Tikimasi, kad Kapčiamiesčio daigynas regionui tarnaus dar keletą metų

Tikimasi, kad Kapčiamiesčio daigynas regionui tarnaus dar keletą metų

Veisiejų miškų urėdijos medelyno istorija siekia 1934 metus – tų metų rudenį jis buvo įkurtas  Veisiejų miestelio apylinkėse esančiame Justinavo dvare. Laikui bėgant keitėsi jo priklausomybė ir vieta, o į dabartinį Kapčiamiesčio daigyną – medelyną iš keleto vietų buvo persikelta  prieš penkiolika metų.

Nors tarp Kapčiamiesčio girininkijos miškų įsispraudęs medelynas nepatenka į modernizuotinų grupę, vis dėlto jis yra labai reikalingas ir svarbus šiam miškingam Pietų Lietuvos kraštui, tad jo uždaryti neskubama. Tikimasi, kad aukštos kokybės miško sodmenis auginantis daigynas tarnaus dar keletą metų.  

Dzūkijos miškų puoselėtojas, girininkas Antanas Olšauskas savo prisiminimuose apie ankstesnio medelyno augimą rašė, kad buvo paskirtas ketvirtos eilės girininku, kuris turėjo rūpintis medžių sėklų paruošimu, miško želdinimu bei naujai steigiamo urėdijos medelyno plėtra ir priežiūra.

Sovietmečiu kiekvienas miškų ūkis turėjo mažus 0,5–1 ha daigynėlius, o  nuo 1990 m. didesnė dalis medelyno produkcijos jau buvo pradėta auginti Kapčiamiesčio girininkijoje. Kitos Veisiejų urėdijos girininkijos tuomet dar puoselėjo mažus daigynėlius, kurie specializavosi pagal tam tikras rūšis – vienos augino eglės sodmenis, kitos – pušies ir kt. Tuo tarpu Kapčiamiesčio daigynas jau buvo didesnis – siekė 3,4 ha,  jame buvo auginamos įvairios medžių ir nektaringų krūmų rūšys.

Per dešimtmetį maži daigynėliai buvo uždaryti, o pagrindinis priskirtas Kapčiamiesčio girininkijai. Jame įgyvendintas modernizavimo projektas, sumontuota stacionari laistymo sistema, pastatytos  buitinės patalpos ir kt. Apie 80 proc. medelyno ploto dabar laistoma su minėtos sistemos pagalba. Vis dėlto laikas padarė savo – medelyną jau reikėtų modernizuoti pagal šiuolaikinius standartus arba palaipsniui likviduoti. Ar būtų protingas pastarasis žingsnis, vertėtų gerai pasverti, nes šio regiono miškų savininkams iš esmės nereikia rūpintis logistika, t.y. kokybiška sodinamoji medžiaga yra vietoje.

Sodinukų reikės naujai įveisiamiems miškams

„Turime tikrai gerą daigyną – medelyną Kapčiamiesčio girininkijoje, kuriam vadovauja jaunas girininkas Rimantas Pileckas. Daigyno bendras plotas apima 22,5 ha, stacionari laistymo sistema veikia 18 ha, t. y. laisto visą produkuojamą plotą. Kasmet daigyne auginame apie 4 mln. daigų, iš jų realizuojame apie 1,5 mln. sodinukų, kuriais apsirūpiname patys ir parduodame aplinkiniams ūkininkams, privačių miškų savininkams, taip pat gretimoms Druskininkų ir Marijampolės urėdijoms.

Nors medelynas priskiriamas likviduojamų grupei, bet galbūt dar metus kitus  optimizavimo procesas užsitęs. Šiemet dar sėjame ąžuolą, kurio sodinukai turi augti  3–4 metus. Be to, ir kitus plotus reikėtų išsaugoti, nes yra laistymo sistema, viskas įrengta ir veikia puikiai, darbuotojai labai geri, moka dirbti, o daigai šauniai atrodo“, – kalba Veisiejų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas, laikinai einantis miškų urėdo pareigas Rimas Tumosa. 

Anot jo, medelyną būtų galima išplėsti, nes aplink driekiasi biržės, vykdomi plyni kirtimai, bet kadangi numatytas medelynų reorganizavimas, tuose laisvuose plotuose kol kas nieko nedaroma.       

Veisiejų urėdija kasmet įveisia daugiau nei 30–40 ha miškų. R. Tumosos teigimu, tai nemaži plotai  regionui. Be to, siekiama, kad nenaudojamos žemės būtų apželdintos mišku. Tokių nenaudojamų plotų urėdija į savo balansą ketina įsiregistruoti apie 1,5 tūkst. ha. Šiuo metu tokia registracija vyksta, bus įveisiami nauji miškai ir reikės didelio kiekio sodmenų. 

