Kodėl uosis teisingumo medžiu tapo?

rugsėjo 29, 2017
Medelyno uždarymas yra neišvengiamybė
rugsėjo 28, 2017
Vartus atvėręs Trakų krašto miškų parkas padės pažinti kraštą
rugsėjo 29, 2017

 

Kodėl uosis teisingumo medžiu tapo?

 

Paprastasis uosis (lot. Fraxinus excelsior) – vienintelis alyvmedinių šeimos (lot. Oleaceae), uosių (lot. Fraxinus) genties, kurioje yra apie 60 šių augalų rūšių, medis, savaime augantis Lietuvoje. Dažniausiai mūsų šalyje uosiai auga kartu su eglėmis, mažalapėmis liepomis, klevais, ąžuolais, juodalksniais, beržais. Dekoratyviniuose želdynuose auginami dar 5–6 rūšių introdukuoti uosiai, dažniausiai – amerikinis (Fraxinus americana) ir pensilvaninis (Fraxinus pensylvanica).

 

Lapuoti – trumpiausiai iš šalies medžių

 

Uosis – vešlus, aukšta kupolo formos plačia ir taisyklinga laja, tiesiu kamienu. Lapai pavasarį šviesiai žali, 20–35 centimetrų ilgio, sudėtiniai, plunksniniai, sudaryti iš 7–15 mažesnių pailgų, beveik bekočių lapelių. Žydi smulkiais, susitelkusiais į kekes žiedais balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės pradžioje prieš sulapodami.

Uosiai numeta lapus vieni pirmųjų, paprastai dar žalius, nenugeltusius, vos po pirmųjų šalnų. Su lapais būna vidutiniškai 140 dienų, trumpiausiai iš visų mūsų krašto medžių. Pavieniui augantys uosiai pradeda derėti 15–25 metų, miške – 30–40 metų, gausiai dera kas dvejus– trejus metus. Derlingais metais iš vieno hektaro uosyno galima surinkti 60–80 kilogramų sparnavaisių, jie pailgi, elipsės formos, gelsvai arba šviesiai rudi, dažnai su įskeltu arba apskritu galu. Krisdami ilgai sukasi ore, vėjas jų sėklas nuskraidina toli. Vaisiai prinoksta rugsėjo–spalio mėnesiais, nemažai jų lieka kaboti ant medžių visą žiemą. Jais minta paukščiai ir smulkūs graužikai, jaunų medžių žievę ir ūglius mėgsta stirnos ir elniai.

 

Mediena labai vertinta

 

Uosiai – šviesamėgiai, reikliausi dirvožemiui iš visų Lietuvoje augančių medžių, jiems reikia derlingų augaviečių.Gryni uosynai Lietuvoje auga retai, šalyje jie užima 50,8 tūkst. hektaro, apie 2,7 proc. bendro miškų ploto. Uosiai gana atsparūs oro taršai, karščiams, sausroms ir drėgmės pertekliui, bet dažnai nukenčia nuo grybelinių ligų ir pavasario šalnų. Šių  medžių daugiausia pastebėsime Vidurio lygumoje – Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Kėdainių, Joniškio, Pakruojo savivaldybėse.

Uosių mediena labai brangintina. Ji sunki, tvirta, kieta, patvari, elastinga, džiovinama mažai susitraukia, tinka baldams, parketui, fanerai, įrankiams, slidėms, ratlankiams gaminti. Uosių malkos labai kaitrios, išskiria daug šilumos, dega ir šlapios, todėl jomis kūrena židinius ir kietojo kuro katilus, nes jų neteršia.

 

Išskirtinis medis?

 

Uosis laikomas išskirtiniu medžiu. Senųjų skandinavų mitologijoje Pasaulio uosis Igdrasilas (sen. skand. Yggdrasil) vaizduojamas kaip Pasaulio centras, laja besijungiantis su dangumi, kamienu – su Žeme, o šaknimis – su Požemių pasauliu.

