Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas: „Valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka nėra deganti “

27 vasario, 2017
Ar kaltas urėdas, kad girios gražiai žaliuoja?
25 vasario, 2017
Kas laukia urėdijų, lentpjūvių ir mažų medžio apdirbimo įmonių darbuotojų?
28 vasario, 2017
 

Viešojoje erdvėje vis labiau kaista diskusijos dėl Aplinkos ministerijos inicijuotos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas akcentuoja, kad dabartinė šalies valstybinių miškų ūkio valdymo sistema didžiąja dalimi paveldėta iš sovietinių laikų, Lietuvoje urėdijų reforma pribrendo seniai, miškų valdymo sistemos reformuotos praktiškai visose Europos šalyse ( kaimyninėse Latvijoje, Estijoje – 1999 metais), o mes – vėluojame.

Siūloma šiuo metu esančias 42 urėdijas pertvarkyti į vieną valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais visoje šalyje, kurie būtų tik iš dalies savarankiški.

Miškininkų bendruomenė akcentuoja, kad visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai (2016 m. konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015 m., nors vidutinė kubinio metro medienos kaina sumažėjo 1,5 proc.).

Žodžiu, reforma sugriautų puikiai veikiančią pelningą sistemą. Todėl ragina stabdyti urėdijų pertvarką, kuriai visiškai nepasiruošta: nėra aiškaus veiksmų plano, siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizės, padarinių prognozės ir vertinimo, neaišku, kaip bus perskirstytos miškų urėdijų ir girininkijų vykdomos funkcijos.

Pasidomėjome, kokia šiuo klausimu yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, Seimo nario, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko Simono Gentvilo nuomonė.

Kaip jūs, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, vertinate Aplinkos ministerijos inicijuojamą valstybinių miškų ūkio valdymo reformą?

Miškų reforma yra normalus dalykas, kiekviename sektoriuje būtinas nuolatinis tobulėjimas. Liberalams neatrodė savaime suprantama Miškų įstatymo nuostata, kad Lietuvoje yra 42 girininkijos – tarsi tai būtų Dievo skirtas skaičius. Mes tada balsavome prieš.

Dabar taip pat abejojame, kad visas 42 urėdijas pertvarkyti į vieną valstybės valdomą įmonę yra geriausias, optimaliausias variantas. Tai labiau atitiktų didžiųjų medienos pirkėjų interesus, o smulkus ir vidutinis verslas dar labiau pralaimėtų konkurenciją su jais. Antras dalykas: tada būtų neįmanoma palyginti įmonės veiklos – tai taip pat nėra pozityvu.

Turbūt labai svarbus šios siūlomos reformos aspektas yra galima jos neigiama įtaka šalies regionams?

Rajonams, kuriuose miškų urėdijos yra vienas didesnių ir svarbesnių darbdavių, ši reforma akivaizdžiai „kirstų per pakinklius“. Vienas tokių pavyzdžių – Ignalina, kur valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija yra didžiausias darbdavys rajone. Akivaizdu, kad urėdijų atsisakymas turėtų skaudžių pasekmių regionų ateičiai, dar padidintų bedarbių skaičių.

Kita vertus, urėdijos neturėtų spręsti rajono žmonių įdarbinimo klausimų – negalime tapti Baltarusija, kur valstybinės įmonės „sugeria“ darbuotojus. Bet valstiečių ir žaliųjų vyriausybė, akcentuojanti regionų politiką, regionų atsigavimo tikslą, siūlydama Lietuvos pašto ir miškų urėdijų reformas tarsi nemato, kaip šios paveiks regionus – susivėlė šiais klausimais.

Dalyvavote neeiliniame šalies miškininkų suvažiavime Raudondvaryje (Kauno r.), kur šalies miškininkai susirinko aptarti galimų reformos pasekmių. Kokį įspūdį paliko suvažiavimas?

Miškininkų nerimas ir pastabos turi pagrindo. Norėčiau pastebėti ir tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarstant Darbo kodeksą labai akcentavo, jog reikia įsiklausyti į profsąjungų, trišalės tarybos nuomonę, o šita reforma tai visiškai ignoruoja.

Kaip manote, ar vienos didelės valstybės valdomos įmonės įkūrimas gali būti valstybinių miškų tvarkymo efektyvinimas?

Jau minėjau – labai abejotina, kad visų urėdijų pertvarkymas į vieną valstybinę įmonę yra geriausias, optimaliausias variantas.

Kaip būtų galima apibendrinti mūsų pokalbį?

Norėčiau pabrėžti, kad valstybinių miškų ūkio valdymo sistemos pertvarka nėra pagrindinė problema, kurią aplinkos ministras turėtų spręsti skubiausiai. Pirmadienį pasirodys mano straipsnis apie atliekų tvarkymo sektoriaus problemas, kurios turėtų būti sprendžiamos daug skubiau. Apskritai Aplinkos ministerija pirmiausia turėtų spręsti daug didesnes problemas, o valstybinių miškų ūkio valdymo sistemą reikia nuolat tobulinti, įstatymai turėtų skatinti tai daryti, bet negalima kirsti kaip kirviu.

Kalbėjosi Daiva Žolytė