“Valstiečiai”: 1500 ha – optimalus miško plotas tvariai ir pelningai ūkininkauti

4 liepos, 2018
Vytis – „Laisvės karys“ kvies vienybei
1 liepos, 2018
Mažos trispalvės miniatiūros iš tolimosios La Palmos
6 liepos, 2018

Seimas po pateikimo pritarė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlytoms Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis norima nustatyti, kad vieno fizinio ar juridinio asmens galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 1500 hektarų. Įstatymo pakeitimai toliau dar bus svarstomi Seimo komitetuose, iš jų patvirtintame pagrindiniame – Aplinkos apsaugos komitete (AAK), o į Seimo posėdžių salę grįš per rudens sesiją. Planuojama, kad įstatymo nuostata dėl miškų ploto ribojimo įsigaliotų nuo 2019 m. gegužės 1 d.

Į saulę. Jonas Barzdėnas

Kodėl 1500 hektarų?

Siūlymų riboti privačių miškų nuosavybės plotą buvo ir anksčiau, ypač  skambiai aiškinantis, ar nepažeidžiami įstatymai dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo bei jos ploto ribojimo. Nors kiek daugiau nei pusę Lietuvos miškų valdo valstybė, o likusiąją dalį – apie 250 tūkst. privačių savininkų, sunerimta dėl pastaraisias metais sparčiai superkamų ir į stambias rankas telkiamų miškų, ypač užsienio kompanijų bei didelę įtaką turinčių šalies medienos perdirbėjų. Be to, didesnį visuomenės dėmesį miškams lėmė ir urėdijų reforma, galimas daug intensyvesnis miškų naudojimas, naujų monopolių kūrimasis. Ar neatsitiks taip, kaip su žeme – vieną dieną galime pamatyti, kad didžiuliai šalies miškų plotai priklauso dviejų trijų ar kelių susijusių bendrovių grupei, galbūt keliančiai pavojų ne tik miškų, bet ir šalies saugumui.

Miškų įstatymo pataisos parengtos atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties sklypų ploto vienam asmeniui ribojimą, t. y. „siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios link intensyvaus miškininkavimo, ir sumažinti neigiamą pramoninio kirtimo įtaką kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams“. Be to, nurodoma ir į Konstituciją, kad valstybė įpareigota rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai, atkuriami bei gausinami.
Labiausiai apkarpyti leidžiamą miško plotą vienam asmeniui įregistruota Miškų įstatymo pataisa praėjusių metų balandį siūlė Seimo narys Petras Gražulis – fiziniams ir juridiniams asmenims, iš jų ir užsienio, turėti ne daugiau kaip 500 ha miškų. Šių metų gegužę panašų projektą pateikė konservatorius Jurgis Razma – jis siūlė vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui leisti įsigyti iki 1000 ha miškų.

Seimo AAK nario, “valstiečio” Petro Nevulio nuomone, miško ploto riba turėjo būti įvesta jau anksčiau, kaip ir žemės ūkio paskirties žemės. Vienas iš ribojimo tikslų – pristabdyti ir plynus kirtimus. “Dabar tik miškų pakraščiai dažnai atrodo gražiai, o patraukus gilyn į mišką, matome iškirstus didžiulius plotus. Miškų koncentracija vienose rankose pavojinga ir bandome to išvengti. Manau, kad iš 1500 ha galima kuo puikiausiai pragyventi – netiesa, kad miškas duoda derlių tik kas 50-60 metų, jį reikia tvarkyti ir valyti maždaug kas penkerius metus, o valant galima gauti popiermalkių, malkų kūrenimui, biokuro ir pan., t. y. galima pakankamai užsidirbti”,- teigia P. Nevulis.

Anot jo, išsiaiškinta, kad iš 1500 ha, kurie vienam ūkio subjektui tikrai nemažas plotas, per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kub. metrų medienos. Tai tikrai pakankamas kiekis šeimos ūkiui, ji iš tiek gali normaliai išgyventi, be to, ūkiškai tvarkantis būtų paisoma ir aplinkosaugos reikalavimų. Esą siūlymas apgalvotas, pamatuotas ir su kolegomis miškininkais, ir su visuomenininkais.

Seimo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika aiškina, kad įstatymo projekto esmė – optimali miško valda.

