Ūkininkams nusibodo penėti komercinės medžioklės plotų žvėris

Ūkininkams nusibodo penėti komercinės medžioklės plotų žvėris

Kauno rajono Babtų seniūnijos ūkininkams vis labiau apkarsta  profesionalios medžioklės plotų kaimynystė. Iš jų žvėrys traukia būriais maitintis į žemdirbių laukus, juos išmindo, išknaisioja. Ūkininkus piktina tai, kad nuostolių atlyginimas neatitinka padarytos žalos dydžio.

Labiausiai nukenčia žemdirbiai Juozas Staliūnas, Ričardas Maldutis, Romualdas Majeras, Gintaras Špokauskas, Stasys Urlikis, Alfridas Galminas bei Lytagros žemės ūkio bendrovė (ŽŪB).

Kauno rajono savivaldybės duomenimis, pernai Babtų  seniūnijoje žvėrys nuniokojo 490 ha įvairių augalų, šiemet – 450 ha. Vien Lytagros ŽŪB žala buvo padaryta 136 hektaruose. „Neabejoju, kad šiųmetinis skaičius augs, mat žvėrys dar šeimininkauja tebeaugančiuose kukurūzų ir cukrinių runkelių plotuose“,  – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Stankus.

Žvėrių skaičiai nesutampa

Ūkininkas J. Staliūnas puikiai prisimena, kad komercinės medžioklės plotai buvo suformuoti sovietiniais laikais, maždaug prieš šešis dešimtmečius, kai partijos sekretoriai skirstė sau vietas medžioklei. Buvo pasirinkti miškingi masyvai, aplink juos užbrėžtos ribos, neatsižvelgiant į laukus, kurie priklausė kolūkiams, o žvėrys buvo be saiko šeriami, dėl to sparčiai dauginosi.

„Bet situacija pasikeitė: jau keli dešimtmečiai esame laisvi, žemės sugrąžintos savininkams, panaikintas visas sovietinis palikimas, išskyrus komercinius medžioklės plotus. Dėl to nuostolius patiria žemdirbiai, o aukštas pareigas valdžioje užimantys asmenys prisidaro problemų įsivėlę į nesąžiningas medžiokles“, – kalbėjo J. Staliūnas.

Jo žodžiais, prieš 60 metų nustatytos ribos neatitinka šiandien galiojančio Medžioklės įstatymo, neleidžia suvaldyti  žvėrių padaromos žalos bei jų populiacijos didėjimo. Profesionalios medžioklės plote elnių kiekis viršijamas 5-6 kartus. J. Staliūną papiktino Valstybinės miškų urėdijos tvirtinimas, kad per 2015-2017 m. tauriųjų elnių sumažėjo nuo 390 iki 280-ties. „Vien į mano laukus atklysta 50-60 elnių bandos, ne mažesnės niokoja ir dešimčių kaimynų plotus“,  – teigė pašnekovas.

 Šis Babtų seniūnijos ūkininkas mažiau pretenzijų turi kitiems kaimynams – paprastiems medžiotojų būreliams, kurių  medžiotojai statosi bokštelius palaukėse, o komercinės medžioklės plotuose yra medžiojama miško viduryje įrengtose  jaukinimo aikštelėse. Medžioklės metu pabaidyti žvėrys bėga į ūkininkų laukus slėptis, peršoka tvorą ar nutraukia elektrinį piemenį ir čia ramiai maitinasi.

Urėdija kiekvienais metais iš savivaldybės gauna 7-8 tūkst. eurų prevencijai dėl žvėrių daromos žalos, tačiau ūkininkams, pasak J. Staliūno,  nuo to tik blogiau, nes aptveriami miško jaunuolynai, taip mažinami miško plotai, kuriuose laisvai galėtų gyventi žvėrys.

Kova su vėjo malūnais

„Tai kova su vėjo malūnais, – neslėpė Kauno rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika. – Žvėrių koncentracija didžiulė, medžiojama mažai, todėl ūkininkų laukai tapo žvėrių šėryklomis. Nors nuostoliai įvertinami, padaryta žala neatitinka tikrovės. Tikėjomės, kad ūkininkų, kenčiančių dėl šios problemos, padėtis pagerės patvirtinus Medžioklės įstatymą, tačiau tarp Seimo narių taip pat yra nemažai medžiotojų“.

