Seimas atmetė Prezidento veto dėl privataus miško ploto iki 1500 ha apribojimo

rugpjūčio 22, 2019
Miškui įveisti – beveik 13,6 mln. eurų paramos
rugpjūčio 22, 2019
Paskelbtas konkursas Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pareigoms užimti
rugpjūčio 25, 2019

Seimas atmetė Prezidento veto dėl privataus miško ploto iki 1500 ha apribojimo

Seimas atmetė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Miškų įstatymo pataisų, kuriomis nutarta nuo kitų metų iki 1500 ha apriboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Seimo plenarinėje sesijoje ketvirtadienį, rugpjūčio 22 d., 90 parlamentarų balsavus už ir 8 prieš, pritarta vieningai Seimo Kaimo reikalų komiteto nuomonei ir atmesta Prezidento veto dėl Miškų įstatymo pataisų (projektas Nr. XIIIP-2288(2).

Minėtas Miškų įstatymo pataisas Seimas priėmė liepos 23 d. Įstatyme įtvirtinta nuostata, jog asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.

„Geriausias pavyzdys turėtų būti Danija, kuri nesutiko parduoti Grenlandijos Trampui, tai kodėl mes turėtume miškus parduoti kažkam“, – teigė prieš veto svarstymą Seimo senbuvis, socialdemokratas Algirdas Sysas. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pabrėžė, kad dabar galioja ribojimai dėl dirbamos žemės, tad tas pats principas turi būti taikomas ir miškų žemei. „Nes matome dar vieną tendenciją, kad stambus verslas įsigyja labai didelius plotus ir ta tendencija yra didėjanti“, – pabrėžė jis.

Beje, ketvirtadienį Seimo posėdyje svarstant įstatymą Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič sakė, kad švedai skambino ir domėjosi situacija. Jis įvardijo, kad Švedijos ambasada sulaukė švedų investuotojų skambučio, kuriuo domėtasi dėl Miškų įstatymo pataisų.

Prezidento G. Nausėdos nuomone, nustatant apribojimus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus yra sukuriamos nevienodos ūkinės veiklos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie subjektai jau gali būti įsigiję miškų plotų anksčiau, kai 1500 ha ribojimas nebuvo taikomas. Taip, šalies vadovo teigimu, nesudaromos prielaidos saugoti sąžiningos konkurencijos laisvės, t. y. nepaisoma Konstitucijos 46 straipsnio suponuojamų reikalavimų. Rugpjūčio 20 d. dekretu Prezidentas siūlė minėtas Miškų įstatymo pataisas laikyti nepriimtomis. 

Primename, kad Miškų įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai: aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas. Dėl šių pakeitimų Seime sulaukta didelių diskusijų, be to, privataus miško ploto ribojimą prieštaringai vertino miško savininkų ir kitos organizacijos. Vienas iš argumentų, kad valstybinių miškų valdytojai ir jau daugiau miškų turintys privatūs savininkai rinkoje turės konkurencinį pranašumą. Beje, nė vienas fizinis asmuo Lietuvoje 1500 ha miško neturi, šią ribą peržengia tik juridiniai asmenys, iš jų ir užsienio bendrovės, pavyzdžiui, Švedijos “Ikea”. Seimo nario socialdemokrato Algimanto Salamakino teigimu, Švedijos baldų prekybos grupė „Ikea“ Lietuvoje dabar valdo apie 30 tūkst. ha miško. Kaimo reikalų komiteto nario Kazio Starkevičiaus tvirtinimu, virš 1,5 tūkst. ha miško žemės dabar turi apie 10 asmenų.

Miškų įstatymo pataisomis, kurias palaikė nemažai smulkių miško savininkų, siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, lemiančios pernelyg intensyvų miškininkavimą, taip pat sumažinti neigiamą pramoninio kirtimo įtaką kraštovaizdžiui, rekreacijai, bioįvairovei. Be to, pagal Konstituciją valstybė įpareigota rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai, atkuriami bei gausinami. Vienu iš svarių argumentų buvo ir šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas.

www.miskininkas.eu inf.