Lietuvių mitologijoje uosis – taip pat šventas, išskirtinis teisingumo medis, padedąs suprasti mūsų paskirtį, sužinoti ateitį. Etnologė Pranė Dundulienė rašė, kad lietuvių mitas apie uosį labai panašus į skandinavų mitą apie Pasaulio medį. Esą labai senai pajūryje gyvenęs žmogus Tiesius, į kurį lietuviai bet kuriuo reikalu kreipdavosi patarimų, ir jo žodžiai visiems būdavo šventi. Kai nugyvenęs ilgą amžių jis mirė, dievai atlygindami už dorybes pavertė jį uosiu, kurį praminė Teisybės medžiu. Ir patys dievai, kai nužengdavo žemėn patikrinti, kaip čia gyvena žmonės, mėgdavo rinktis šio uosio paunksmę…

Esą dar XIX amžiaus pradžioje Šakalių kaime (Kelmės r.) augo milžiniškas uosis, kurį žmonės laikė šventu. Net nudžiūvusio jo nedrįso kirsti tikėdami, kad vėl atgysiąs.

Etnologai pastebi, kad gimus sūnui (dažniausiai – antram)  mūsų protėviai sodyboje dažnai pasodindavo uosį, tikėdamiesi, kad šis lems gerą vaiko dalią, padės dailiai augti, gražiam ir geram būti.

 

Vaistinės savybės

 

Pasak liaudies medicinos žinovų, uosiai yra vaistingi medžiai. Gydymui dažniausiai naudojama uosių žievė ir lapai. Žievė lupama nuo 3–4 metų medelių šakų prieš išsiskleidžiant pumpurams, lapai skinami birželio mėnesį.

„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė teigė, kad uosių žievėje yra daug mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, taip pat taninų ir kitų. Žievė vertinama dėl antioksidacinių savybių, vartojama reumatui, sąnarių uždegimui gydyti, šlapimo ir prakaito skyrimuisi skatinti. Uosių preparatai naikina žalingas bakterijas, gydo uždegimus, ilgai negyjančias žaizdas, stabdo kraujavimą, skatina kepenų ir inkstų darbą, tonizuoja organizmą ir naikina parazitus.

Vaistininkas medicinos mokslų daktaras Juozas Vasiliauskas pastebėjo, kad paprastųjų uosių lapai turi panašių savybių, jie veiksmingi gydant įvairius uždegimus, reumatą. Juose taip pat yra junginių, skatinančių šlapimo skyrimąsi ir veikiančių kaip švelnūs laisvinamieji, todėl jų preparatais gydoma podagra, inkstų akmenligė ir kitos ligos.

 

Mokslininkai lygina su aspirinu, indometacinu

 

Mokslininkai dažnai patvirtina liaudies medicinos patarimų teisingumą. Kad uosių preparatai slopina uždegimus, praėjusio amžiaus pabaigoje atlikę tyrimus patvirtinto vokiečių mokslininkai.

Anksčiau jų atlikti bandymai su gyvūnais parodė, kad paprastųjų uosių preparatai veikia kaip nuskausminamieji, slopina karščiavimą. Tyrinėtojai jų poveikį prilygino aspirinui ir indometacinui.

Kaip teigia pirtininkai, uosių vantos stiprios ir atsparios, lapai lankstūs, tvirtai laikosi ant šakelių, gerai pakelia karštį, tinka garui pavaikyti, nuleisti. Esą  uosinės vantos ramina nervų sistemą, harmonizuoja mūsų energinį lauką, padeda sergant reumatu, radikulitu, artritu, jų garais naudinga kvėpuoti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Tik surišti gerą uosinę vantą reikia įgūdžių, nes jų lapai ilgi, o šakelės turi būti tinkamo ilgio.

 

Norintiems išbandyti – arbata atsigaivinti

 

Uosių lapų, sumaišytų (pasirinktinai) su juodųjų serbentų, siauralapių gauromečių, aviečių, žemuogių lapais, pelkinių vingiorykščių ar liepų žiedais, arbata yra puikus tonizuojantis, gausus vitaminų gėrimas, gerai slopinantis troškulį.

 

Užpilkite 1–2 valgomuosius šaukštus šių vaistinių augalų mišinio puse litro vandens, palikite pritraukti 20–30 minučių, nukoškite ir gerkite jos prieš valgį. Tik atsiminkite, kad nuolat vieno vaistažolių mišinio vartoti nepatariama.

 

Spiritinis antpilas pavargusioms kojoms ir raumenų skausmams malšinti

 

100 g džiovintos susmulkintos žievės užpilkite puse litro degtinės ir palaikykite 10 dienų tamsioje vietoje kartkartėmis suplakdami. Nukoškite ir gerkite po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį arba trinkite kojas.

 

Daiva Červokienė

Išsamiau –  Daivos Červokienės knygoje „Kaip gydo medžiai“.

Ją galima įsigyti iš autorės susisiekus epaštu daiva.cervokiene@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin