Valstybinių miškų valdymo reforma – pagal nuosaikesnį modelį?
Miškų ateitį lemia ne tik ištekliai, bet ir apgalvoti pokyčiai
31 sausio, 2017
Iš urėdijų – į bedarbių armiją?
11 vasario, 2017Pagrindinė Seimo LVŽS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos) frakcija vasario 1 dieną apsvarstė Aplinkos ministerijos siūlomą valstybinių miškų valdymo reformos modelį, kurį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika vadina nuosaikesniu ir jam asmeniškai labiau priimtinu nei radikalusis variantas. Pagal nuosaikesnį projektą siūloma įsteigti vieną valstybinių miškų valdymo įmonę bei 25 jos padalinius dabartinių miškų urėdijų pagrindu.
Tiesa, padaliniai, skyriai ar urėdijos – dėl jų pavadinimo dar nenutarta – netektų juridinio statuso. Ar pasiteisintų tokia vien tik iš centro valdoma gana sudėtinga ir specifinė miškų ūkio sistema, diskusijose dar, matyt, bus laužomos ietys. Oponentai tikina, kad atėmus iš būsimų padalinių (urėdijų) savarankiškumą, jos be centro palaiminimo negalės nusipirkti net šluotos, jau nekalbant apie visą ūkiui reikalingą įrangą ar būtiniausią įstaigai inventorių.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika tikina, kad dabartinis urėdijų reformos variantas, dėl kurio aktyviai pora valandų diskutavo LVŽS frakcijos nariai, yra protingai pamatuotas, pasvertos visos grėsmės, jo tikslas – ne sugriauti sistemą, kaip kažkas kalba, o suefektyvinti ir išskaidrinti.
„Be šių pagrindinių tikslų yra ir trečias – neturi nukentėti specialistai miškininkai. Reforma paliestų tik administracinį aparatą, buhalterines sistemas, kurios šiandien įvairiose urėdijose skirtingos – net šešios ar septynios, o tai rodo sistemos ydingumą. Norime, kad atsirastų vienodi standartai ir vienoda sistema. Įsteigta viena įmonė galbūt tai užtikrintų – vienodą darbo metodiką, pardavimų sistemos skaidrumą, lengvesnį medienos įsigijimą ir pan.“, – privalumus vardija Seimo komiteto vadovas. Jo nuomone, po reformos neliktų ir perteklinių biurokratinių procedūrų, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų tarp urėdijų, kai jos nori viena kitai pagelbėti technika ar darbais.
Valdančiosios frakcijos nariai, ypač iš regioninių apygardų, pasitarime nuogąstavo, ar rajonuose nepadidės nedarbas, jei urėdijos bus panaikintos bei viskas centralizuota. Pasak K. Mažeikos, tokios žinios sklando visiems ir jam pačiam. „Aš palaikau tiesioginį ryšį su Aplinkos ministerija, turiu daugiau informacijos ir dėl to nejaučiu tokios įtampos, kaip kai kurie mano kolegos, įtakoti suformuotos išankstinės klaidinančios nuomonės“, – teigia K. Mažeika.
Numatyti minėti 25 padaliniai yra sumodeliuoti pagal miškų plotą, atsižvelgta į Europos, ypač kaimyninių šalių patirtį.
„Šioje srityje dviračio neišradinėjame, praktiškai visoje Europoje panašus principas: viena pagrindinė įmonė, kurios vyriausias organas – valdyba. Tad ne įmonės direktorius viską sprendžia, o valdyba, kurią sudaro ir nepriklausomi nariai. Vis dėlto jei kyla klausimas, ar nebus sukurtas monopolis, ar kažkokia nevaldoma organizacija, tai mes jau rudens sesijoje pateikėme įstatymą dėl korupcijos prevencijos, t. y. dėl vadovų atsakomybės savo turtu ir asmeninėmis lėšomis už žalingus valstybei sprendimus. Tad korupcijos grėsmė turėtų natūraliai išnykti“, – aiškina Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Naujiems vadovams – konkursai
Nors tikinama, kad urėdijų specialistams nerimauti dėl būsimos pertvarkos nėra pagrindo, realiai įtampos kažin, ar bus išvengta. K. Mažeikos teigimu, nutarus, kad naikinama Generalinė miškų urėdija (GMU) ir steigiama nauja valstybinė įmonė su 25 padaliniais, urėdai ir kiti darbuotojai gautų atleidimo lapelius.
