Seimo narys Algirdas Butkevičius linki daugiau stabilumo

20 rugsėjo, 2019
Miško rangovų vardu sveikinu visus su profesine švente ir nacionalinės miškininkystės valdymo 100-mečiu.
20 rugsėjo, 2019
LRS narės Virginijos Vingrienės sveikinimas
20 rugsėjo, 2019

Seimo narys Algirdas Butkevičius linki daugiau stabilumo

Gerbiami Miškininkai,

Šį šeštadienį, kaip ir kiekvieną rugsėjo trečiąjį šeštadienį, švęsime Miškininko dieną, kuri šiais metais ypatinga – nepriklausomos Lietuvos miškų urėdijoms sukanka 100 metų.

Nuoširdžiai sveikinu profesinės šventės proga tuos, kurie rinkosi šią garbingą profesiją įkvėpti kilnių tikslų bei gamtos grožio ir vėliau savo rankomis bei atvira širdimi rūpinosi mūsų krašto miškų gerove ir klestėjimu, savo taikliomis įžvalgomis skatino gamtos mylėtojus nepaliauti ieškoti pusiausvyros veikiant miškuose bei kurti abipusę pagarbą tarp gamtos ir žmogaus. Tai galėčiau paliudyti ir pats, kaip girininko sūnus.

Deja, tenka pripažinti, kad šventinį džiaugsmo pojūtį apkartina miškininko darbą lydintis dviprasmiškas šešėlis ir nepavydėtina padėtis, kuri susidarė dėl nepavykusių reformų, kurių prasmingumu abejoja ne tik patys miškininkai, gamtosaugininkai, bet ir visuomenė.

Linkiu, kad kitas šimtmetis atneštų daugiau stabilumo bei iš anksto pamatuotų valstybinės svarbos sprendimų, kuriuos proporcingai pasiūlys miškininkystės srities profesionalai, pasitardami su bendruomene. Svarbu, kad didžiausias Lietuvos turtas – miškai – būtų patikėti tiems, kurie kasdien metai iš metų stebi, fiksuoja, analizuoja pokyčius ir geriausiai žino, kas ir kaip turi būti daroma.

Negalima leisti, kad dar kartą pasikartotų tokia situacija, kuri visus prislėgė po miškų reformos, kai buvo neišvengta didelių klaidų ir kuri, deja, buvo pradėta ieškant kaltųjų ar nusikaltėlių savų gretose. Juk visur turi būti išlaikytas sveikas protas ir pasitikėjimas bendruomene. Gyvename teisinėje valstybėje, todėl nesąžiningiems išaiškinti jau seniai turime efektyviai veikiančius teisėsaugos organus, tad tikiuosi, kad iš klaidų bus pasimokyta ir garbingai miškininko profesijai sugrąžintas tinkamas prestižas bei vertė.

Taip pat norėčiau nuoširdžiai palinkėti imti kultivuoti tikrąją gamtosaugą ir liautis miškus traktuoti tik kaip ekonominę išraišką turinčius rąstus. Svarbu atsižvelgti ir į sąmoningumą bei moralines vertybes, kurias puoselėja mūsų tauta nuo neatmenamų laikų.

Gerbiamieji, žingsnis į antrąjį nepriklausomos Lietuvos miškų urėdijų šimtmetį – puikus metas išsigryninti prioritetus, svarstyti apie tausojimą ir deramą valstybės dėmesį miškų priežiūrai.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Lietuvos miškai yra verti pačios geriausios priežiūros, todėl neišvarykime miškininko iš miško, o prasmingai kurkime dialogą tarp atsakingų institucijų, kurio rezultatas būtų vertingiausias gamtai, kad miškų, pelkių, šilų grožiu turėtų galimybę pasidžiaugti ateinančios Lietuvos kartos!