“Sūduvos girios”: Ištrauka apie lietuviškos miškų administracijos sukūrimą Sūduvoje

“Sūduvos girios”:  Ištrauka apie lietuviškos miškų administracijos sukūrimą Sūduvoje

Skaitytojus jau pasiekusi spaustuvės dažais kvepianti knyga “Sūduvos girios”  (Sūduvos girių ir miškų ūkio istorinė apžvalga ), apimanti dabartinės Lietuvos kairiojo Nemuno kranto teritorijoje augusių miškų, jų gamtinių, socialinių, kultūrinių ypatybių bei vertybių kaitą, regiono miškų ūkio raidą nuo paskutinio ledynmečio iki šių dienų.  Autoriai ir leidėjai šią knygą skiria reikšmingam jubiliejui – nepriklausomos lietuviškos miškų administracijos ir urėdijų įkūrimo šimtmečiui. Ta proga pateikiame knygos ištrauką apie  lietuviškos miškų administracijos kūrimąsi Sūduvoje. 

————————————————————————————————————————————————————————————————————–

Lietuviškos miškų administracijos sukūrimas Sūduvoje

Laisvos Lietuvos miškų administracijos kūrimo laikotarpis buvo audringas. Po nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. miškus toliau prižiūrėjo karinė vokiečių administracija. Iš esmės ta priežiūra reiškėsi tik pastangomis kuo daugiau į Vokietiją išgabenti lietuviškos medienos. Dėl betvarkės prasidėjo ir masinė vietinių gyventojų invazija į miškus. Visi valstybiniai, majoratiniai ir dalis dvarininkų miškų, kurių savininkai pasitraukė į Rusiją, liko be apsaugos. Jokios planinės miškotvarkos medžiagos nebuvo, nes caro valdininkai bėgdami nuo vokiečių kariuomenės ją išvežė į Rusijos gilumą. Keliolika lietuvių miškininkų profesionalų dirbo išsiblaškę po Rusijos platybes, o jų grįžimui organizuoti reikėjo laiko.

Miškuose siautėjo savivalė ir suirutė – į vos gimusios valstybės nepriklausomybę kėsinosi įvairiausios ginkluotos jėgos. Miškų ūkio organizavimo darbų pradžia Lietuvoje sietina su 1918 m. lapkričio 17 d., kai į laikinąją vyriausybę buvo paskirtas Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų skyriaus laikinasis vedėjas Vladas Kareiva (lapkričio 25 d. jį pakeitė iš Rusijos grįžęs Povilas Matulionis).

Gruodžio 5 d. paskelbtas „Lietuvos aide“ ir įsigaliojo „Laikinosios vyriausybės miškų naikinimui sustabdyti įsakymas“, kuriuo bandoma sustabdyti vyravusį chaosą bei nustatyta laikina tvarka gyventojus aprūpinant mediena. Gyvybinėms gyventojų reikmėms tenkinti apsirūpinant kuru pasitelktos visuomeninės pajėgos – vadinamieji valsčių, parapijų ir apskričių komitetai. Bet kad veiktų teisės aktai ir atsirastų elementari tvarka, pirmiausia reikėjo perimti miškus iš vokiečių karinės administracijos, kuri suformuotoje Lietuvos srityje buvo sudariusi keturias karines miškų inspekcijas: Vilniaus–Suvalkų, Kauno, Baltstogės ir Belovežo. Laikinoji vyriausybė buvo užsimojusi perimti miškus istorinėse LDK žemėse. Gruodžio 3 d. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija raštu Nr. 29 paskiria po 3–4 įgaliotinius (po vieną inspektorių ir po 2–3 urėdus) į visas minėtas karines inspekcijas. Pagal šį paskyrimą perėmimas vyko visose keturiose inspekcijose, daugiausia turto perimta Belovežo inspekcijoje. Tačiau dėl prasidėjusių karinių veiksmų inspektoriams teko trauktis ne tik iš Belovežo, bet ir iš Baltstogės bei Vilniaus krašto.

