Urėdijų reformos kritikai pasigenda naujos miškus valdančios įmonės

Miškas. Vieta, kur aš jaučiuosi gerai
sausio 5, 2018
Kiek dar piliakalnių slepia Lietuvos miškai?
sausio 10, 2018

Vilnius, sausio 5 d. (BNS). Miškų urėdijų reformos kritikai pasigenda aiškumo dėl naujos valstybinių miškų valdymo įmonės veiklos – ji turėjo pradėti veikti sausio pradžioje. Miškininkų profesinės sąjungos atstovai teigia, kad dėl nežinios ir neapibrėžtumo nemaža dalis urėdijų darbuotojų paliko darbą.

„Ne kartą kalbėjome, kad tokiai pertvarkai, kai bus naikinamos urėdijos ir kuriama viena institucija, kuri valdys Lietuvos miškus ir kurios pagrindinė kryptis – išgauti didesnį pelną, labai neigiamai atsilieps Lietuvos žmonėms ir pačiam miškui. Šiandien matome, kad daugelis teisės aktų, kuriuos Aplinkos ministeriją įpareigojo priimtas įstatymas (Miškų įstatymas – BNS), nėra parengta, nėra registruota nauja institucija ir daugelis šiame sektoriuje dirbančių asmenų nežino savo ateities“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS ketvirtadienį teigė, kad urėdijų reformą ketinama užbaigti kitą savaitę – 42 miškų urėdijos bus prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto, o jis bus pervadintas į Valstybinę miškų urėdiją.

Anot J. Oleko, ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Miškų įstatymo ir Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūrų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.

„Šiuo metu ruošiame kreipimąsi ir galbūt sesijos pratęsimo ar pavasario sesijos pradžioje turėsime su Seimo narių parašais. Tai bus dėl Miškų įstatymo priėmimo procedūros ir dėl Vyriausybės nutarimo, kuris sekė šį priimtą įstatymą. Antra dalis, turėsime paklausimų ministrui (aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui – BNS) dėl to, kad įstatymas įpareigojo Vyriausybę ir ministrą iki gruodžio 31 dienos priimti įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Šiandien yra sausio 5 diena, o naujos įmonės įstatų dar nėra“, – kalbėjo J. Olekas.

Jo teigimu, dėl pertvarkos daliai urėdijų darbuotojų nusprendus palikti darbą, jų išeitinėms kompensacijoms gali prireikti kelių milijonų eurų.

„Apmaudu, kad dalis sąžiningų darbuotojų nusprendė palikti sistemą. Netikėjimas reforma, abejonės dėl socialinio dialogo lėmė žmonių apsisprendimą išeiti. (…) Žmonės negali būti nežinioje, jie turi būti nežinioje, jie turi būti supažindinti su naujos įmonės struktūra, jos įstatais, turime žinoti, kada įvyks reforma“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuvos darbo birža BNS informavo, kad Pakruojo miškų urėdiją ketina palikti 24 darbuotojai, Ukmergės – 14, Tytuvėnų – 13, o Veisiejų – 10. Apie tai biržai pranešta gruodį.

Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis BNS paaiškino, kad visiems sistemos darbuotojams, išskyrus vadovus, buvo pasiūlyta pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę, o nesutikusieji to padaryti yra atleidžiami. Anot jo, dėl urėdijų pertvarkos valstybinę miškotvarkos sistemą gali palikti iš viso apie 300 darbuotojų.

Autorius: Mindaugas Samkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin