Užmokestis už jaunuolynų ugdymo darbus tolokai nuo realios vertės
Šaką įkirtome stipriai. Tik ar bus skiedrų?
23 vasario, 2021
KMAIK – aiškią nišą turinti aukštoji, daug metų rengianti unikalių specialybių profesionalus
24 vasario, 2021
Užmokestis už jaunuolynų ugdymo darbus tolokai nuo realios vertės
Dar 2018 m. miško darbų rangovai aukščiausiems valstybės vadovams įteikė rezoliuciją, kurioje prašė peržiūrėti miškininkystės darbų įkainius ir kitus aktualius dalykus. Deja, situacija iki šiol nepasikeitė. Šiandien vienas iš didžiausių rangovų skaudulių – jaunuolynų ugdymo darbų įkainiai. Miškų tvarkytojai nusivylę – Valstybinių miškų urėdijos (VMU) konkursuose siūlomos kainos nė iš tolo neprimena realios darbų vertės, tačiau atsakingos institucijos nenori klausytis rangovų skundų ir imtis veiksmų, kad padėtis keistųsi.
Miškų tvarkytojai: užmokestis neadekvatus
Kad miškas augtų ir teiktų maksimalią naudą, reikalinga ir žmogaus ranka. Natūralu, jog už kvalifikuoto specialisto darbą turi būti sąžiningai apmokama. Deja, VMU, skelbianti konkursus miško darbams atlikti, miškų tvarkytojų nuomone, ne visada supranta, kas yra sąžiningas užmokestis.
„Jaunuolynų ugdymas – tai pagrindinis darbas, formuojant norimos sudėties ir struktūros ateities medyną. Tam paprastai naudojamos krūmapjovės, su kardais ar kirviais beveik nedirbama. Darbininkas turi mokėti ne tik elgtis su krūmapjove bei ją prižiūrėti, bet ir pažinti, atskirti medžius bei krūmus. Turi sugebėti visą darbo laiką išlikti atidus, kad atskirtų pjaunamus nuo paliekamų ne tik pagal rūšį, bet ir pagal kitas miškininkystei svarbias savybes – lajos ir stiebo formą, išsidėstymą, santykį su kitomis rūšimis. Ugdymo metu padarytos klaidos turės ilgalaikių pasekmių iki medyno brandos – 60, 100 ir daugiau metų“, – apie jaunuolynų ugdymą aiškina Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas Audrius Radvilavičius.
Kadangi iš darbuotojo reikalaujama specialios kvalifikacijos, siūlyti už jo darbą minimalų atlyginimą išties nederama. Jaunuolynų ugdymui darbininkai samdomi už 700–1000 eurų į rankas. Miško rangos darbus vykdančios įmonės turi ne tik jiems sumokėti, bet ir gauti pelno, kuris leistų įmonėms išsilaikyti. Miško darbų rangovų asociacija apskaičiavo, kad jaunuolyno ugdymo savikaina vienam darbuotojui, įvertinant būtinas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, siekia 1708,58 eurų per mėnesį.
„Į tiesiogines ir netiesiogines išlaidas įtraukta darbo užmokestis darbuotojui, darbo ir saugos priemonės, įrankių eksploatacinės medžiagos, degalai ir alyva krūmapjovei, darbuotojų vežiojimas iki darbo vietos bei apskaitos, vadovavimo darbai“, – vardija A. Radvilavičius.
Deja, VMU skaičiavimai kitokie. Urėdijos vertinimu, jaunuolynų ugdymo darbų savikaina turėtų sutilpti į 1230 eurų per mėnesį. VMU yra nustačiusi maksimalų 205 Eur/ha jaunuolynų ugdymo įkainį. O tai reiškia, kad susidaro 478 eurų arba 40 proc. skirtumas.
„Jaunuolynų ugdymo maksimali kaina turėtų būti bent 50 proc. didesnė“, – konstatuoja A. rangovų asociacijos vadovas.
Šalyje nėra vietos paprastiems miškininkams?
Miško rangos darbais užsiimantys žmonės, paklausti, ar juos tenkina VMU siūlomi jaunuolynų ugdymo įkainiai, nedaugžodžiauja: kainos tikrai per mažos. Pasak jų, bandymai apie tai diskutuoti su valstybine urėdija neduoda pozityvių rezultatų, o jos siūlomos kainos verčia kelti klausimą: „Ar Lietuvos miškuose miškininkams yra vietos?“. Bene dvidešimt metų miškininkystės sektoriuje besisukančios įmonės „Vespe“ direktorė Žana Jančiulevičienė apgailestauja, kad miškininkas šalyje laikomas žemiausios grandies darbuotoju.
