Tarnybinių urėdijų butų nuomininkai viliasi, kad būstus galės išsipirkti pirmumo teise

sausio 20, 2018
Kauno autobusų stotyje – nuostabūs miškų vaizdai
sausio 18, 2018
Konstituciniam Teismui įteiktas kreipimasis dėl miškų reformos teisėtumo
sausio 21, 2018

 

Tarnybinių urėdijų butų nuomininkai viliasi, kad būstus galės išsipirkti pirmumo teise

 

Daugiau kaip 10 metų tarnybiniuose urėdijų butuose gyvenantys asmenys viliasi, kad šiuos būstus jie galės išsipirkti  pirmumo teise. Tokiai tvarkai pritariantys Seimo nariai  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika inicijavo  Disponavimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, kurioms  po pateikimo Seimas pritarė praėjusių metų gruodžio 19 d. Toliau jas svarstys Seimo Audito, kuris paskirtas  pagrindiniu, Aplinkos apsaugos bei kiti komitetai. Tikimasi, kad iniciatorių siūlymui bus pritarta ir Seimas  minėto įstatymo pataisą priims pavasario sesijoje.  Kaip įprasta, ji prasideda kovo 10 dieną.

„Įstatymo pakeitimo  projektas dėl disponavimo valstybės ir savivaldybių turtu po svarstymų Seimo komitetuose bus įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Be to, bus paprašyta Vyriausybės išvadų. Tikiuosi, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas pakeitimams pritars ir bus išspręsta svarbi socialinė problema. Žmonės, ilgus metus gyvenę tokiuose būstuose, tvarkingai mokėję nuomą ir juos prižiūrėję bei, deja, kito būsto neturintys, tikrai neturėtų būti išmesti į gatvę – jiems turi būti užtikrintos socialinės garantijos“, – sakė parlamentarė V. Vingrienė.  

Minėta socialinė problema iškilo prasidėjus urėdijų reformai, kurios visą tolesnei veiklai nereikalingą nekilnojamąjį turtą, t.y. įvairius pastatus ir tarnybinius butus privalo perduoti Turto bankui, o pastarasis juos parduoti viešuose aukcionuose.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika informavo, kad  Seimas jau paprašė Vyriausybės pateikti išvadas dėl įstatymo pakeitimo ir prie šio klausimo Audito bei jo vadovaujamas komitetas sugrįš pavasarį – po svarstymų pateiks balsuoti Seimui.Mažeikos nuomone, leidimas pirmumo teise ilgalaikiams nuomininkams įsigyti urėdijų reikmėms nereikalingus tarnybinius būstus pasitarnautų socialiniam teisingumui. Dauguma tokių nuomininkų, kurie liko gyventi tarnybiniuose butuose išėję į pensiją ar po jų mirties ten toliau gyvena šeimos nariai, yra jau senyvo amžiaus. Be to, tas būstas iš esmės yra nepaklausus ir menkavertis,  nes namai, kuriuose dar yra tokių tarnybinių butų, pastatyti prieš daugelį metų gana nuošaliose vietose, dažniausiai viduryje miškų esančiose girininkijose.

„Jų nusidėvėjimas yra didelis, kai kur daugiau nei 50 proc., tad ketiname siūlyti sumažinti maksimalią būsto pardavimo kainą maždaug iki 15–20 tūkst. eurų, kuri pirminiame projekto variante siekė  iki 30 tūkst. eurų. Toks būstas nuomininkams turėtų  būti parduotas vidutine rinkos kaina, taikoma konkrečiai vietovei“, – siūlo  LVŽS frakcijos atstovė V. Vingrienė.

Ji priminė lapkričio mėnesį  Seime organizuotą apskritojo stalo diskusiją šiuo klausimu. Joje  Generalinės miškų urėdijos bei konkrečių urėdijų vadovai informavo, kad  tarnybinius butus  buvo pasiūlyta atitinkamoms savivaldybėms perimti kaip socialinį būstą, bet jos  tai daryti atsisakė dėl didelio turto nusidėvėjimo. Juos savivaldybėms, norint panaudoti, dar  reikėtų suremontuoti, o tai pareikalautų  nemažų investicijų.

Diskusijoje aptartas ir variantas perduoti pastatus Turto bankui kartu su jų gyventojais, tačiau  toks sprendimas reikštų tik atsakomybės už jų likimus perdavimą privatiems subjektams.

Surengti diskusiją Seime V. Vingrienę  paskatino Kaišiadorių gyventojos Veronikos Rabčinskienės kreipimasis. Ši garbaus amžiaus moteris su dukra jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena Kaišiadorių urėdijai priklausančiame bute, kuris neseniai buvo perduotas Turto bankui parduoti aukcione. Moterys kreipėsi pagalbos dėl galimybės jį išsipirkti  pirmumo teise. V. Rabčinskienės istorija buvo minima ir Lietuvos žiniasklaidoje.

