yra regionų partija, esą viską decentralizuosime, o dabar tai apsivertė 180 laipsnių – viską centralizuoja.
„Aš neabejoju, kad bus dar vienas – regionų aplinkos apsaugos departamentų – reformų modelis iš stalčių ištrauktas, kurį mes atmetėme. Bus siūloma regioninius aplinkos apsaugos departamentus panaikinti ir padaryti vieną centrą. Tad viską iš eilės centralizuojame, nors į rinkimus valdantieji ėjo kaip regionų rėmėjai“, – žėrė kritiką A. Salamakinas.
Angelė Adomaitienė