„Būtų skelbiamas konkursas kiekvieno padalinio vadovui, tačiau nėra nuostatos, kad dabartiniai urėdai negali būti renkami į šias pareigas. Sąžiningi, kompetentingi, be to, naujai paskirti pagal konkursus, galėtų likti ar net užimti aukštesnius postus. Jiems turėtų būti sudarytos visos galimybės, nes mūsų tikslas – išsaugoti kvalifikuotus specialistus, kurių iš kitur neįsivešime“, – numatomas procedūras komentuoja K. Mažeika.
Kaip praktiškai veiktų pertvarkos mechanizmas? Dėl to parlamentarai Aplinkos ministerijos sudarytai darbo grupei dar uždavė namų darbų: reikia įvertinti visas prognozuojamas grėsmes – dėl įmonės veiklos bei visos sistemos, t. y. visų stiprybių, silpnybių, pavojų ir galimybių. Išvadas raštu ir sprendimo būdus minėta darbo grupė LVŽS frakcijai turi pateikti raštu. Kovo 20 dieną įvyksiančioje konferencijoje pasirinktą reformos modelį numatoma pristatyti visuomenei – diskusijose savo nuomonę galės pareikšti mokslininkai, miškininkai ir kiti specialistai.
Pasak K. Mažeikos, pavasario sesijoje, kovo pradžioje, tikimasi Seimui pateikti Miškų įstatymo pataisas ir skubos tvarka jas priimti iki balandžio. „Mūsų tikslas, kad naujas įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1dienos ir galėtų prasidėti reali reforma. Iki tol vyktų paruošiamieji darbai, taip pat labai svarbu užtikrinti medienos ruošą ir kad nestrigtų kita svarbi miško veikla“, – akcentavo jis.
Reformos modelis – po ilgų dėlionių
Siūlomą valstybinių miškų valdymo mechanizmą suko mokslininkai, ekonomistai, miškų ūkio sektoriaus senbuviai, verslo atstovai. GMU iniciatyva taip pat išnagrinėti galimi sprendimai dėl urėdijų veiklos konsolidavimo, jų veiklos ir skaičiaus optimizavimo. Sudaryta GMU komisija įvertino ES šalių patirtį, EBPO rekomendacijas, įvairias mokslines studijas šalies miškų ūkio valdymo klausimais, taip pat alternatyvius pasiūlymus bei miškų ūkio ekonomines tendencijas.
Komisijos nuomone, miškų ūkio valdymo reforma turi remtis ne tik užsienio šalių patirtimi, bet ir Lietuvos miškų ūkio tradicijomis maksimaliai išsaugant efektyviai veikiančias struktūras, ypač tiesiogiai miškuose dirbančius specialistus, taip pat kompleksinį miškų ūkio modelį. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti užtikrintas sektoriaus ekonominis gyvybingumas ir maksimali grąža valstybei.
GMU komisijos išvada, valstybinių miškų ūkinis valdymas turi būti organizuotas orientuojantis į tokias miškų urėdijas, kurios ilgesnėje perspektyvoje išliktų ekonomiškai gyvybingos. Tam pasiūlyti du pagrindiniai kriterijai: urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas – ne mažiau 25–30 tūkst. ha, priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio, antra – stabilios dviejų dešimtmečių laikotarpiui metinės kirtimų apimtys – ne mažiau 100 tūkst. ktm. Miškų įstatyme pasiūlyta atsisakyti 42 urėdijų ir įtvirtinti minimalius ploto bei kirtimų kriterijus.
Minėta komisija valdymo pertvarką siūlė vykdyti visose urėdijose vienu metu, suformuojant ilgalaikėje perspektyvoje ekonomiškai gyvybingas stambesnes įmones. Dabartinių reformos iniciatorių teigimu, GMU siūlomas modelis pernelyg užsitęstų ir nebūtų pakankamai efektyvus. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas akcentuoja ir politinę svarbą – centrinė įmonė, valdoma valdybos (panašiai kaip „Lietuvos energija“), būtų atsakinga už strateginius klausimus, skirtų ir atleistų įmonės vadovybę. Tai esą atribotų politinės valdžios įtaką. Ministro teigimu, nauja miškų valdymo įmonė turėtų būti įsteigta 2018 m. sausio 1 d.