„Jei būstas būtų parduodamas valstybiniame aukcione, žmonės paprasčiausiai būtų išmesti į gatvę ir turėtų laukti bendroje eilėje, kol gautų socialinį būstą. Tokių žmonių, gyvenančių  urėdijų tarnybiniuose butuose, nėra labai daug, visoje Lietuvoje  maždaug apie kelios dešimtys. Tačiau tokia pati problema ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų sistemose, kur savanoriams buvo suteikti tarnybiniai  butai, galbūt jų kils ir kituose sektoriuose. Tad  įstatymo pataisa ilgalaikiams nuomininkams leisti išsipirkti būstus pirmumo teise galiotų visiems sektoriams“, – akcentuoja parlamentarė.

Anot jos, tokiose situacijose reikia vadovautis ir žmoniškumo principu – juk tie gyventojai daug metų  tvarkingai mokėjo nuomą, būstus  prižiūrėjo ir jų nepaliko likimo bei gamtos stichijų valiai, dėl ko kiltų reali grėsmė, jei patalpos liktų tuščios.

 

Urėdijos nuomojamuose būstuose žmonės gyvena  nuo seno

 

Kaišiadorių  miškų urėdijos darbuotojas Edmundas Kručas, kuris atsakingas ir už urėdijos nekilnojamojo turto tvarkymą, teigia, kad  nuo senų laikų yra žmonių, kurie gyvena urėdijos nuomojamuose būstuose – namuose arba butuose.

 

„Urėdija šiuos patikėjimo teise valdomus būstus įstatymų numatyta tvarka perduoda Turto bankui. Tokių būstų turime dešimt. Juos iš esmės nuomoja buvę urėdijos darbuotojai – išėję į pensiją, ar likę sutuoktiniai, kurių antrosios pusės iki mirties dirbo urėdijoje. Visi dabartiniai nuomininkai vienaip ar kitaip urėdijos veiklai davė daug naudos. Iš minėtų būstų tik du yra

tušti“, – pasakojo E. Kručas.

Anot jo, šeimos šiuos butus nori įsigyti ir juos išsipirktų, jeigu būtų leidžiama privatizuoti pirmumo tvarka. Kaišiadorių savivaldybei jie nereikalingi – ji remontuotino turto, juolab su gyventojais, atsisakė. Būtų  labai žmoniška leisti ten gyvenantiems ir tikrai geru darbu bei indėliu  miškų sistemai nusipelnusiems žmonėms būstus įsigyti pirmumo teise be aukciono. Juk prieš keletą metų juos įsigyti buvo galima, pakako nuomoti trejetą metų, o sąlygojo tik likutinė būsto vertė.

„Sprendimas leisti žmonėms tą turtą įsigyti pirmumo teise būtų logiškas ir teisingas. Žmonės ten gyveno, jį saugojo nuo sunykimo, mokėjo nuomos mokesčius. Mes turime ir būstų, kurie  reikalingi urėdijos veiklai – tai tarnybiniai butai, skirti atitinkamų girininkijų darbuotojams. Jie Turto bankui neperduodami“,– sakė specialistas.

 

Šilutės miškų urėdijos Stemplių girininkijos girininkas Arūnas Uselis papasakojo, kad  girininkijos pastate yra vienas butas, kuriame gyvena  našlė Elena Jėgerienė, pensininkė, kuriai jau daugiau nei  80 metų. Jos vyras buvo eigulys, iš pradžių dirbęs miško darbininku, o kai apie 1960-uosius iškilo minėtas girininkijos namas, eigulys jame apsigyveno su šeima ir dirbo iki pensijos. Po to eigulio pareigas  iš tėvo perėmė sūnus Virginijus, kuris eiguliu dirba ir dabar bei  gyvena bute kartu su mama.

„Jėgerių šeima čia pragyveno daugiau nei pusę amžiaus. Kartu ir džiaugiamės, kad pastate kažkas gyvas yra, nes Stemplių kaimas nedidelis, tad nedarbo metu čia palikti tarnybinę mašiną ar kokį inventorių daug saugiau. Yra ir tarnybinės ūkinės patalpos, reikalingos įvairiems daiktams, dėl jų irgi ramiau“,– kalbėjo girininkas.

Anot jo, sena moteris labai sunerimusi, kad tas patalpas žadama parduoti. Investicijų į jas urėdija nedarė, žmonės patys įsivedė vandenį, remontavo krosnis ir pan., o urėdija tvarkė tik pastato išorę.

„Neaišku, kaip  iš pensijos ji galėtų nusipirkti butą kitur. Be to, nuošaliame kaime, kuriame nėra net parduotuvės, kažin ar į privatizuojamą butuką be jokio žemės sklypelio  kažkas veršis. Jei patalpos  liks tuščios, greitai gali būti nualintos“,– mano A. Uselis. Jo galva, geriau išvengti tokios blogos baigties ir suteikti lengvesnę galimybę jas išsipirkti čia įsikūrusiai šeimai.  

 

Angelė Adomaitienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin