Urėdijų reforma – ant politinių svarstyklių

18 balandžio, 2017
Zarasų kraštą praturtins tūkstančiai ąžuoliukų
13 balandžio, 2017
Ekspertinis Miškų įstatymo pataisų vertinimas – tik dėl paukščiuko?
21 balandžio, 2017
 

Diskusijos dėl valstybinių miškų valdymo modelio įgauna vis didesnį politinį svorį, nes būtent artėjantis antrasis balsavimas Seime nulems, ar bus panaikintos 42 urėdijos ir įsteigta viena valdymo įmonė su 25 padaliniais be juridinio asmens statuso, ar vis dėlto bus surastas kompromisas su miškininkų bendruomene ir paliktos veikti 25–30 savarankiškų urėdijų.

Pagrindinis šio rebuso narpliotojas – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas – laukia papildomos ekspertizės išvadų ir greitai paskelbs savo verdiktą. Nuomonėmis dėl reformos su portalu www. miskininkas.eu pasidalijo keturi skirtingų Seimo frakcijų atstovai.

Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas

Netrukus prasidės svarstymas Aplinkos apsaugos komitete ir gegužę už Miškų įstatymo pataisas, manau, bus balsuojama Seime. Komitetui šiuo metu pateikta versija dėl vienos įmonės įsteigimo ir kitų urėdijų konsolidavimo, bet dar yra užsakyta teisinė ekspertizė. Aš pats tokį prašymą pasirašiau, nes kartais trūksta duomenų ir gauti papildomos informacijos naudinga.

Dėl vienos urėdijos steigimo aš nematau didelių pavojų, man kur kas svarbesni kiti dalykai. Tai aukcionų sąlygos, kurios bus tvirtinamos Vyriausybės sprendimu, bei kaip bus samdomi rangovai miško kirtimo, ištempimo, išvežimo ir kitiems darbams regionuose. Aš tikrai prašysiu, kad komitete būtų atsakyta į šituos du klausimus, ypač kaip vyks aukcionai, kokia jų koncepcija, į ką bus orientuojamasi: ar kad už maksimalią kainą medienos žaliava būtų nukreipta į eksportą, ar bus siekiama, kad galutinis produktas būtų pagamintas Lietuvoje, t. y. atsižvelgiama į perdirbėjų, lentpjūvių interesus.

Šie klausimai man įdomesni nei vadybinė reforma. Jos tikslas – maksimaliai efektyviai valdyti miškus, tad vienos urėdijos modelis atrodo efektyviausias. Saugikliai turi būti du: medienos aukcionams ir samdomoms paslaugoms regionuose. Juk jei viskas bus samdoma iš vieno centro, maži ir vidutiniai verslai regionuose tikrai nukentės.

Antras dalykas – norėtųsi pakritikuoti šią reformą, nes ji apima tik valstybinius miškus, neįtraukiami privatūs miškai, iš esmės nekalbama apie gamtosaugą bei miško turto auginimą. Beje, Lietuvoje miškų kertama per mažai ir tai galima suintensyvinti. Pavyzdžiui, naujam generaliniam urėdui dr. Rimantui Prūsaičiui sugriežtinus apskaitą ir pakeitus keletą taisyklių, iš vieno hektaro plynuose kirtimuose iškertama vidutiniškai 50 kietmetrių medienos daugiau nei prieš tai. Tad tikrai yra resursų ir erdvės tobulėti.

Kodėl palaikau vienos valdančios įmonės variantą? Manau, turėtų būti viena kasa, o ne 42 ir valstybiniai pinigai eiti į vieną kasą. Dabar urėdijose skirtingi parametrai, skirtingi uždarbiai. Administracinės funkcijos, kurias norima konsoliduoti įsteigiant vieną juridinę organizaciją, manau, yra efektyvesnės, geba geriau išnaudoti resursus, investuoti į techniką ir pan.

Andriejus Stančikas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos atstovas

Dėl miškų urėdijų reformos, suprantama, gana ilgai diskutuojame. Iš pradžių daugeliui frakcijos narių ji kėlė tam tikrų abejonių, ar teisingu keliu einame, bet šiandien jau formuojasi nuomonė, kad reforma reikalinga, nors dar įvairių klausimų, susijusių su šiuo įstatymu, yra. Ar tikrai tik tokia, kokia pateikta? Aš ir komiteto nariai su aplinkos ministru diskutuojame, kad galbūt galėtų būti ir kitas variantas.

Pagrindinis ginčo objektas – ar turi būti viena valdymo įmonė ar kelios, o galbūt savarankiškos 25 regioninės. Dėl to dar yra pamąstymų ir konsultacijos vyksta, tačiau iki Seimo plenarinio posėdžio sprendimai bus, o kokie jie, parodys balsavimas.

Kaimo reikalų komitete per pirmąjį svarstymą mes urėdijų reformos klausimą išėmėme iš dienotvarkės, nes paprasčiausiai trūko laiko į jį įsigilinti. Po konsultacijų su Aplinkos ministerija, urėdais, girininkais ir žemesnio rango darbuotojais jau galėjome suformuoti savo pozicijas ir, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kolegos iš „valstiečių“ frakcijos vieningai pasisakė, kad galutinę išvadą turi pateikti Aplinkos apsaugos komitetas.