„Jaunuolynų ugdymo darbams reikia ne tik tinkamos kvalifikacijos, bet ir didelės fizinės ištvermės. Šiems lauko darbams pajėgus tikrai ne kiekvienas. Norėtųsi, kad už juos žmonės gautų orų atlyginimą. Deja, Valstybinių miškų urėdija to nesupranta, tad kuo toliau, tuo sunkiau rasti tokių darbininkų“,- apgailestauja Ž. Jančiulevičienė.
Šiai nuomonei pritaria ir UAB „Sodmena“ vadovas Algirdas Kazakevičius, teigiantis, kad pastaraisiais metais augo daugumos sričių paslaugų įkainiai, tik miškininkystės išlieka tokie pat žemi. Pasak jo, susidaro įspūdis, kad VMU nemato, kaip keičiantis ekonominei situacijai auga išlaidos, kurias patiria rangovai, norėdami aprūpinti darbuotojus tinkamais darbo įrankiais ar organizuodami keliones į darbo vietą.
„Mes įsprausti į kampą. Urėdija, esanti stipresniojo pozicijoje, diktuoja sąlygas. Konkursuose yra nustatytos įkainių lubos. Miško darbų rangovai tegali pasiūlyti tik mažesnę kainą, nes jei siūlys didesnę, niekas su jais nekalbės. Urėdijai nesvarbu, kiek tu turi patirties, koks geras specialistas esi ir kaip gerai išmanai savo sritį“, – teigia UAB „Sodmena“ vadovas pasiteiravus, ar jaučia, kad VMU rangovus laiko savo partneriais.
Pašnekovai sako, kad būna akimirkų, kai norisi viską mesti. „Kasmet galvojame, kad kitais metais bus geriau. Bet situacija nesikeičia jau daugelį metų. Manau, kad dauguma žmonių šiandien miške dirba tik todėl, kad po daugybės čia praleistų metų sunku persiorientuoti ir imtis naujos veiklos, tačiau naujokų miškininkystės sektorius dėl neadekvačių įkainių nevilioja“, – pažymi UAB „Vespe“ direktorė.
Miškininkai tvirtina, kad problemos dėl jaunuolynų ugdymo įkainių nemato tik VMU, tuo tarpu privatūs miškininkai ir Lietuvos miškuose besitvarkantys užsieniečiai puikiai suvokia, kokia yra reali darbų vertė, su jais didesnių keblumų derantis dėl kainų nekyla. Nacionalinė mokėjimo agentūra privatiems miško savininkams šiuo metu už jaunuolynų ugdymą moka 343 Eur/ha.
Iš lietuviško uždarbio neišsilaikytų
Šešioliktus metus miškininkystės paslaugas teikiančios UAB „Skogran“ miškininkystės projektų vadovas Nerijus Sidabras apgailestauja, kad Lietuvoje įkurta įmonė, norėdama užtikrinti darbuotojams orius atlyginimus ir generuoti pelną, didžiąją darbų dalį yra priversta atlikti užsienyje.
„Mūsų darbuotojų brigados šimtu procentų atitinka visus darbų saugos bei FSC keliamus reikalavimus. Dėl to negalime dirbti pagal VMU numatytus įkainius ir Lietuvoje daugiausiai darbų atliekame privačių miškų savininkams. Mūsų skaičiavimais, VMU darbai sudaro iki 1 proc. visų mūsų metinių darbų apimčių“, – teigia N. Sidabras. Jo įmonė Europoje kasmet vidutiniškai pasodina apie 30 milijonų sodinukų ir išugdo per 12 tūkst. hektarų miško.
UAB „Skogran“ atstovas pažymėjo, kad jaunuolynų ugdymo darbai nėra vieninteliai, už kuriuos VMU įkainiai yra gerokai mažesni nei darbų savikaina. Dažniausiai VMU skelbiamuose konkursuose esi įpareigotas atlikti ne tik jaunuolynų ugdymo, bet ir kitus nuostolingus darbus: pjauti pakeles (VMU siūlo mokėti 45 Eur/km), valyti griovius ir šlaitus, vykdyti želdinių priežiūrą.
„Per mažas apmokėjimas už jaunuolynų ugdymo darbus – ne vienintelė problema, kurią matome. Nuolat atsiranda kliūčių, kurios didina mūsų darbų savikainą. Mūsų įmonė, organizuodama brigadų darbą, naudoja verslo valdymo sistemą, kurios pagalba darbuotojui pateikiama visa informacija apie objektus, į kuriuos vyksta. Net ir XXI amžiuje kai kuriose girininkijose negali gauti kirtaviečių koordinačių, nes jų darbuotojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesinaudoja GPS įrenginiais. Kartais net objektų kvartalų ir sklypų su plotais sąrašo sudarymas girininkijai užtrunka kelias savaites. Darbus apsunkina ir kai kuriose girininkijose itin apleistos kultūros. Pavyzdžiui, šiemet paskelbta keletas konkursų girininkijose, kuriose pernai rangovai neįvykdė laimėtų konkursinių darbų – neatliko želdinių priežiūros. Derlingose augavietėse, kur pasodinti maži ąžuoliukai, dvejus metus nevykdžius želdinių priežiūros, trečiaisiais ji būna labai sunki. Taigi už praleistą priežiūros sezoną urėdijos regioninis padalinys sutaupė pinigų, tačiau rangos įmonei darbai tampa dar labiau nuostolingi ir niekas tų nuostolių nekompensuoja“, – problemas vardija N. Sidabras.
Jo nuomone, valstybiniai miškai turėtų keisti požiūrį į miškininkystę. „Lietuvoje itin dažnai girdimas argumentas, esą remdamiesi Skandinavijos šalių ar Vokietijos patirtimi nusprendėme priimti vienokią ar kitokią pataisą miškininkystėje. Kažkodėl beveik niekada negirdime pasiūlymo keisti požiūrį į miškininkystę. Vokietijoje, kurią taip mėgstama pasitelkti kaip pavyzdį, miškininkystė suprantama kaip ūkio šaka, kuri savo turimomis lėšomis turi išlaikyti tvarias miškininkystės tradicijas ir mokslą, kuris padėtų ūkininkauti. Deja, pastebime, jog šiandien Lietuvos valstybinių miškų prioritetas – kuo daugiau lėšų pervesti į valstybės biudžetą. Dėl to kenčia atkuriamų miškų kokybė. Užsienio šalių praktika rodo, jog miškai turi išlaikyti patys save, o ne prisidėti prie kitų valstybės sektorių išlaikymo“, – užsienio praktika dalijasi N. Sidarbas ir apgailestauja, kad Lietuva nemoka pasinaudoti pažangių valstybių patirtimi.
Žmogus – paskutinėje vietoje
Miško rangovų asociacija jau ne vienerius metus VMU kelia klausimus apie neadekvatų atlygį už jaunuolynų ugdymą. Anksčiau ji prašė paaiškinti, kokios konkrečiai išlaidos sudaro 205 Eur/h ir kuo remiantis ši suma apskaičiuota. VMU tąsyk taip ir nepateikė atsakymo. A. Radvilavičiaus vertinimu, ir institucijų bendravimo kultūra, ir konkursų vykdymo nuostatai, ir apmokėjimas už darbus rodo, kad žmogus šiame sudėtingame mechanizme – paskutinėje vietoje.
„Jaunuolynų ugdymo paslaugas teikiančios privačios įmonės yra priverstos ieškoti būdų, kaip išlaviruoti. Įstatymas numatyto galimybę kai kuriuos darbuotojus samdyti pagal paslaugų kvitą, bet tai nėra mus tenkinanti išeitis“, – apgailestauja asociacijos vadovas.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme numatyta, kad vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus.
Įmonė, samdydama ne etatinius, o laikinus darbuotojus, už kiekvieną žmogų moka tik 7 proc. mokesčių privalomajam pensijų kaupimo fondui. Taip kompensuojamas tas skirtumas, kuris susidaro tarp VMU apskaičiuotų 205 eurų ir realios darbų vertės. Tačiau pasibaigus įstatyme numatytam kalendoriniam laikotarpiui, reikia ieškoti galimybių, kaip vėl samdyti darbuotoją pagal kvitus.
Kita bėda – paslaugas teikiančio darbuotojo padėtis. Negana to, kad pasibaigus numatytam laikui jis turi išeiti priverstinių atostogų, tokia darbo forma nesuteikia socialinių garantijų, nebent yra registruotas darbo biržoje arba pats moka mokesčius. Be to, jam nesikaupia pensinis amžius.
Įžvelgia nelygias konkurencines sąlygas ir galimybę nelegaliam darbui
VMU savo padalinių analogiškiems darbuotojams, nepatiriantiems jokių papildomų išlaidų, moka 180–200 Eur/h į rankas. Kalbinti miškininkai įsitikinę, kad VMU daro klaidą darbų įkainius skaičiuodami pagal savo miško ūkio darbuotojų rezultatus. Girininkijos suteikia jiems įrankius, kurą, įrankių priežiūrą ir remontus, dėl to nesąžininga rangovui, kuris pats rūpinasi tiek techniniais, tiek žmogiškaisiais ištekliais, už darbus mokėti tiek pat.
Dar viena problema, kurią įžvelgia pašnekovai – esama sistema sudaro galimybes nelegaliam darbui. „Dirbantis pagal individualią veiklą gal ir sumokėtų mažiau mokesčių (jei apskritai moka), tačiau jei dirba vienas, didelės kelionių iki darbo vietos išlaidos nusveria sutaupytus mokesčius. Kita problema, kad VMU netikrina dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą. Kas trukdo į talką pasikviesti kelis pagalbininkus ir nemokant mokesčių sėkmingai darbuotis? Rangos įmonėms su tokiais konkuruoti neįmanoma“, – nelygią konkurenciją ir nelegalaus darbo užkulisius atskleidžia A. Radvilavičius.
VMU: darbo užteks visiems
Tinklalapis www.miskininkas.eu minėtus miško rangovus neraminančius klausimus pateikė naujajam VMU valdybos pirmininkui Mantui Šukevičiui: pirmiausia buvo prašoma paaiškinti, kokios konkrečiai išlaidos sudaro VMU numatytą 205 Eur/ha sumą ir kuo remiantis ji apskaičiuota. Valdybos pirmininkas atsakyme nurodė, jog bazinis įkainis nustatytas atsižvelgiant į mokamą kompensacinės ES paramos už jaunuolynų ugdymą dydį ir svyruoja nuo 164 iki 246 Eur/ha.
„2020 m. spalio mėn. visi RP kreipėsi į rangovus (su kuriais sudarytos miškininkystės paslaugų sutartys) dėl sutarčių pratęsimo. Pagal turimus duomenis, pratęsta apie 60 proc. planuojamų vykdyti rangovų pajėgomis jaunuolynų ugdymo kiekio. Atsižvelgiant į galiojančių (pratęstų) rangos sutarčių apimtis, bazinį įkainį 205 Eur/ha buvo nuspręsta taikyti ir 2021 metams. Pažymime, kad prieš kiekvieną sutarties pratęsimą perskaičiuojami paslaugų įkainiai atsižvelgiant į minimalią mėnesio algą ir degalų kainų pokyčius“, – atsakyme rašo M. Šukevičius, beje, nenurodęs, kokios konkrečios išlaidos sudaro bazinį įkainį. Jis taip pat neatsakė, ar artimiausiu metu ketinama peržiūrėti įkainius.
Nesulaukta ir konkretaus atsakymo į klausimą, kodėl VMU už jaunuolynų ugdymą savo darbuotojams, kuriems nereikia rūpintis nei darbo įrankiais, nei degalais, transportu ir pan., moka 180–200 Eur/h į rankas. Matyt, taip yra dėl VMU tenkančių didesnių atsakomybių ir galimų rizikų.
„Tam, kad būtų išlaikytas balansas tarp darbų, atliekamų savo jėgomis, bei perkamų paslaugų, VMU nuolat stebi situaciją ir įsivertina, kiek reikėtų pirkti. Turėdama savo pajėgas atlikti ugdymo darbus VMU valdo savo riziką, jei susiklostytų nepalanki situacija kuriame nors regione ir ugdymo darbai nebūtų atliekami ar jie būtų atliekami nekokybiškai, reikėtų kito operatyvaus reagavimo. Tai ir sveikos konkurencinės aplinkos palaikymas bei šio tipo darbų kainodaros žinojimas, o ne vien tik gavimas iš rinkos dalyvių, siekiančių maksimizuoti savo pelną. Visi VMU rangos darbų pirkimai vykdomi viešųjų pirkimų būdu, vadovaujantis LR galiojančiais teisės aktais“, – aiškina VMU valdybos pirmininkas.
Anot jo, partneriams, siūlantiems miško ugdymo paslaugas, visada bus siekiama sudaryti palankias sąlygas bendradarbiauti ir mokėti pagrįstas rinkos kainas. Rangovus jis paragino ne tik investuoti į darbo priemones, bet ir patiems plėstis ir kurti darbo vietas. Esą sąžiningai dirbantiems ir mokantiems mokesčius užteks vietos ir darbų, o apie nelegalaus darbo apraiškas jis teigė negirdėjęs.
Į klausimą, kodėl VMU nevertina rangovo pajėgumų, nenustato minimalių išdirbio normų miškininkystės paslaugų atlikimo užtikrinimui, kaip tai daroma dėl miško ruošos darbų – irgi neatsakyta. Miško darbų rangovų asociacijos pirmininko A. Radvilavičiaus teigimu, VMU, nors ir deklaruoja besilaikanti svarbaus FSC standarto, netikrina, ar jo laikosi miško darbų konkursus laimėjusios įmonės.
Rasa Milerytė
Nuotrauka LMSA
Susiję straipsniai
Miško darbų rangovų netenkina konkursų tvarka ir įkainiai
http://miskininkas.eu/misko-darbu-rangovu-netenkina-konkursu-tvarka-ir-ikainiai/
Nors miško darbų rangovai tikėjosi, kad po urėdijų reformos bus paprasčiau ir skaidriau sudaryti paslaugų teikimo sutartis rinkos kaina, šios viltys kol kas žlunga.Panašu, kad naujoji Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovybė siekia išlaikyti baudžiavinius santykius kiek įmanoma ilgiau.
http://miskininkas.eu/stringa-medienos-ruosos-darbu-pirkimo-konkursai/
Apibendrinant susitikimą galima konstatuoti: skaidrumas padidės, rangovų finansinė padėtis nepagerės, žmonės iš miškų toliau bėgs.http://miskininkas.eu/misko-rangovai-susitiko-su-valstybiniu-misku-uredijos-atstovai/
Ar VMU tikslas – didinti pelną miško darbų rangovų sąskaita?
2018 m. lapkričio 21 d. įvyko Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms tirti posėdis, kuriame buvo aptarta Miško darbų rangovų asociacijos pateikta informacija apie galimas korupcijos apraiškas Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdomuose miškuose. Iš esmės buvo skundžiamasi dėl konkursų miškų rangos darbams 2019-2020 m.
Medienos ruošos rangovai išsikovojo palengvinimų
Miško darbų rangovai toliau derasi su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovais dėl jiems pateiktų 2019 metų medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygų, kurios ypač nepalankios smulkiesiems rangovams. Reikalavimas sumokėti 5 proc. metų apyvartos dydžio garantą dažnai įmonei praktiškai neįkandamas. Dėl tokio užstato ir kitų problemų rangovai su VMU ir Seimo atstovais sausio 4 d. diskutavo susitikime Prienuose, o sausio 16-ąją toks susitikimas įvyko Girionyse.
Smulkieji medienos ruošos rangovai nesileis diskriminuojami
Susitikimą inicijavęs A. Palionis neslėpė: „Smulkieji rangovai buvo įstumti į kampą ir ne be reikalo kreipėsi į mane matydami, kas vyksta. Šiandien tikėjausi glaudesnio bendradarbiavimo iš VMU, su direktoriumi M. Pulkauninku esu kalbėjęs prieš savaitę, jis šią problemą žinojo, todėl maniau, kad jau šiandien bus priimtas sprendimas. Realiai jie atvažiavo su pristatymu, gerai, kad iš salės buvo pasiūlytas sprendimas taikyti baudas. Manau, kad kitą savaitę bus panaikintas 5 proc. apyvartinių lėšų garantas. Susitikimas tuo naudingas, kad net iš Miško darbų rangovų asociacijos atstovo išgirdome, jog bendravimo nėra, sužinojome ir apie kitas problemas, nesusijusias su šiais konkursais“.