„Turėjome išties nemažai diskusijų kalbėdami apie saugiklius, kalbėdami apie žemės ūkio ir miško paskirties žemę, kartu vykdydami ir parlamentinės kontrolės posėdžius. Iškilo grėsmių, taip pat nemažai visuomenininkų kelia klausimą, kad reikėtų galbūt įvesti saugiklius ne tik dėl žemės ūkio paskirties žemės, bet ir miško žemės nuosavybės teisių. Buvo išties daug klausimų, nes informacija tikrai neatitiko, kiek miško žemės yra koncentruota privačių asmenų, kiek koncentruota akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, susijusių įmonių, koncernų ir kitų asmenų. Atsižvelgdami į tą nerimą, susirūpinimą, taip pat Skandinavijos šalių praktiką, mes siūlome pakankamai normalų miško žemės kiekį – 1,5 tūkst. hektarų“,- aiškina AAK pirmininkas.

Jis primena, kad vyko diskusija ir su Lietuvos mokslininkais, jie siūlė apie 1 tūkst. ha ploto ribą vienam savininkui. Vis dėlto atsižvelgiant į Skandinavijos šalių praktiką bei patirtį, kur akcentuojamas optimalus ūkis, taip pat į tai, kad Lietuvoje privačių miškų savininkų valdoma miško žemė yra gerokai prastesnės kokybės, prastesnis medienos priaugimas ir pan., valda padidinta.

Prioritetas – šeimos ūkiui

Miškų įstatymo pataisos, jų iniciatorių teigimu, prioritetą teikia šeimos ūkiui, nes pagrindinę dalį miško savininkų sudaro fiziniai asmenys, nors pagal valdomą miško plotą pirmauja juridiniai asmenys. Būtent dėl to įstatyme daug dėmesio skirta susijusiems asmenims, nes dėl jų kyla didesnė rizika užvaldyti miškus.
Ar yra statistika, kiek juridinių ir fizinių asmenų, jau dabar turi daugiau nei 1500 ha miškų ir ką dėl to siūloma daryti?

„Taip, turime skaičius, bet ūkių, turinčių miško žemės per 1500 ha, yra dešimtys, ne šimtai ir ne tūkstančiai. Nėra tikslo miško žemės nacionalizuoti arba kaip nors kitaip nusavinti iš esamų savininkų. Tikslas, kad būtent besiribojančių sklypų principu nebūtų didinami žemės plotai tam tikrose vietose, nes taip užkertamas kelias plėsti ir valstybinių miškų plotus, kurių pirmumo teise gali įsigyti Valstybinių miškų urėdija ir taip plėsti mūsų visų turtą. Be to, iki šiol buvo apribojama konkurencija ir mažesniesiems ūkininkams, kurie ne visada gali konkuruoti su didžiaisiais. Manau, tai yra ir lubų įvedimas toms kelioms dešimtims, turinčioms daugiau nei mūsų planuojamas kiekis“,- aiškina K. Mažeika.

Seimo narys, miškininkas Kęstutis Bacvinka primena, kad Skandinavijos šalyse nėra miško ploto vienam savininkui apribojimų, tačiau ten apie 1–1,5 tūkst. ha yra optimali valda. Pavyzdžiui, Švedijoje panašaus ploto miškų ūkyje puikiai tvarkosi ir pelningai ūkininkauja kelios šeimos kartos nuo XVIII amžiaus. Tikimasi, kad tokia tendencija palaipsniui įsivyraus ir Lietuvoje.

Angelė Adomaitienė
***

Daugiausia miško Baltijos šalyse valdo „Bergvik Skog, SIA“ (110 tūkst. ha – Latvijoje), „Tornator Estonia“ (60 tūkst. ha – Estijoje) ir „Foran Real Estate SIA“ (55 tūkst. ha – Latvijoje). Švedijos grupė IKEA , iš viso Baltijos valstybėse valdanti 55 tūkst. ha, Lietuvoje turi vieną didžiausių privataus miško portfelių, tačiau kol kas jame “įtalpinta” 0,7 proc. visų šalies miškų.
Vidutinis privačių asmenų turimo miško plotas Lietuvoje 2016 m. tesiekė 3,4 ha, Latvijoje – 8 ha, Estijoje – 12 ha. Lietuvoje 2017 m. 250 tūkst. miško savininkų valdė apie 883 tūkst. ha miškų.