Tarptautinė talka Lietuvos atkūrimo 100-čiui

Tarptautinė talka Lietuvos atkūrimo 100-čiui

Jau tradicija tapo bendros Marijampolės ir Suvalkų (Lenkija) miškininkų miško sodinimo talkos. Kaip ir kasmet, šių metų balandžio 27 dieną jau  devintą kartą šalių miškininkai susitiko kartu pasodinti miško.

Šios tarptautinės miškasodžio talkos prasidėjo dar 2010 metais, kai Marijampolės ir Suvalkų miškininkai susitarė kartu paminėti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų ir pasodinti 600 ąžuolų Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Nuo to laiko bendros talkos vyksta kasmet, tik kiekvienais metais keičiama šalis: vienais metais miškas sodinamas Lietuvoje, kitais – Lenkijoje. Šie bendri miškasodžiai skiriami įamžinti įvairioms svarbioms datoms.

2018-ieji svarbūs tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, nes prieš 100 metų buvo atkurtos jų nepriklausomos valstybės. Šiemet Marijampolės miškininkai talką skyrė atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti ir pakvietė savo bičiulius iš Suvalkų į Vilkaviškio girininkijos Paežerių mišką kartu pasodinti 5000 ąžuolų giraitę.

Talkininkus pasveikino bei ankstesnius bendrus miškasodžius priminė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioninio padalinio vadovas Virginijus Rudzevičius ir Suvalkų miškų urėdijos urėdas Woičekas Rodakas, o su sodmenų sodinimo būdu supažindino Vilkaviškio girininkijos girininkas Antanas Dailyda.

Tarptautinėje miškasodžio talkoje taip pat dalyvavo Lietuvos Seimo nariai dr. Kęstutis Mažeika ir Kęstutis Bacvinka, Valstybinių miškų urėdijos valdybos bei administracijos atstovai, Marijampolės regioninio padalinio, Kazlų Rūdos ir Kretingos regioninių padalinių darbuotojai, Lenkijos valstybinių miškų Bialystoko regioninės direkcijos bei Suvalkų miškų urėdijos atstovai.

Miškininkai prisiminė Lietuvos ir Lenkijos miškų svarbą prieš 100 metų atsikūrusioms jaunoms valstybėms, kai labai trūko lėšų jų kūrimui ir ūkio plėtojimui. Tais laikais šalių vyriausybės atsigręžė į miškus, padidino jų naudojimą ir taip gavo trūkstamų lėšų.  Vis dėlto nepaisant padidinto miško naudojimo, miškininkų pastangomis miškai nesuprastėjo, buvo atkurti, padidinti jų plotai, pakilo miškų našumas ir vertė. Miškai  bei jų ištekliai ir po 100 metų yra labai svarbūs abiejų valstybių ūkiams.

Bendri šalių miškininkų susitikimai suteikia galimybę ne tik kartu sodinti jaunuolynus, tai gera proga ir pasidalinti patirtimi, susipažinti su kaimynų miškininkystės pasiekimais, padiskutuoti apie technologijų ir technikos naujovių taikymą miškų ūkyje.

Miškasodžio pabaigoje visi pasidžiaugė nauju ąžuolynu, kuris ir po 100 metų oš ateinančioms laisvoms kartoms.

Inesa Čereškaitė

Fotografijų autoriai  

Barbara Kisłowska-Szyszko ir Dainius Šeronas