Smulkieji rangovai: „Maži įkainiai varo žmones iš miško“
Smulkieji miško darbų rangovai vis dar tikisi, kad už kirtimo, ištraukimo, sodinimo , miškų priežiūros ir kitas paslaugas, kurias jie jau daugelį metų atlieka valstybiniuose miškuose, pavyks išsiderėti bent kiek didesnius įkainius. Priešingu atveju dalis konkursų pagal Valstybinių miškų urėdijos (VMU) 2019 metų medienos ruošos ir kitų paslaugų pirkimo sąlygas gali neįvykti. Jau strigo kirtimo konkursai keliuose VMU regioniniuose padaliniuose, o dabar girininkijų laukia galvos skausmas, kaip prisišaukti žmonių į miškasodį, kuris turi prasidėti jau netrukus. Dalis kalbintų rangovų už jiems siūlomus sodinimo įkainius neketina net teikti viešųjų pirkimų paraiškų ir dairosi į Skandinaviją ar Vokietiją, kiti kalba apie darbininkų mažinimą, net bankrotą.
„AR LIEKA MIŠKO DIRBANČIAJAM VIETOS MIŠKE?“
Nelygią konkurenciją žada skųsti
Miško darbų rangovų įsitikinimu, VMU administracija, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, bando gudrauti – rangovams konkursuose visuose regionuose buvo pasiūlyta maksimali vidutinė kaina apie 6 euro centus už pasodintą daigą. Tai suma, kuri praktiškai nepadengia veiklos sąnaudų – tarkim, viena sodintojų pora vidutiniškai per dieną pasodina 1000 daigų, jiems iš numatytų 6 atiduodant po 3 centus, pačiai rangos įmonei visiškai nelieka lėšų transporto, darbų administravimo išlaidoms, įrangai, darbo drabužiams, “Sodros” ir kitiems mokesčiams. Be to, už tokį sunkų dienos triūsą žmonės be 25-30 eurų atlygio net nesirengia dirbti.
Miško darbų rangovų Rezoliucija: ignoruojama visuma veiksmų, leidžiančių sėkmingai ugdyti miškus ir iš jų gauti atitinkamą naudą
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Valstybinei miškų urėdijai
Miško darbų rangovų asociacijos ir gegužės 6 d. konferencijos dalyvių
„Ar lieka miško dirbančiajam vietos miške“
Ar pavyks išsaugoti miške dirbančius žmones?
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nario Kęstučio Bacvinkos bei Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) iniciatyva gegužės 6 d. Seime įvyko konferencija „Ar lieka miško dirbančiajam vietos miške“. Joje pasisakė ir pranešimus skaitė Seimo nariai K. Bacvinka, S. Gentvilas, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, MDRA pirmininkas Vidmantas Jusas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius Marius Pulkauninkas, profsąjungų lyderė Inga Ruginienė, prof. dr. Edmundas Bartkevičius, dr. Vaidotas Lygis bei kiti mokslo ir miškininkystės sektoriaus atstovai, be to, konferencijos dalyviai rūpimus klausimus aptarė diskusijose. Iš esmės konferencija atkreipė dėmesį ne tik į nelengvą miške dirbančių žmonių padėtį, bet ir į tai, kad ateityje jame nebus kam dirbti.
http://miskininkas.eu/ar-pavyks-issaugoti-miske-dirbancius-zmones/
Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) nariai per pusiaužiemį – sausio 25 dieną – susirinko pasidalinti mintimis, kokie praėję metai buvo miškininkams, miško rangovams, Valstybinių miškų urėdijai (VMU), privačių miškų savininkams, politikams, kuriems rūpi miškas bei dirbantys jame, o kartu pasidalinti ir įžvalgomis, ko tikėtis naujais metais. Su rangovais minėtus klausimus aptarė Seimo nariai Kęstutis Bacvinka ir Simonas Gentvilas, VMU direktorius Valdas Kaubrė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.http://miskininkas.eu/misko-darbu-rangovai-aptare-esamas-ir-busimas-problemas/
Rangovai diskusijoje palietė labai aktualią ir seniai keliamą problemą – Valstybinių miškų urėdijos technika dirba geriausiose biržėse, o rangovams paliekamos šlapios, ekonomiškai mažiau vertingos. Kiekviena pusė pateikė savo argumentus, bet klausimas, deja, vėl liko neišspręstas.
http://miskininkas.eu/misko-darbu-rangovu-asociacijai-vadovaus-audrius-radvilavicius/