Lapkričio 19 d. ministro Juozo Tūbelio įsakymu Nr. 15 girininkui Povilui Malvicai pavesta eiti Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos įgaliotinio pareigas Pilviškių girininkijoje. Be to, lapkritį paskirta keletas žmonių į buvusias Vilniaus krašto girininkijas, kurie pradėjo darbą vietose. 1918 m. pabaigoje Pilviškių girininkijos miškus, į kuriuos įėjo dalis Kazlų Rūdos masyvo valstybinių ir buvę majoratiniai miškai, kaip vieningą vienetą perėmė valdyti P. Malvicas ir jo paskirti eiguliai. Be to, šių metų pabaigoje P. Malvicas sulaukė pagalbininko – Jono Buragos. Šioje teritorijoje buvo numatyta 1919 m. įsteigti dvi miškų urėdijas – Marijampolės ir Kazlų Rūdos. Nors Marijampolės urėdiją norėta įsteigti 1919 m. gegužės mėnesį, bet ji liko neįsteigta.

„Žemės ūkio ministerijos metraščio 1919 – 1924 metai“ duomenimis, Lietuvoje 1919 m. pradžioje veikė 16 miškų urėdijų ir 68 girininkijos, iš jų 3 urėdijos – Sūduvoje (Kazlų Rūdos, Prienų ir Šakių – Vilkaviškio), taip pat dar dviejų (Kauno ir Alytaus) urėdijų dalys, esančios kairiajame Nemuno krante. Minėtose urėdijose beveik per visus 1919 m. veikė 11 girininkijų: Dubravos, Zapyškio, Lekėčių, Gelgaudiškio, Jankų, Buktos, Kalvarijos, Gančos, Jūrės, Alytaus, Metelių, o metų pabaigoje dar buvo įkurtos Varnabūdės, Prienų, Vilkaviškio ir Lazdijų (1918–1924 m. K., 1927, p. 32.). Suvalkijos (Šakių) miškų inspekcijai priklausiusių urėdijų sąraše – Alytaus, Kazlų Rūdos, Prienų ir Šakių–Vilkaviškio urėdijos. Beje, tuo metu Lietuvoje dar veikė Panevėžio ir Raseinių miškų inspekcijos.

Savarankiška Marijampolės miškų urėdija pradėjo veikti nuo 1920 m. pradžios. Jos buveinė įsikūrė Pabuktės kaime (dabar – Liudvinavo seniūnija) ir ten išliko iki Antrojo pasaulinio karo. 1920 m. miškų urėdijoje dirbo 5 girininkai, 35 eiguliai, 1 raštvedys, 4 raštininkai, 1 sargas (CVA, F392, ap. 1, b. 228, l.4). Minėtas P. Malvica nuo 1919 m. gruodžio 14 d. paskirtas Kazlų Rūdos miškų urėdu ir turėjo valdyti Ąžuolų Būdos, Buktos, Gančios (Ančios) ir Kalvarijos girininkijas. Į Marijampolės miškų urėdo pareigas 1920 m. sausio 1 d. paskirtas Richardas Želichovskis. Tačiau jis faktiškai padirbo vos 1,5 mėn. ir vasario 15 d buvo perkeltas į Rokiškį, o Marijampolės urėdu paskirtas buvęs P. Malvico padėjėjas Jonas Buragas.

Išliko įdomus dokumentas apie vietinės valdžios konfliktus su Lietuvos valdžios paskirtu įgaliotiniu. 1919 m. liepos 4–5 d. vykusiame Marijampolės apskrities tarybos suvažiavime išreikštas didelis nepasitenkinimas Marijampolės miškų viršininko (urėdo) veikla. (Lietuva, 1919 08 27, Nr. 187). Jis, kaip minėta, buvo P. Malvica. Suvažiavimo rezoliucijoje pažymima, kad urėdo daroma girių ūkio tvarka beveik niekuo nesiskiria nuo okupacijos laikų. Matyt, nepasitenkinimas susikaupė per laikotarpį nuo miškų perėmimo iš vokiečių karinės administracijos. Esą urėdas nepalaikąs ryšių su valsčių girių komisijomis, nestabdo ir nekontroliuoja stambių miško pirklių naikinančios veiklos ir apskritai atrodo, kad jam Lietuvos valstybės reikalai maža rūpi. Suvažiavimas pareikalavo, kad Miškų departamentas vykdytų stropesnę miškų ūkio priežiūrą ir pakeistų esamą viršininką kitu žmogumi, kuris mokėtų suderinti valstybės reikalus su žmonių reikalais. Kaip rašo P. Malvicas savo prisiminimuose, negatyvią vietinės valdžios reakciją sukėlė jo aktyvi kova prieš savavališkus kirtimus. Miškų departamento direktorius P. Matulionis nesutiko su negatyviu P. Malvico veiklos vertinimu, bet užgesino konfliktą perkeldamas P. Malvicą į Kaišiadorių urėdo pareigas, kur jis pavyzdingai tvarkėsi iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

1919 m. gruodžio 5 d. Miškų departamento sprendimu Lietuvoje numatyta nuo 1920 m. sausio 1 d. turėti 20 miškų urėdijų ir 80 girininkijų (Miškų departamento aplinkraštis Nr. 5155, 1919 12 05). Bet 1920 m. įkurtos 22 miškų urėdijos, kurios pagal vokiečių administracijos pavyzdį paskirstytos miškų inspekcijoms – Žemaitijos (Mažeikių), Panevėžio ir Raseinių. Sūduvos miškų urėdijos pateko į Raseinių miškų inspekcijos kuruojamą zoną ir joje išliko 1920–1921 m. Pagaliau 1922 m. įsteigta Marijampolės miškų inspekcija, kuravusi Alytaus, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Prienų, Seinų, Šakių ir Vilkaviškio urėdijas. Miškų inspekcijos buvo dar du kartus pertvarkytos, jų skaičius padidėjo iki 6, bet kaip savarankiški vienetai panaikintos 1924 m. Inspektavimo funkcijos patikėtos geriausiems respublikos urėdams, pavedant kontroliuoti kaimynines urėdijas, nekuriant savarankiškų administracinių vienetų. 1920 m. pradėta ir neįtikėtinai sparčiai (praktiškai per trejus metus) beveik užbaigta žemės reforma – jos metu 25 dešimtines (apie 26 ha) viršijantys dvarininkų miškai buvo nacionalizuojami ir perduodami urėdijoms. Tad urėdijų plotai didėjo, reikėjo kurti ir naujus administracinius vienetus. 1921 m. sausio 1 d. įsteigta savarankiška Vilkaviškio miškų urėdija, suformuota iš Šakių ir Marijampolės urėdijų. Marijampolės miškų urėdija neteko Kalvarijos, Pajevonio ir Vilkaviškio girininkijų, t. y. apie 7000 ha miško žemės, įskaitant buvusius ir nacionalizuotus miškus. Vilkaviškio miškų urėdija apėmė visą Vilkaviškio apskritį. Marijampolės miškų urėdiją tuo metu sudarė šešios girininkijos – Aisetų, Buktos, Kalniškės, Liūliškių, Sūsnykų ir Šunskų. Urėdijos etatų sąraše 1921 m. buvo 6 girininkai, 60 eigulių, 1 raštvedys, 4 raštininkai, 1 sargas. Iš 1921 m. buvusių penkių Sūduvos urėdijų mažiausios buvo Marijampolės (13 tūkst. ha) ir Vilkaviškio (8 tūkst. ha) (CVA. F392, ap. 1, b. 228, l. 64).

1922–1924 m. Marijampolės urėdijoje liko 5 girininkijos: Buktos, Kalniškės, Liūliškių, Sūsnykų ir Šunskų (ASU MMI. S. Karčiausko medžiaga apie P. Matulionį. T. 18, p. 182). 1921 m. Marijampolės apskrityje iš viso buvo trys urėdijos – Marijampolės, Prienų ir Kazlų Rūdos (Visa Lietuva, 1922). Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų departamento direktoriaus P. Matulionio 1921 m. rašte nurodyta, kad į Marijampolės miškų urėdiją įėjo Šunskų, Padovinių, Liudvinavo, Janavo, Kalvarijos, Raudenio, Krosnos, Igliškėlio, Kvietiškio ir Liubavo valsčiai, o Prienų miškų urėdijai priklausė Ašmintos, Balbieriškio, Mikeliškio, Klebiškio, Javaravo, Gudelių II ir Sasnavos valsčiai, Kazlų Rūdos miškų urėdija apėmė Veiverių, Višakio Rūdos, Antanavo ir Gudelių I valsčius. Pietrytinio Sūduvos krašto miškai iki 1921 m. priklausė abipus Nemuno buvusioms Alytaus ir Varėnos urėdijoms. 1921 m. pietinėje Sūduvos dalyje pradėjo funkcionuoti Seinų urėdija. 1925 m. Kauno urėdijos teritorija paliekama tik dešiniajame Nemuno krante, o iš Sūduvos pusėje buvusių miškų sudaroma Panemunės urėdija su 5 girininkijomis. 1928 m. gegužės 1 d. Kazlų Rūdos didžiagirėje įkuriama Jūrės urėdija su Agurkiškės, Runkių, Šališkių, Papilvio ir Jūrės girininkijomis. Nuo 1929 05 01 iš Alytaus urėdijos kairiajame Nemuno krante buvusių miškų suformuota ir ėmė veikti Mokomoji urėdija su Seirijų, Dzirmiškių, Punios, Alytaus ir Metelių girininkijomis. 1927 m. sausio 1 d. įsteigta jungtinė Marijampolės–Vilkaviškio miškų urėdija su būstine Pabuktėje, sudaryta iš septynių girininkijų. Ji gyvavo daugiau kaip 11 metų ir vėl buvo performuota į savarankišką Vilkaviškio urėdiją.