Valstybinių miškų valdymo reforma reikalinga, nors kyla abejonių – ne tik dėl vienos urėdijos, bet ir dėl to, ar neatsiras monopolis viešuosiuose pirkimuose. Vis dėlto žinant pavojus, galima sudėlioti saugiklius.

Tikiuosi, kad pavasario sesijoje įstatymas bus priimtas. Negalime tąsytis tiek metų, urėdijas jau slegia nežinomybė. Manau, kad nebus labai sumažintas žmonių skaičius, nes miškus reikės ir kirsti, ir prižiūrėti.

Algimantas Salamakinas, buvęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas

Mano nuomonė dėl urėdijų reformos kokia buvo, tokia ir yra. Aš manau, kad daroma didžiulė klaida kuriant vieną urėdiją ir naikinant 42. Bus kaip Latvijoje, kur liko viena įmonė ir dabar jie srebia košę dėl to, ką padarė.

Vis dėlto jeigu imtis reformos, tai reikia viską gerai apskaičiuoti, pagrįsti ekonomiškai, ką iš to gaus miškas, valstybė, o svarbiausia – žmogus, dirbantis miške. Štai 2016 m. išklotinė rodo, kad visos 42 urėdijos dirbo pelningai, sumokėjo didelius mokesčius valstybei, atlyginimus žmonėms ir įvykdė visus kitus įsipareigojimus.

Aš pasirašiau miškininkų bendruomenės siūlomos pertvarkos variantą, kuriame urėdijoms nurodytos kirtimo normos ir plotas, bet po to atsirado dar vienas variantas, kuriame mano pavardė pirma. Prie šio antrojo varianto daug prisidėjo signatarė Birutė Valionytė. Mano galva, jis geresnis ir jau įregistruotas Seime kaip alternatyva. Pagal jį kuriamas konsorciumas: panaikinama Generalinė miškų urėdija, įsteigiama viena valdanti įmonė, lieka savarankiškos, su juridinio asmens statusu urėdijos, administruojančios 40 tūkst. ha valstybinių miškų. Kirtimų normos (100 tūkst. ktm) projekte nėra, nes kirtimai gali keistis – vienais metais daugiau, kitais mažiau.

Dar vienas dalykas, ko pageidauja ir EPBO, kad pagrindinei įmonei vadovaus įsteigta taryba, kurios ne mažiau kaip pusę narių sudarys miškininkystės specialistai.

Po minėtu alternatyviu variantu pasirašė visų Seimo frakcijų seniūnai arba jų atstovai, tad galima prielaida, kad jis bus priimtas vietoje to, kurį teikia Vyriausybė.

Kazys Starkevičius, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Kaip papildomas Kaimo reikalų komitetas maždaug prieš savaitę svarstė projektą, tačiau aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo išvykęs ir vietoje jo dalyvavo viceministras Martynas Norbutas. Atvirai pasakius, labai nuvylė profesionalumo stoka – ko klausi, to negausi. Buvo pademonstruotas visiškas neišmanymas, bet „valstiečių“ dauguma projektui pritarė, o kiti 4 nariai – ne.

Viceministro klausėme, kokiu pagrindu bus kuriama ta viena urėdijas valdanti įmonė, tai atsakė, kad Miškų instituto pagrindu. Į klausimą, kur ta įmonė bus, atsakyta, kad šiandien dar nežinome – kažkuriame regione. Nebuvo atsakyta ir kas bus su Miškų institutu, ar jis išliks Kaune, taip pat kiek reforma kainuos biudžetui, nes reikės atleisti žmones.

Kas šiuo metu vyksta? Mano nuomone, toliau kiršinama miškininkų visuomenė. Dabar didžiausia blogybe norima įvardyti, kad kažkur miškininkais dirba vyras ir žmona, o dar, neduok Dieve, ir vaikai. Šeimai, jeigu jos nariai baigė miškininkystės mokslus ir atvyko į regioną, į nuošalią miškų vietovę, tai jau didžiausia blogybė. Į kur taip nueisime? Reikia suprasti, kad miškai labiausiai nutolę ir jei šeima čia atvyko dirbti, tai ar mes už šeimos politiką, ar kaip Stalino laikais – privalu palikti vyrą ar žmoną. Tokie dalykai man nesuprantami ir kaip piliečio netenkina.

Man teko vykdyti reformą naikinat apskritis, kuriose buvo žemės tarnybos. Buvo palikti visi žemės ūkio skyriai ir tai pasiteisino. Miškų urėdijose galbūt reikia centralizuoti buhalteriją, mažinti kitus kaštus, tačiau aš už tai, kad sustambintos urėdijos – 25 ar 30 – turėtų juridinio asmens teises. Štai „Lietuvos geležinkelius“ dabar ardome dėl to, kad buvo sukurtas stiprus neskaidrus monopolis. Vėl kuriant didžiulį miškų ūkio monstrą būtų gera landa korupcijai.

Kol kas reformos vykdytojų profesionalumo aš nematau, nes jei taip būtų, vyktų dalykinės diskusijos su miškininkais, būtų suderintas optimalus variantas be didelių kibirkščių ir visuomenės kiršinimo.

Parengė Angelė Adomaitienė