Sausio 13-oji – apgintos Laisvės naktis

Aplinkos ministras: mokėsime šimtamilijonines baudas ar išspręsime stalčiuose pelijančias problemas?
11 sausio, 2021
Albinas Tebėra: „Žodžiais nenusakoma, liko tik jausmas“
12 sausio, 2021

Sausio 13-oji – apgintos Laisvės naktis
Prieš 30 metų tą įsimintiną sausio 13-osios naktį praleidau Seime, į kurį iš namų Žvėryne išskubėjau išgirdusi triukšmą ir mašinų gausmą… Per senąjį Žvėryno tiltą greitai atsidūriau prie tamsa apgaubtų Aukščiausiosios Tarybos rūmų, į kuriuos su žurnalisto leidimu patekau per tarnybinį įėjimą iš kiemo pusės. Dabartinėje Kovo 11-osios salėje iš pradžių buvo vos vienas kitas parlamentaras, žiniasklaidos atstovų – taip pat ant pirštų suskaičiuoti. Mes įsikūrėme kiek aukštėliau nuo salės esančiame, tuomet spaudai skirtame šoniniame balkone. Man ypač įsiminė labai jaunas radijo žurnalistas iš Maskvos, kuris nesuprato lietuviškai ir nepaliko salės, nors jam paaiškinome, kad gali būti šaudoma ir kad leidžiama išeiti, kas nenori rizikuoti savo gyvybe. Gaila, kad neįsiminiau jo pavardės…  
Įtampa augo, pamažu į salę rinkosi parlamentarai, buvo pranešama, kas vyksta prie televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto bei kitur, kad šaudoma ir tikrais šoviniais, yra žuvusiųjų … Visiems išdalijo dujokaukes dėl galimos dujinės atakos, aš irgi ją pasimatavau, bet įdėmiau apsidairiau, kur spaudos ložėje būtų saugiau atsigulti ant grindų, jei įsiveržtų smogikai ir pradėtų šaudyti. Keistas jausmas, jokios baimės nebuvo, o apsisprendimą dar labiau sustiprino kunigo Roberto Grigo palaiminimas ir išrišimas…        
Laiko tėkmė išplauna kai kurias tos įsimintinos nakties detales, bet aišku viena – tai buvo Laisvės naktis, kurią kartu apgynėme. Su nuostaba, pagarba, meile ir dėkingumu švintantį tos dienos rytą keletą minučių žiūrėjau per AT rūmų langus iš trečiojo aukšto į lauke susitelkusią bebaimę žmonių minią, kuri didvyriškai stojo prieš tankus… Tuomet pamaniau, kad mums viduje buvo ir saugiau, ir šilta, ir kad jie – tie tikrieji didvyriai…
Štai keletas prisiminimų iš Sausio 13-osios, kuriais pasidalijau anksčiau Gyvojo krašto enciklopedijoje “Graži tu mano”.

Laisvę apgynė gyvasis Sausio 13-osios skydas

„Jūs mūsų skydas – ne kalavijas”, – tokias žodžiais 1991 m. sausio 13-ąją 8 val. 33 minutės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi į parlamento rūmus apsupusius žmones. Po kruvinosios nakties įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, kur nuo sovietų tankų ir desantininkų žuvo 13 bei buvo sužeista daugiau nei 500 bokštą apstojusių taikių gyventojų, jis prašė Aukščiausiąją Tarybą (AT) saugančią minią laikytis rimties, o jei agresoriai imtų pulti – neatsakyti tuo pačiu.
Netekties ir netiesos skausmas dar plėšė žmonių širdis, bet daugiatūkstantinė minia, pasiryžusi mirti už laisvę, įveikė neapykantą ir atleido brutaliems žudikams. Ji netroško keršto nei jiems, nei jų vaikams, nes tuo metu didžiausias ginklas buvo Meilė. Meilė Tėvynei, Dievui, Artimui. Ji šaukėsi ne keršto, bet teisingumo, o mūsų parlamento rūmai, paversti tvirtove, ir Lietuvos žmonės, užstoję juos krūtine, buvo gyvasis skydas mūsų prigimtinei teisei gyventi laisviems protėvių žemėje. Laisvė ir Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas buvo apginti, o KGB ir vadinamo nacionalinio gelbėjimo komiteto, kuriam vadovavo SSKP gretose likę Lietuvos komunistai, užmačios įvykdyti valstybės perversmą – žlugo.
1991 m. sausio 11– 13 dienų įvykiai jau įėjo į Lietuvos istoriją, bet jie nuolat atgyja žmonių mintyse, atrodo neįtikėtini savo drąsa, pasiaukojimu, iškilia rimtimi ir susitelkimu. Ir tų dienų fragmentų, kuriuos išgyveno prie Vilniaus televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, parlamento rūmų susitelkę žmonės, nebus per daug.
Štai tik keletas jų.
Sausio 12 d.
22 val. Karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajuda miesto centro link. LKP (SSKP) miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas V.Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“ atstovams duoda nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.
23 val. Grupė nežinomų asmenų, pasiskelbusių „nacionalinio gelbėjimo komitetu“, kreipiasi į AT ir Lietuvos gyventojus bei pareiškia, kad „mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.
24 val. Tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajuda Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.
Sausio 13 d.
1 val. 50 min. Tankai ima supti Televizijos bokštą, automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į bokštą apjuosusius žmones.
2 val. Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima studijas. Užgrobusi radiją ir televiziją tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos. Čia susirinkusi apie 20 tūkst. žmonių minia gieda „Marija, Marija“, meldžiasi, dainuoja. Taikios minios pulti kariuomenė nesiryžta.
2 val. 12 min. AT posėdžių salė skendi prieblandoje, viršutinėje tribūnoje – gynėjų būrys. Deputatų ir žurnalistų dar nedaug. Sužinome, kad Televizijos bokštas užimtas, televizija dar rodo, bet garsas išjungtas.
2 val. 22 min. AT deputatams ir esantiesiems posėdžių salėje bei rūmuose dalijamos dujokaukės. Pranešama, kad Radijo ir televizijos komitetas užimtas. Į posėdžių salę renkasi vis daugiau deputatų, o mes, keli žurnalistai, prie Spaudos ložės esančiu telefonu bandome susisiekti su Kauno radiju ir televizija, deja, niekas neatsako. Kas kelias minutes skambinu į Sąjūdžio būstinę Vilniuje ir informuoju, kas vyksta AT posėdžių salėje.
Laikas bėga žaibiškai. Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius praneša, kad kariškiai artėja prie parlamento. Mes stovime ramiai, kai į tribūną ateina kunigas Robertas Grigas ir Aukščiausiojo vardu bei kryžiaus ženklu atleidžia mums nuodėmes. Tylios sekundės, minutės… Pavojus praslinko.
3 val. 30 min. Per Kauno Sąjūdžio būstinę pavyksta gauti Kauno radijo stoties telefoną 718761. Budėjusi moteris jau nepadeda ragelio – tai vienintelis ryšys su AT posėdžių sale, per jį teikiama informacija, kad parlamentas dirba. Neužilgo išsiveržęs iš apsupties AT posėdžių salėje pasirodo Radijo ir televizijos komiteto vadovas Algirdas Kaušpėdas. Ryšys iš posėdžių salės perkeliamas į kitą vietą.
4 val. 15 min. Vyriausybės informacijos tarnyba praneša, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos.Visos Lietuvos valdžios institucijos, savivaldybės ir gyventojai privalo vykdyti tik šios Vyriausybės nurodymus. Kiekviena kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nurodymai neprivalomi.
Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbia gedulo dienomis.
9 val. 02 min. Ministru Pirmininku paskiriamas Gediminas Vagnorius, po kelių minučių vicepirmininku patvirtinamas Zigmas Vaišvila, taip pat priimamas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“.
Pradedami rengti apsaugos įtvirtinimai aplink AT rūmus, budinčių žmonių vis daugėja.
21 val. 15 min. AT pirmininkas V. Landsbergis praneša, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, jog ateinančią naktį jokių karinių akcijų nebus.
Šaltiniai: Interneto svetainė ”Sausio 13-oji tautos atmintyje” (www.laisve15.lt)

Angelė Adomaitienė

Nuotrauka Algimanto Maskoliūno

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38997&p_k=1