1938 m. birželio 1 d. jungtinė Marijampolės – Vilkaviškio miškų urėdija, susidėjusi jau iš devynių girininkijų – Žaliosios, Vilkaviškio, Šunskų, Pajevonio, Buktos, Kalniškės, Lazdijų, Palių ir Gražiškių – buvo padalinta į dvi savarankiškas Marijampolės ir Vilkaviškio miškų urėdijas. Vilkaviškio miškų urėdijai priskirtos Gražiškių, Pajevonio, Vilkaviškio ir Žaliosios girininkijos, Marijampolės urėdijai liko penkios girininkijos: Buktos, Kalniškės, Lazdijų, Palių ir Šunskų. Marijampolės urėdu paskirtas pirmos eilės urėdas Vytautas Bakutis, Vilkaviškio urėdu – Jonas Gražulis (Oficialinė dalis. „Mūsų girios“, 1938, nr. 6–7, p. 393).

Sūduvoje iki sovietų okupacijos ir pradėtų sovietų reformų veikė 10 urėdijų. 1944 m. Sūduvoje buvo 63 girininkijos, o krašto urėdijos valdė apie penktadalį tuometinės Lietuvos miškų.

————————————————————————————————————————————————————————————————————–

Knygos kaina 20 Eur ir pašto išlaidos.

Dėl knygos įsigijimo kreiptis e.p. miskininkas.eu@gmail.com ir tel. +37069932532

Knyga “Sūduvos girios”

---

Knygą “Sūduvos girios” galite įsigyti 
“Vagos” knygynuose:

Vilniuje

Gedimino pr. 50
Gedimino pr. 9 
Gedimino pr. 2
Pilies g. 22
Ozo g. 18, PPC “Ozas”
Konstitucijos pr.  7a, PC “Europa”


Kaune
Savanorių pr. 346, PC “Savas”
Islandijos pl. 32, PLC “Mega”
Savanorių pr.  255, PC “Maxima”
Kovo 11-osios g. 22, PC “Girstutis”


Klaipėdoje
H. Manto g. 9


Šiauliuose 
Tilžės g. 109, PC “Saulės miestas”


Panevėžyje
Klaipėdos g. 143a, PC “Babilonas”


Marijampolėje 
Bažnyčios g. 38, PC “Maxima”
Vytauto g. 48 a, PC IKI


Druskininkuose
M. K. Čiurlionio g. 50


Kituose knygynuose ir platinimo vietose:


Marijampolėje
Ūkininkų g. 6, “Suvalkiečio” redakcijoje
J. Basanavičiaus a.8, Marijampolės TIC


Vilkaviškyje
Gedimino g. 2 a, Vilkaviškio knygyne
Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Bartninkų seniūnija, Vilkaviškio rajonas, 
Jono Basanavičiaus gimtinės muziejuje 



Šakiuose
V. Kudirkos g. 61, LT-71126 Šakiai  

VŠĮ „Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras“ 

“Humanito” knygynuose:


Universiteto g. 4, Vilniuje ( Knygynas ‘Akademinė knyga”)
Donelaičio g. 61, Kaune (Knygynas “Kalbų centras”)