Šilumininkai: „Turime sukaupę pakankamai biokuro atsargų“

Konsultuojame ukrainiečius, tačiau yra ko pasimokyti ir iš jų
27 rugsėjo, 2022
Nuo ko iš tikrųjų gamintojus saugo nauja tvarka?
29 rugsėjo, 2022

Šilumininkai: „Turime sukaupę pakankamai biokuro atsargų“

Lietuvoje biokuro gamybos apimtys išaugo, tačiau kilo ir jo kainos. Iš kitų šalių šio kuro jau neįvežama. Ar tikrai nepritrūksime biokuro žiemą, ar drastiškai nešoks kainos, kaip atsitiko su elektra. Ką daryti, kad nesulauktume netikėtų pasekmių?

Šiaulių miestas naudoja tik biokurą

AB „Šiaulių energija“ portalui www.miskininkas.eu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymas šilumos tiekėjams ir bendriems šilumos bei elektros energijos gamintojams, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, nustatė prievolę teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigyjant elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą. Dėl to  AB „Šiaulių energija“ visą gamybai reikalingą biokuro kiekį įsigyja energijos išteklių biržoje „Baltpool“.

Artėjančiam 2022/2023 metų šildymo sezonui, pasak miesto specialistų, pradėta ruoštis 2022 metų birželio mėnesį. Šiaulių miesto katilinės naudoja biokurą. Įmonė turi sukaupusi ir mazuto rezervą, tačiau jo šilumos gamybai nekūrena.

Labiausia dėl šildymo neramu vilniečiams. Sostinės šilumininkai vis dar neturi pakankamų biokuro  katilų, tad žada miestiečius šildyti mazutu. Šiaulių miesto mero Artūro Visocko nuomone, mazutas ne tik brangus, bet ir kenksmingas. „Mes 100 procentų apsirūpinę biokuru, kurio kaina  apie 35 eurus už megavatvalandę, kitaip sakant  –  3,5 cento už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad Šiaulių miesto gyventojai gali būti visiškai visiškai ramūs”, – apie artėjantį šildymo sezoną kalba meras.

Pasak mero, Šiauliuose gimsta labai daug idėjų, planų, sumanymų, kurie visada vykdomi. Miestelėnai nuo 1990-ųjų džiaugiasi švietimo sistema, visose srityse veržiasi į priekį. “Jeigu Šiauliuose gera šildymo sistema, tai, manau, galima tikėti, kad ir kitos sistemos geros. Nes šildymo sistema buvo siaubinga. Esmė ta, kad 2010-2012 metais buvo einama link privataus kapitalo. Pasibaisėjau tokiais planais: privatus žmogus, verslininkas ar kapitalistas planavo pasistatyti katilą už dvidešimt milijonų, kuris atsipirktų per vienerius metus… Aiškiai matėsi, kad vyksta afera. Taip daryti negalima, nesąžininga prieš visuomenę. Tad katilą pasistatėme savo  – “Šiaulių energijos“ valdose, bet buvome labai spaudžiami, kad įsileistume privatų kapitalą. To nepadarėme, todėl dabar “Šiaulių energija” miesto gyventojams jau uždirbo apie 50 milijonų eurų, o kituose miestuose didžiuliai pinigai atitenka privačiam verslui. Kodėl sukurta tokia sistema? – retoriškai klausia pašnekovas. ­– Sistema tikrai nesąžininga viešo intereso atžvilgiu. Kodėl?  Nežinau. Mums teko imtis darbų, ačiū tuometiniam ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, kuris mane, bepradedantį politiką, labai palaikė. Tai buvo 2013-ųjų pavasaris, kai nusprendėme patys rūpintis šilumos ūkiu. Bet jam pačiam tai buvo blogai: iš populiariausio politiko tapo nemėgiamu tam tikruose ratuose, nes teigė, kad šilumos ūkis turi priklausyti savivaldai”.

Šiaulių mero nuomone, dalį biokuro biržos kainos turi kontroliuoti valstybė, nes kitaip situacija taps nevaldoma. “Ta dalis galėtų būti nedidelė – 20 procentų, bet tai būtų pavyzdys, už kiek galima paruošti biokurą. Tada privatininkas galėtų mažiau spekuliuoti atėjus tam tikram momentui. O kaip mes tokia gera kaina nupirkome? Pasikliovėme intuicija, turėjome žinių ir pastangų. Stengiamės savo darbą dirbti maksimaliai gerai. Mums rūpi žmonės. Jeigu kituose miestuose gal mažiau, tai mažiau ir daroma“, – mintimis dalijasi A. Visockas.

Žiemai ruošėsi vasarą

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas sako, kad net ir pabrangus biokurui Tauragė šilumos kainų lentelėje išlieka vienu iš pigiausių rajonų šalyje. Anot  D. Kaminsko, šilumos kaina daug kur išaugo nuolat kylant biokuro kainoms. Siekdama užtikrinti kuo mažesnį kainų šuolį savivaldybės bendrovė sumažino pelną, pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas. „Šildomės biokuru, kurį perkame vasarą, sukrauname į sandėlius, tad ir kaina ekonomiškai pagrįsta“, – teigia  meras.

Nors Tauragėje daug ir alternatyvių šaltinių: saulės baterijos ant visuomeninių pastatų, didžiausias vėjo jėgainių parkas, tačiau šiais metais, anot Tauragės rajono mero patarėjos Sonetos Blankaitės, šiluma gyventojams bus tiekiama tik deginant biokurą.

Kauniečiai, tikėtina, mokės mažiausiai

Pasak AB „Kauno energija“ komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovo Šarūno Bulotos, kauniečiai naujam šildymo sezonui pradėjo ruoštis dar pavasarį, vos tik buvo paskelbta 2021–2022 m. šildymo sezono pabaiga. „Tam, kad būtų užtikrintas stabilus ir patikimas šilumos tiekimas vartotojams bei išvengta netikėtų gedimų žiemą, intensyviai vyko trasų hidrauliniai bandymai bei šalinti atsiradę defektai. Bendrovė  investavo į šilumos tinklų rekonstrukciją ir plėtrą, katilinėse diegė šiuolaikinius šilumos gamybos sprendimus, atliko kitus būtinus katilinių remonto darbus. Bendrovė yra užsitikrinusi pakankamas biokuro ir kito kuro atsargas žiemai“, – pažymi „Kauno energijos“ atstovas.

Didžioji dalis Kauno bendrovės tiekiamos šilumos gaminama iš biokuro. Nors biokuras brangsta, yra pigiausias centralizuoto šildymo būdas palyginti su dujomis ar elektra, kurių kainos pašoko  neprognozuojamais kartais. Tikimasi, kad  ir šiemet kauniečiai už šilumą mokės vieną iš mažiausių kainų šalyje.

Rasa Liškauskaitė