Stebuklingi paparčiai pražys Svylos upelio pakrantėse

Stebuklingi paparčiai pražys Svylos upelio pakrantėse

Joninės, dar kitaip vadinamos Rasomis, Kupolinėmis, – labiausiai laukiama vasaros šventė, be to, susijusi su magija, stebuklais, laimės viltimi, istoriniu paveldu. Paparčio žiedo ieškojimas šią trumpiausią vasaros naktį  – iki šių dienų išlikusi tradicija. Jei pernai žydinčio gražuolio  neradote – nieko baisaus, šiemet skubėkite į Švenčionis. O ten Adutiškio gatve iki galo – rasite girininkiją, kurioje jus pasitiks Valstybinės miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio Švenčionių girininkijos girininkas Leonas Zabiela.

L. Zabiela sako, kad tik jų krašte pamatysite tokius paparčius, kurie tikrai stebuklingą naktį žydi. Vieni be Leono tikrai nerasite pelkėto, kaip numestas siūlas vingiuoto Svylos upelio slėnių. O jeigu koks vietos gyventojas ir parodys kryptį, ūksmingame ir drėgname miške lengva pasiklysti. Per tankius, žmogaus ūgio paprarčius ir ašaras kelio atgal nematysite. Nes jo ten ir nėra. Be to, čia pasienio ruožas, tad be pasieniečių leidimo ir savo asmens kortelės ar paso taip pat gali tekti verkti.

Kodėl čia auga paparčiai milžinai?

Švenčionių girininkas pasakoja, kad ši vietovė unikali, nes yra takoskyroje tarp Nemuno ir Dauguvos upių baseinų. Šalia Svylos augalai vešlūs, ryškūs. Paparčiai mėgta tokį dirvožemį ir tokią aplinką – augti medžių pavėsyje, upelių slėniuose, tad miškininkų netebina, kad jie užauga sulig žmogaus ūgiu, net iki 2 metrų. Svyla teka iš Baltarusijos ir atneša derlingą dirvožemį, aukšti medžiai suteikia pavėsį. Tai idealios sąlygos augti tokiems augalams. Šioje vietoje, pasak miškininko, kertinė miško buveinė, mini rezervatas, kuriame uždrausta ūkinė veikla. Žmonės kalba, kad jei papartis gyvenime žydi, tai jis žydi tik čia. Ne tik kalba, bet ir tiki, kad aplink ypatingai geras energetinis laukas.

Milžinų giraitė žaliuoja ir sausros metu

Nors daug kas šią vasarą skundžiasi sausra, pasak L. Zabielos, Svyloje vandens pakanka, tad ir paparčiai veši. Dar ir bebrai vieną kitą užtvanką pastato, vandenį sulaiko. Kasmet girininkas apeina savo valdas, pats kilęs iš šitų kraštų, tai kviečia ir svečius pasigrožėti paparčiais milžinais, pajusti tikro papartyno grožį, pasižiūrėti į mažai kur augančias, į Raudonąją knygą įrašytas kerpes. Leonas visus miškus skersai išilgai išvaikščiojęs, tad žino ne tik kas auga po kojomis, o liepia žiūrėti ir į viršų. Pačioje aukštybėje erelio rėksnio lizdas, netoliese gyvena ir juodieji gandrai. Kartais jie išskrenda į Baltrausiją, kartais sugrįžta… Ir vilkai čia be jokių dokumentų pirmyn atgal migruoja…

Didžiuliame bene šešių hektarų plote pilna visokiausių įdomybių. Kiekvienas nors kartą čia pabuvojęs gali patvirtinti, kad tai idealiausia vieta moksliniam, fantastiniam ar istoriniam filmui kurti. Tad Svylos upelio slėniai laukia talentingų kūrėjų – režisierių, operatorių, dailininkų, kompozitorių …Reikia tikėtis, kad šitą kraštą pasieks ir dabar ypač populiarėjantis filmų turizmas…

Rasa Liškauskaitė

Fotografijos Dainiaus Šerono