Ūkininkas Gintaras Špokauskas rėžė atvirai: „Tai – ne profesionalios medžioklės plotai, o profesionalios korupcijos irštva. Žinome pavardes tų, kurie atvažiuoja medžioti, o mes jiems žvėris auginame savo laukuose. Galvojome, kad dabartinė valdžia padės, tačiau kol kas realios pagalbos nesulaukiame“.

Jo žodžiais, žala, kurią daro miško žvėrys, – didžiulė ir realiai nėra atlyginama. „Ankstesniais metais, dar prie litų, atvažiavusi komisija suskaičiavo, kad ji siekia 120 tūkstančių. Tačiau buvo sutvarkyta taip, kad neva nuostoliai blogai suskaičiuoti, tokia žala nepadaryta“, – guodėsi žemdirbys.

Pernai rudenį G. Špokauskas lauke, besiribojančiame su profesionalios medžioklės plotu, specialiai sėjo tokią kviečių veislę, kurios bent jau rudenį neėda žvėrys.  „Tačiau ji nederlinga, tai būtų tas pats, jei miškininkai vietoj ąžuolų ar eglių pradėtų sodinti lazdynus. Gautas derlius net neatpirko išlaidų“, – guodėsi ūkininkas.

Pasak žemdirbio, jam priklausančioje žemėje aštuoniuose su profesionalios medžioklės plotu besiribojančiuose kilometruose nėra nė vieno saugojimo bokštelio. Siekdamas apsaugoti derlių, jis įrengė 2 km tvoros ir 5 km elektrinio piemens, tačiau šios priemonės nieko negelbsti, pernai atvažiavus kombainu į kviečių lauką kulti praktiškai nebuvo ko.

Špokauskas įvardijo dar viena blogybę – ūkininkai negali taikyti sėjomainos, kuri nūdienos ūkininkavime yra būtina. „Mes negalime sėti nei žieminių, nei vasarinių rapsų, nes elniai juos visiškai nuėda“, – pavyzdžius vardijo p. Gintaras.

Jam antrino Ričardas Maldutis, pernai atsisakęs cukrinių runkelių auginimo. Jis, kaip ir G. Špokauskas, taip pat sėjo akuotuosius kviečius. „Iš 500 ha gavau mažiausiai 500 t mažesnį derlių, kai tona kainuoja 200 eurų, galima nesunkiai paskaičiuoti, kokio dydžio nuostoliai“, –  pasakojo   p. Ričardas.

Šis ūkininkas nusprendė, kad mėginimai kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo yra tuščias laiko gaišimas. „Man užteko pasižiūrėti, kaip žala buvo nustatinėjama kaimyno Juozo Staliūno ūkyje“, – prisipažino jis.

Maldutis, turintis 6 km kaimynystę su profesionalios medžioklės plotais, problemą bando spręsti pats. Anksčiau jis buvo užtvėręs 1,5 metro aukščio tvorą, tačiau įsitikinęs, kad ją žvėrys lengvai peršoka, rengiasi tverti aukštesnę – 2,5 metro. „Vien tinklas kainuos 24 tūkst. eurų, o kur dar stulpai, darbas“, – vardijo pašnekovas.

Ieško kompromisų

Valdžios atstovai  www.miskininkas.eu portalui tikino, kad jie Kauno rajono Babtų seniūnijos ūkininkų problemas žino ir stengiasi jiems padėti. „ Jau rudenį bus atnaujinti aukcionai perduoti valdyti komercinius plotus medžiotojų asociacijoms, tad problemos su laiku turėtų išsispręsti, nes daugelis ūkininkų yra priimami į medžiotojų būrelius. Šiuo konkrečiu klausimu buvome susitikę tiek su ūkininkais, tiek su Valstybinės miškų urėdijos vadovybe“, – teigė Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Pasak K. Mažeikos, šiuo metu  Kauno rajone šernai yra išgaišę nuo maro, o elnių medžioklė, kuriais ūkininkai ir skundžiasi, dar neprasidėjusi.  „Bet sutarta, kad elninių žvėrių populiacija bus reguliuojama padidinus sumedžiojamų žvėrių skaičių, be to, žvėrys bus intensyviau šeriami miške įrengtose šėryklose. Taip pat, mano žiniomis, kaip ir visiems ūkininkams, taip ir šiems, yra leidžiama saugoti savo pasėlius ir medžioti nustatyta tvarka, ir šie ūkininkai aktyviai naudojasi šiomis teisėmis“,  – tvirtino Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

„Karalgirio medžioklės ploto Kauno rajone situacija Valstybinių miškų urėdijai (VMU) žinoma, mūsų specialistai nuolat susitinka su ūkininkais, ūkininkaujančiais šiose apylinkėse, – tikino  VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Danas Augutis.