Parengta Angelės Adomaitienės, www.miskininkas.eu
Tiesa, padaliniai, skyriai ar urėdijos – dėl jų pavadinimo dar nenutarta – netektų juridinio statuso. Ar pasiteisintų tokia vien tik iš centro valdoma gana sudėtinga ir specifinė miškų ūkio sistema, diskusijose dar, matyt, bus laužomos ietys. Oponentai tikina, kad atėmus iš būsimų padalinių (urėdijų) savarankiškumą, jos be centro palaiminimo negalės nusipirkti net šluotos, jau nekalbant apie visą ūkiui reikalingą įrangą ar būtiniausią įstaigai inventorių.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika tikina, kad dabartinis urėdijų reformos variantas, dėl kurio aktyviai pora valandų diskutavo LVŽS frakcijos nariai, yra protingai pamatuotas, pasvertos visos grėsmės, jo tikslas – ne sugriauti sistemą, kaip kažkas kalba, o suefektyvinti ir išskaidrinti.
„Be šių pagrindinių tikslų yra ir trečias – neturi nukentėti specialistai miškininkai. Reforma paliestų tik administracinį aparatą, buhalterines sistemas, kurios šiandien įvairiose urėdijose skirtingos – net šešios ar septynios, o tai rodo sistemos ydingumą. Norime, kad atsirastų vienodi standartai ir vienoda sistema. Įsteigta viena įmonė galbūt tai užtikrintų – vienodą darbo metodiką, pardavimų sistemos skaidrumą, lengvesnį medienos įsigijimą ir pan.“, – privalumus vardija Seimo komiteto vadovas. Jo nuomone, po reformos neliktų ir perteklinių biurokratinių procedūrų, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų tarp urėdijų, kai jos nori viena kitai pagelbėti technika ar darbais.
Valdančiosios frakcijos nariai, ypač iš regioninių apygardų, pasitarime nuogąstavo, ar rajonuose nepadidės nedarbas, jei urėdijos bus panaikintos bei viskas centralizuota. Pasak K. Mažeikos, tokios žinios sklando visiems ir jam pačiam. „Aš palaikau tiesioginį ryšį su Aplinkos ministerija, turiu daugiau informacijos ir dėl to nejaučiu tokios įtampos, kaip kai kurie mano kolegos, įtakoti suformuotos išankstinės klaidinančios nuomonės“, – teigia K. Mažeika.
Numatyti minėti 25 padaliniai yra sumodeliuoti pagal miškų plotą, atsižvelgta į Europos, ypač kaimyninių šalių patirtį.
„Šioje srityje dviračio neišradinėjame, praktiškai visoje Europoje panašus principas: viena pagrindinė įmonė, kurios vyriausias organas – valdyba. Tad ne įmonės direktorius viską sprendžia, o valdyba, kurią sudaro ir nepriklausomi nariai. Vis dėlto jei kyla klausimas, ar nebus sukurtas monopolis, ar kažkokia nevaldoma organizacija, tai mes jau rudens sesijoje pateikėme įstatymą dėl korupcijos prevencijos, t. y. dėl vadovų atsakomybės savo turtu ir asmeninėmis lėšomis už žalingus valstybei sprendimus. Tad korupcijos grėsmė turėtų natūraliai išnykti“, – aiškina Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Naujiems vadovams – konkursai
Nors tikinama, kad urėdijų specialistams nerimauti dėl būsimos pertvarkos nėra pagrindo, realiai įtampos kažin, ar bus išvengta. K. Mažeikos teigimu, nutarus, kad naikinama Generalinė miškų urėdija (GMU) ir steigiama nauja valstybinė įmonė su 25 padaliniais, urėdai ir kiti darbuotojai gautų atleidimo lapelius.
„Būtų skelbiamas konkursas kiekvieno padalinio vadovui, tačiau nėra nuostatos, kad dabartiniai urėdai negali būti renkami į šias pareigas. Sąžiningi, kompetentingi, be to, naujai paskirti pagal konkursus, galėtų likti ar net užimti aukštesnius postus. Jiems turėtų būti sudarytos visos galimybės, nes mūsų tikslas – išsaugoti kvalifikuotus specialistus, kurių iš kitur neįsivešime“, – numatomas procedūras komentuoja K. Mažeika.
Kaip praktiškai veiktų pertvarkos mechanizmas? Dėl to parlamentarai Aplinkos ministerijos sudarytai darbo grupei dar uždavė namų darbų: reikia įvertinti visas prognozuojamas grėsmes – dėl įmonės veiklos bei visos sistemos, t. y. visų stiprybių, silpnybių, pavojų ir galimybių. Išvadas raštu ir sprendimo būdus minėta darbo grupė LVŽS frakcijai turi pateikti raštu. Kovo 20 dieną įvyksiančioje konferencijoje pasirinktą reformos modelį numatoma pristatyti visuomenei – diskusijose savo nuomonę galės pareikšti mokslininkai, miškininkai ir kiti specialistai.
Pasak K. Mažeikos, pavasario sesijoje, kovo pradžioje, tikimasi Seimui pateikti Miškų įstatymo pataisas ir skubos tvarka jas priimti iki balandžio. „Mūsų tikslas, kad naujas įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1dienos ir galėtų prasidėti reali reforma. Iki tol vyktų paruošiamieji darbai, taip pat labai svarbu užtikrinti medienos ruošą ir kad nestrigtų kita svarbi miško veikla“, – akcentavo jis.
Reformos modelis – po ilgų dėlionių
Siūlomą valstybinių miškų valdymo mechanizmą suko mokslininkai, ekonomistai, miškų ūkio sektoriaus senbuviai, verslo atstovai. GMU iniciatyva taip pat išnagrinėti galimi sprendimai dėl urėdijų veiklos konsolidavimo, jų veiklos ir skaičiaus optimizavimo. Sudaryta GMU komisija įvertino ES šalių patirtį, EBPO rekomendacijas, įvairias mokslines studijas šalies miškų ūkio valdymo klausimais, taip pat alternatyvius pasiūlymus bei miškų ūkio ekonomines tendencijas.
Komisijos nuomone, miškų ūkio valdymo reforma turi remtis ne tik užsienio šalių patirtimi, bet ir Lietuvos miškų ūkio tradicijomis maksimaliai išsaugant efektyviai veikiančias struktūras, ypač tiesiogiai miškuose dirbančius specialistus, taip pat kompleksinį miškų ūkio modelį. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti užtikrintas sektoriaus ekonominis gyvybingumas ir maksimali grąža valstybei.
GMU komisijos išvada, valstybinių miškų ūkinis valdymas turi būti organizuotas orientuojantis į tokias miškų urėdijas, kurios ilgesnėje perspektyvoje išliktų ekonomiškai gyvybingos. Tam pasiūlyti du pagrindiniai kriterijai: urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas – ne mažiau 25–30 tūkst. ha, priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio, antra – stabilios dviejų dešimtmečių laikotarpiui metinės kirtimų apimtys – ne mažiau 100 tūkst. ktm. Miškų įstatyme pasiūlyta atsisakyti 42 urėdijų ir įtvirtinti minimalius ploto bei kirtimų kriterijus.
Minėta komisija valdymo pertvarką siūlė vykdyti visose urėdijose vienu metu, suformuojant ilgalaikėje perspektyvoje ekonomiškai gyvybingas stambesnes įmones. Dabartinių reformos iniciatorių teigimu, GMU siūlomas modelis pernelyg užsitęstų ir nebūtų pakankamai efektyvus. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas akcentuoja ir politinę svarbą – centrinė įmonė, valdoma valdybos (panašiai kaip „Lietuvos energija“), būtų atsakinga už strateginius klausimus, skirtų ir atleistų įmonės vadovybę. Tai esą atribotų politinės valdžios įtaką. Ministro teigimu, nauja miškų valdymo įmonė turėtų būti įsteigta 2018 m. sausio 1 d.
Parengta Angelės Adomaitienės, www.miskininkas.eu
