Šiandieninė situacija yra palanki plėtoti biokuro sektorių

Šiandieninė situacija yra palanki plėtoti biokuro sektorių

Tinklalapio www.miskininkas.eu kartu su Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA)  balandžio 28-ąją miško apsuptyje  šalia Druskininkų surengtoje konferencijoje ir parodoje  „Tvari biomasės energetika 2022” konstatuota, kad šiandieninė situacija dėl Rusijos karo  Ukrainoje bei dėl drastiškai brangstančių energijos išteklių yra palanki Lietuvoje toliau tvariai  plėtoti biokuro sektorių. Renginio dalyvius teigiamai nuteikė ir pati  aplinka bei saulėta diena. “Kur galima geriau padiskutuoti apie biokuro gamybą, jo naudojimą ir investicijas, jei ne miške ir matant čia pat dirbančią moderniausią techniką”, – tikino jie.

“Tai galimybė visam miškų ir biokuro sektoriui, nes miškuose potencialo turime net daugiau nei galime panaudoti”,-  konferencijos sveikinimo kalboje pažymėjo  Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, o energetinės krizės akivaizdoje atitinkamoms institucijoms ir verslui rasti tinkamiausius bendrus sprendimus linkėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Renginio dalyviai išklausė  Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“  generalinio sekretoriaus Jean-Marc Jossart, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miškininkystės katedros vedėjo, docento dr. Albino Tebėros, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento Aido Pivoriūno, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Mariaus Valukyno pranešimus bei aktyviai diskutavo, kaip geriau panaudoti gausius biomasės išteklius, užtikrinti tvarumą nedidinant kirtimo apimčių ir kaip valstybė turėtų skatinti vietinio žemesnės kokybės biokuro (SM3) naudojimą šilumos gamybai, koks turėtų būti  biokuro gamintojų ir šilumos tiekimo įmonių bendradarbiavimas bei  Aplinkos ir Energetikos ministerijų politika dėl bioenergijos plėtros.

LITBIOMA prezidentas Marius Valukynas atkreipė dėmesį, kad  valstybė, skatindama  alternatyvios energijos gamybą, prioritetą turėtų teikti  biomasei, o po to saulei ir vėjui, nes būtent biomasė gali tiekti energiją nepriklausomai nuo oro sąlygų. Jis paragino Aplinkos ministeriją parengti studiją,  kuri aiškiai atsakytų, kokius kiekius, esant 30 proc. miško kirtimo liekanų bendrame kuro balanse, turėtų pagaminti Valstybinių miškų urėdija bei atitinkamai sunaudotų  šilumos tiekėjai. SM3 biomasės vartojimas, anot jo, turi būti garantuotas, be to, ten, kur miškų daugiausia, biokuras turi būti ir pigiausias. Dabar Pietų Lietuvoje net trys miestai –  Varėna, Druskininkai, Lazdijai – už jį mokėjo brangiausiai, nors yra tarp miškų. “Situacija unikali, o atsakymas labai paprastas. Iš pušynų malkinės medienos labai nedaug, o jie juos kūrena kaip malkinę medieną, naudoja aukštos kokybės biomasę, nors prastesnę galėjo pirkti pigiau. Taip neturėtų būti”,- akcentavo LITBIOMA prezidentas.

Konferencijos pranešimus pateiksime tinklalapyje www.miskininkas.eu

Nuotraukos Rimondo Vasiliausko ir Dainiaus Šerono