Pasak VMU  atstovo, po pastarojo susitikimo šių metų rugpjūčio 2 d. buvo sutarta dėl kai kurių praktinių darbų, kurie padėtų šiose apylinkėse ūkininkaujantiems žmonėms.

„Nuo  rugpjūčio 2 dienos  ūkininkai informuoja Valstybinių miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio specialistus apie vietoves, kuriose medžiojami žvėrys daro žalą. Kauno regioniniame padalinyje nuo dviejų  iki septynių  buvo padidintas darbuotojų skaičius, kuriems leidžiama medžioti, saugant žemės ūkio pasėlius šalia profesionaliosios medžioklės plotų“, – priemones, kurių jau imtasi, vardijo D. Augutis.

VMU  jau paskelbė ir šio sezono medžioklių varant grafikus. „Planuojama, kad šį medžioklės sezoną elninių gyvūnų populiacija bus sureguliuota taip, kad keltų ūkininkams mažiau rūpesčių“, – sakė VMU skyriaus vadovas.

Jo žodžiais, vienintelė kita leistina priemonė šiuo metu atbaidyti žvėris nuo ūkininkų laukų yra repelentai, kurie taip pat naudojami ir tikimasi, atbaidys laukinius žvėris nuo žieminių grūdinių kultūrų pasėlių.

Pasak VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo, pagal Medžioklės įstatymą žvėrių padarytą žalą ūkininkams, ūkininkaujantiems miškų kaimynystėje, atlygina konkrečių medžioklės plotų naudotojas, šiuo konkrečiu atveju –  Valstybinių miškų urėdija.

„Tuo tikslu įmonė yra apdraudusi savo veiklą visuose profesionaliosios medžioklės plotuose. Žalą dėl žvėrių patyrę ūkininkai gali kreiptis ir kreipiasi į VMU atitinkamus padalinius ir draudimo bendrovė vertina jų patirtą žalą bei išmoka kompensacijas. Be to,  pagal VMU patvirtintus profesionalios Medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatus ūkininkams leidžiama medžioti šernus prie savo pasėlių be medžioklės organizavimo mokesčio“,  – teigė D. Augutis.

Staliūnas patikslina: ūkininkams leidžiama medžioti tik pirmamečius ir antramečius šernus. „O kai reikia įvertinti padarytą žalą, atvyksta komisija, sudaryta Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, Valstybinių miškų urėdija atsiunčia pasamdytus draudimo bendrovės konsultantus, kurie tiesiog tyčiojasi iš ūkininkų ir neskuba padengti nuostolių“, – tikino J. Staliūnas.

Anot ūkininko, ir pati žalos nustatymo metodika yra ginčytina. Vilčių teikia tai, kad šiuo metu ji yra atnaujinama. „Aleksandro Stulginskio universitete  Žemės ūkio ministerija yra užsakiusi atlikti studiją dėl žvėrių padarytos žalos nustatymo, labai tikimės, kad ji bus tikslesnė. Išgirdęs  mūsų problemą, operatyviai sureagavo žemės ūkio  ministras Giedrius Surplys ir aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, neseniai  įvykusiame susitikime aptarėme įsisenėjusią bėdą  ir galimybes jai spręsti. Mes, ūkininkai, esame labai dėkingi ministrams už supratingumą ir tikimės, kad situacija pasikeis“, – optimizmo neslėpė Juozas Staliūnas.

Ne vien Kauno rajono problema

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 25 komercinės medžioklės plotai, apimantys 151,3 tūkst. ha laukų ir miškų. Didžiausias – 25,4 tūkst. ha – plotas yra Panevėžio rajone, po 10–13 tūkst. ha – Ukmergės, Marijampolės ir Joniškio rajonuose.

Panašu, kad Babtų seniūnijos žemdirbiai yra pakantesni komercinės ir paprastų medžioklės plotų kaimynystei bei žvėrių daromai žalai. Keliuose kituose rajonuose kova dėl nuostolių atlyginimo jau yra persikėlusi į teismus.

Vilma Kasperavičienė

video_204(2)