Urėdijų reformos eiga: atlikti darbai ir artimiausi planai

26 rugsėjo, 2017
Žaiginio medelynas taps satelitu
26 rugsėjo, 2017
Medelyno uždarymas yra neišvengiamybė
28 rugsėjo, 2017

Urėdijų reformos eiga: atlikti darbai ir artimiausi planai

 

Iki 2018-ųjų sausio 1 d., kuomet turi pradėti oficialiai veikti nauja valstybinių miškų valdymo įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU), beliko vos trys mėnesiai. Pasėjusi daug nerimo ir audringų klausimų, kaip gana drastiška reforma miškininkų bendruomenei bei visam valstybės miškų ūkiui, palyginti tyliai žengia pirmuosius žingsnius. Vis dėlto urėdijos gyvena laukimo nuotaikomis, ne vieną jų žmogų slegia ir nežinomybė.  Kas padaryta po VMU bei jos padalinių struktūros paskelbimo ir kokie veiksmai numatomi artimiausiu metu, į portalo www.miskininkas.eu  klausimus atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis bei šio departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis.

 

Nauja valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija jau labai greitai turi būti įsteigta, kaip tam pasiruošta?

 

D. D. Reikia pasakyti, kad ne naujai įsteigta, nes jau šiandien ta įmonė egzistuoja, o nuo 2018 m. turėtų pradėti funkcionuoti nauju pavadinimu. Juk nekuriama nauja įmonė, o tiesiog 42 miškų urėdijos jungiamos prie veikiančio Valstybinio miškotvarkos instituto. Nuo Naujųjų  metų šio instituto funkcijos keičiasi iš esmės, taip pat ir pavadinimas. Funkcijos apims visas tas, kurias dabar vykdo miškų urėdijos ir kurias numato atnaujintas Miškų įstatymas, t. y. papildomai įskaitant gamtotvarkos stiprinimo funkcijas.

 

VMU kaip įmonė pradės funkcionuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., bet kartoju, tai nėra visiškai nauja įmonė ir pats jos veiklos procesas bus daug paprastesnis nei kuriant naują įmonę.

 

Kas realiai jau padaryta, kad pradžia būtų sėkminga?   

 

D. D. Viskas atliekama pagal veiksmų planą, žiūrima, kad nebūtų pražiopsoti kokie nors reikalingi dalykai, kad įmonė pradėtų oficialiai sėkmingai veikti.  Ką iš minėto plano galima išskirti kaip pagrindą? Sakyčiau, viską besąlygiškai reikia atlikti, nes nors vieną punktą praleidus, procesas pradėtų strigti ar sustotų.

 

N. K.  Yra juridiniai aktai, kurie turėjo būti įforminti, t. y. Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas, parengtas miškų urėdijų reorganizavimo aprašas, parengti įmonės įstatai, paskelbtos reorganizavimo sąlygos ir pan. Tai jau įvyko – paskelbtas visų  42 urėdijų ir Valstybinio miškotvarkos instituto reorganizavimas bei maždaug po mėnesio ar kiek vėliau, priklausomai nuo situacijos ir nuo konsultavimosi bei informavimo proceso eigos, reorganizavimo sąlygos turėtų būti patvirtintos ir įregistruotos Juridinių asmenų registre. Taip pat sudaryta speciali koordinacinė darbo grupė šiam procesui sekti, kad nebūtų praleistas joks veiksmas.

 

Kiek jau aplankyta miškų urėdijų ir informuota jų darbuotojų apie reformą, kurioms iš jų teikiate pirmenybę?

 

D. D. Kaip buvo žadėta, visas miškų urėdijas Aplinkos ministerijos vadovai aplankys be išimties. Tikimės, kad  pagal sudarytą grafiką su visų jų darbuotojais bus susitikta iki spalio pabaigos.

 

N. K. Rugsėjo mėnesio grafikas paskelbtas viešai ir vykdomas pagal planą. Per šį mėnesį aplankyta daugiau nei pusė urėdijų.  Matyt, spalio pirmosiomis savaitėmis susitiksime ir su likusiųjų darbuotojais. Pagal prioritetus pirmiausiai lankomasi tose, kurios bus jungiamos.