„Jeigu medelynas liktų regionui, būtinos investicijos. Reikėtų didinti jo plotą, įsigyti  naujos įrangos. Dabartiniams poreikiams patenkinti technikos turime pakankamai. Lauke  auginame pušį, eglę, beržą, ąžuolą, liepą, juodalksnį, klevą, taip pat vietines krūmų rūšis – paprastą erškėtį, aroniją, paprastą šermukšnį, gudobelę, paprastą putiną ir kitas. Asortimentas nemažas. Esame visiškai pasirengę savo daigyną išsaugoti, bet tai priklausys nuo urėdijų reformos ir naujos centrinės įmonės vadovybės“, – sako urėdijos vyriausiasis miškininkas.

Medelyno privalumas – piečiausia vieta, priesmėlio dirvožemis ir natūrali aplinka 

Kapčiamiesčio daigyne – medelyne dirba trys nuolatiniai darbuotojai, iš jų du su mašinomis ir  traktoriais, kurie naudojami ir kitoms girininkijos reikmėms. Pagrindinius darbininkus urėdija samdo pagal rangos sutartis. Sezono metu medelyne maždaug  2–3 savaites dirba apie 40 samdytų žmonių – iš esmės Lazdijų rajono gyventojai bei dalis iš Druskininkų savivaldybės. Ilgesniam laikui iki rudens, priklausomai nuo poreikio, dar lieka dirbti 10–15 žmonių.

„Medelynas yra piečiausioje ir labai miškingoje teritorijoje, tai labai paranku vietiniams savininkams apsirūpinti sodmenimis. Miškai čia daugiausia driekiasi dideliais masyvais, daigų savinininkams nereikia vežti iš kažkur, tad  logistikos klausimai sprendžiami labai operatyviai. Tai – medelyno privalumas, plius priesmėlio dirvožemiai, natūrali miško aplinka. Labai didelės įtakos nedaro vėjai, mažas ir užmirkimo pavojus. Anksti pavasarį, apie kovo vidurį, jau galima pradėti darbus, anksčiau pradedame ir realizaciją. Galime tik džiaugtis, kad miškų savininkai paskambina ir dėkoja už gerai  prigijusius sodinukus. Be didelių nuostolių parduoti kokybišką sodinamąją medžiagą pavyksta viso kolektyvo dėka“, – privalumus vardija Kapčiamiesčio girininkijos girininkas, medelyno vadovas Rimantas Pileckas.

Medelynas privačių miškų savininkams, ūkininkams bei aplinkinėms urėdijoms kasmet parduoda  apie 400 tūkst. sodmenų,  kitus apie 1100 tūkst. panaudoja urėdijos poreikiams, taip pat persodina apie 600 tūkst. sėjinukų.

„Krūminių rūšių sėklas mes ruošiame patys iš urėdijos teritorijoje natūraliai augančių krūmų rudenį, taip pat turime pušies ir mažalapės liepos sėklinę plantaciją. Kitas sėklas perkame iš aplinkinių urėdijų, kurios saugomos, o vėliau atsivežamos iš Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelyno šaldytuvo. Darbų ciklas – nuo sėklos iki sodinuko miškasodžiui“, – aiškina girininkas ir priduria, kad nepraranda optimizmo, visi dirba numatytus  darbus. Šiuo metu jau visiškai pasiruošta žiemai, viskas pasėta, o didysis sezonas vėl prasidės pavasarį.

Veisiejų miškų urėdijoje, kurią numatoma apjungti su Druskininkų urėdija, dabar dirba apie 60 darbuotojų, o sezoniniai ir priešgaisrinės apsaugos jau atleisti.

„Pirmieji rimti pokalbiai dėl reformos, tikriausiai, prasidės gruodį, bet metus norime užbaigti garbingai, įvykdę prisiimtas užduotis. Mano nuomone, dar neturėtų iškart mūsų krikdyti, nes metų pradžioje laukia įvairūs planavimai ir darbai, medelių sodinimas bei pan. Mes urėdijos administraciją sumažinome iki minimumo, dirbame devyniese, darbo krūvis labai didelis. Tikimės, kad pokyčiai nenušluos padarytų gerų darbų, pavyzdžiui, mūsų miškai ir kokybe, ir kiekybe tikrai žymiai šoktelėjo į viršų, nes tam skirta nemažai jėgų ir finansų“, – tikisi R. Tumosa.

Anot jo, kolektyvas gyvena reformų nuotaikomis, bet šviečia prošvaistė, kad urėdijos centras liks Veisiejuose. Žmones tai nuteikė gerai, bet su jauduliu visi seka informaciją, kas bus toliau.

Gyvenimą šiemet trikdė ir lietus. Kol kas dar galima įvažiuoti į miškus, bet jau mąstoma ir apie uždraudimą, nes liūtys ardo  kelius, važiuojant lieka didelės  provėžos. Laimė, yra  kuo  miško  kelius pataisyti. Kai tik nustoja pliaupti, iškart siunčiama žvyrinė ir greideriukas duobėms lyginti.

Angelė Adomaitienė

MIKO IR DEKORATYVINIŲ MEDŽIŲ IR KRMŲ

SODMENŲ PARDAVIMO KAINOS

                                                                                                               Įsigalioja nuo 2017.03.06 d.

     *- realizuojami pasiekę minimalius matmenis pagal kokybės reikalavimus

[Show slideshow]