 

Ar inventorizuojamas urėdijų turtas, ar tai vyksta iš naujo, ar bus remiamasi ankstesniais duomenimis? 

 

D.D. Urėdijų turto inventorizavimas buvo atliktas šių metų rugpjūtį ir antrą kartą papildomas patikslinimas vyks lapkričio mėnesį, nes pagal nustatytą tvarką inventorizavimo duomenys perdavimo momentu turi būti ne senesni kaip trijų mėnesių. Tad lapkritį bus galutinė inventorizacija, o pirminė, t. y. pilotinis vertinimas įvyko rugpjūtį. Jį atliko miškų urėdijos, koordinuojant Generalinei miškų urėdijai, tą taip pat padarė ir Valstybinis miškotvarkos institutas. Lapkritį turtinė padėtis bus fiksuojama ir perduota VMU. Perdavimą turės atlikti kiekvienas urėdas.

 

Kiek keisis naujų urėdijų padalinių funkcijos, palyginti su dabartinėmis?  

 

D. D. Dėl to reikia pabrėžti, kad visi nuogąstavimai ir baimių įsikalbėjimai yra be pagrindo. Iš esmės dabartinių urėdijų funkcijų neplanuojama atsisakyti, kai kurias galbūt centralizuoti. Pavyzdžiui, be miško ruošos ir kitų gamybos užduočių, nei muziejų, nei darbo su jaunaisiais miško bičiuliais,  nei kitos šviečiamosios veiklos, pažintinių takų įrengimo, rekreacijos ir pan. neplanuojama atsisakyti.

 

Bus centralizuojama medienos ruoša padalinio lygmenyje, t. y. kaip ji buvo organizuota iki šiol devyniose urėdijose. Kitąmet medienos ruoša visur bus paimta iš girininkijų ir centralizuota kiekvieno urėdijos padalinio viduje. Tad girininkijoms liks daugiau laiko ir dėmesio miškininkystei bei gamtotvarkai, kuri bus stiprinama.

 

Matyt, dalis girininkijų darbuotojų galės pereiti į medienos ruošos padalinius, nes ten reikės darbo rankų. Tad natūrali migracija padalinio viduje greičiausiai vyks.

 

Reikia pažymėti, kad tai prasidės metų eigoje, o sausio 1-ąją visi susirinks dirbti tą patį darbą padaliniuose, t. y. urėdijose, ką realiai daro ir šiandien. Toliau optimizavimas standartizuojant procesus ir pereinant į vieningą sistemą turės išsigryninti iki 2018 metų. Mūsų tikslas, kad 2019 m. sausio 1 d. būtų sukurta ir veiktų ta struktūra, kuri pasiūlyta.

 

Kokia padėtis bus su įvairiomis sutartimis, pavyzdžiui, rangovų, kurie nori ilgesnio termino susitarimų. Kokia perspektyva?      

 

D. D. Tokia perspektyva teisinga. Mes buvome susitikę su Miško darbų rangovų asociacijos atstovais ir tai aptarėme. Manau, logiška, kad sutartys su rangovais galėtų būti sudarytos trejų metų laikotarpiui, bet tai jau bus VMU  vadovybės kompetencija. Tačiau verslo logika sako, kad toks modelis galimas.

 

Tuo tarpu visų sudarytų sutarčių įsipareigojimai ir teisės persikels į naują įmonę ir tęsis tol, kol pasibaigs.

 

N. K.  Tas pats ir dėl medienos įsigijimo – visas ilgalaikes sutartis, kurios galios dar keletą metų, perims VMU, nesvarbu, kuri urėdija ją sudarė, bei užtikrins medienos tiekimą. Pasirašytų rangos sutarčių taip pat yra ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, tad jos irgi persikels naujai įmonei.

 

Ar biokuro ruoša išliks urėdijose, ar šis verslas atiduotas privatininkams?   

 

D. D.  Natūralu, kad biokuro ruoša liks urėdijose. Šioje srityje matau didelę galimybę joms susijungti į vieną stipriausių žaidėjų biokuro rinkoje. Manau, kad joje galima žymiai sustiprinti pozicijas ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. Susijungus urėdijos pagal turimus biokuro kiekius biržoje šokteltų į pirmąją vietą ir galėtų tapti vienu galingiausių tiekėjų. Čia verslo niša naujai įmonei atsiveria daug didesnė. Ar biokuro ruošos darbai bus atliekami rangos būdu, ar ne, spręs nauja VMU vadovybė. Kas smulkins skiedrą ir kas rinks šakas, nėra taip svarbu, svarbu, kas biomasę parduos.

 

N. K. Bet kokiu atveju ta technika, kurią urėdijos turi, bus naudojama toliau, tik klausimas, kiek šis technikos parkas ir pajėgumai bus plečiami toliau. Dėl naujų investicijų spręs VMU centrinio aparato administracija, ar ekonomiškai naudingiau investuoti, ar samdyti rangovus su biomasės malūnais ir skiedrovežiais. Tai vien techninis ekonominis klausimas, kaip efektyviau ir protingiau padaryti. Pirmiausia reikia išnaudoti esamus techninius pajėgumus ir, tikiu, juos pavyks efektyviau naudoti nei dabartinėje atskiroje urėdijoje, o dėl papildomos technikos įsigijimo lems ekonominiai veiksniai.

 

Kaip toliau vyks miško kelių remontas?  

 

N. K. Niekas šioje srityje iš esmės nesikeičia, palyginti su dabartine tvarka. Bus numatytos apimtys, kiek pati įmonė turi atlikti miško kelių priežiūros ir remonto darbų savo lėšomis, taip pat išlieka galimybė papildomai į kelius, iš jų ir einančius per privačius miškus, finansuoti iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Taip kaip buvo pasirašomos sutartys su 42 urėdijomis,  bus pasirašoma viena bendra sutartis, kurioje bus numatyta, kiek ir kokiame regione į miško kelius investuojama iš Bendrųjų reikmių finansavimo programos. Iki šiol konkursai rangovams urėdijose buvo skelbiami įvairiai – dalis kelius remontavo savo jėgomis ir technika. Ar bus investuojama į tokią techniką ateityje, turės spręsti VMU vadovybė pagal strateginį veiklos planą.

 

D. D.  Dar kartą pasikartosiu: įmonės funkcijų praktinis vykdymas ir ekonominė veikla – tikrai ne politiką formuojanti institucija turėtų konkrečiai tuo užsiimti.  

 

Kaip bus parenkami prioritetiniai keliai, kuriuos būtiniausia sutvarkyti, ar liks vietose sudaromos komisijos?

 

N. K.  Kol kas šios tvarkos nenumatoma keisti. Bet kokiu atveju tai turi būti pririšta prie vietos, nes vietos miškininkas, savivaldybės ar privataus miško savininkų organizacijos atstovas geriausiai žino, kokius kelius pirmiausiai reikia tvarkyti. Suprantama, kad susijungus urėdijoms, komisija aprėps didesnį regioną ir į ją bus įtraukti kelių savivaldybių atstovai. Matyt, konkurencijos tarp savivaldybių dėl miško kelių remonto bus daugiau. 

 

Kokie pokyčiai galimi miškų priešgaisrinės apsaugos srityje? Girdisi balsų, kad gaisrų gesinimą tegul pasiima gaisrininkai…

 

D. D. Jau beveik 20 metų, kai panašių minčių kažkam kyla, bet jokių pokyčių šioje srityje nenumatoma  ir tam nėra net teisinių prielaidų. Šios funkcijos labai aiškiai įtvirtintos Miškų įstatyme ir kitaip nebus. 

 

N. K.  Žinoma, visos turimos technikos tikrai reikės, nes kilus gaisro pavojui tos brigados ir technika bus reikalinga. Galima klausti, ar automatizuota gaisrų stebėjimo sistema, turinti 84 detektorius, išdėstytus po visą Lietuvą 24 centruose, galbūt gali būti racionaliau valdoma VMU įmonėje iš vieno centralizuoto centro. Tai ateities klausimas, bet reaguojant į konkretų gaisrą, tai gesinimo komandos bus reikalingos vietose ir investicijų planas, kuriame  numatyta investuoti į priešgaisrinės technikos atnaujinimą, lieka galioti.

 

Vis dėlto urėdijų darbuotojai nerimauja dėl ateities, ar jie jau gavo pranešimus apie pervedimą į būsimą įmonę?

 

D. D. Dar kartą kartoju, kad pranešimai apie darbo sąlygų pasikeitimą bus po to, kai bus patvirtintos reorganizavimo sąlygos – anksčiausiai po mėnesio, vėliausiai – po dviejų ar pustrečio. Tuomet atsiras teisinė prielaida įteikti pranešimus apie būsimą darbo sąlygų pasikeitimą, susijusį su  įmonės pavadinimo pasikeitimu. Norime, kad tai įvyktų kuo greičiau, bet viskas priklausys nuo procedūrų, kokį konkrečiai kreditorių informavimo planą pasirinks dabartinių miškų urėdijų vadovai.

 

Bet kuriuo atveju, patvirtinus reorganizavimo sąlygas, visi darbuotojai bus informuoti ir gaus pasiūlymą tęsti tą patį darbą tik pas naują darbdavį. Jei tokį pranešimą gavęs žmogus per penkias darbo dienas raštu neatsisakys dirbti naujoje įmonėje, jis automatiškai joje liks dirbti toliau, t. y. po Naujųjų metų jo darbo sutartyje bus padarytas pakeitimas, nurodant, kad pasikeitė įmonės pavadinimas.

 

Kitaip tariant, žmonėms jau dabar reikia apsispręsti, ar sutinka tęsti tą patį darbą … 

 

D. D. Jei atvirai, žmogui nieko daryti nereikia. Jei jis raštu nepareiškia atsisakymo, iškart tampa naujos įmonės darbuotoju. Pareigybės, išskyrus miškų urėdus, sausio 1 d. niekam nesikeis.

 

Bet per 2018 m. dalies pareigybių neliks, pavyzdžiui, sujungus dvi urėdijas, nereikės dviejų vyriausiųjų miškininkų, inžinierių bei kitų specialistų…

 

D.D. Tolesni galimi etatų pasikeitimai jau vyks naujos įmonės viduje ir jos vadovybė per šiuos metus turės sutvarkyti buhalterinę apskaitą, finansinių srautų judėjimą, užtikrinti sutarčių vykdymą bei po to pereiti prie optimizavimo klausimų. Konkursų į specialistų pareigybes neturėtų būti, bet bus nustatyti konkretūs ir kiek įmanoma objektyvesni kriterijai, kas gali į jas pretenduoti. Šiame procese turėtų aktyviai dalyvauti profsąjungos ir žiūrėti, kokie kriterijai konkrečiu atveju yra svarbesni – išsilavinimo, profesionalumo, stažo, šeimyninės padėties ir pan. Žinoma, jungimo klausimas, susijęs ir su tam tikru skausmu, nes darbo vietos kai kam neliks.

 

Kur bus įmonė, kur veiks administracijos branduolys?

 

D. D. Tai nuspręsti turės VMU vadovai. Iki tol, kol bus sutvarkyti nuolatinės būstinės reikalai, jie turės visišką laisvę rinktis patalpas, kuriose tuo metu jiems bus patogiau dirbti. Administracija iš pradžių gali įsikurti ir dviejose vietose, pavyzdžiui, Vilniuje bus daug įvairių reikalų, taip pat Kaune, kur yra Valstybinis miškotvarkos institutas. Tai iš esmės techninis klausimas.  

 

Dėkoju už išsamius atsakymus.

 

Kalbėjosi Angelė Adomaitienė