Papildyta J.Varkalio ir R.Andrikio komentarais

Vandens patrankos prieš nepaklusnias urėdijas?

28 birželio, 2017
Miškininkų sąjungos išvados „Dėl miškų įstatymo projekto“
28 birželio, 2017
Magiški Svylos upelio pakrančių paparčiai
29 birželio, 2017

Ketvirtadienį, birželio 29 d., Seimui turi būti pateikta nepriklausomų ekspertų išvada dėl Miškų įstatymo pakeitimų, susijusių su urėdijų reforma. Vienu iš viešojo konkurso nugalėtojų pripažinta ir miškininkų bendruomenei atstovaujanti Lietuvos  miškininkų sąjunga (LMS). Jos  prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius dr. Edmundas Bartkevičius portalui www. miskininkas.eu patvirtino, kad LMS ekspertų komisija dirba ir jų išvada bus pateikta laiku.

Tai kartu reiškia, kad valdantieji toliau galės tęsti įstatymo projekto svarstymą Seimo komitetuose ir plenarinėje sesijoje. Deja, bendros parlamentarų nuomonės tiek dėl pačios reformos, tiek galimo skubaus jos įteisinimo nėra, tad atmosfera dėl to kaista toliau.

Papildyta J.Varkalio ir R.Andrikio komentarais

Atnaujinta

Rimas Andrikis, Tvarka ir teisingumas frakcijos narys

Rimas Andrikis

Rimas Andrikis

Miškų reformos problema – politinė

Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimas Andrikis įsitikinęs, kad balsuojant dėl miškų reformos būtina paisyti tik pačių miškininkų –  specialistų nuomonės.

Lietuvoje žinomas žmogus, teisininkas, patyręs advokatas R. Andrikis pabrėžė, kad jis nėra tas, kuris augina, prižiūri mišką, tad ir negali lengvai diskutuoti apie labai skaudžias žmonių, kurie tam atiduoda savo gyvenimus, problemas.

„Bet kuri reforma turi kažkuo remtis. Negalima, neturint žinių, imti ir spręsti. Šiandien aš neturiu, negirdžiu tikros, ne, geriau reikėtų sakyti, PATIKIMOS informacijos, apie miškų reformą. Aš tik skaitau ir girdžiu tai, ką kalba reformos iniciatoriai: atleis 400 darbuotojų, 42 urėdus, sutaupys… O profsąjungos sako – 4 tūkstančius. Tiesos aš nežinau. Nerandu bendro rodiklio. Tikėti valdžia? O žmonės? Jie sunkiai dirba, labai tragiškai sunkiomis mūsų šaliai ekonomikos sąlygomis, išlaiko šeimas. Aš tikiu žmonėmis, kurie savo kailiu patyrė visus gyvenimo sunkumus“,– sako Seimo narys.

Pirmiausia jam krenta į akis tai, kad ir Seimo salėje, ir viešoje erdvėje miškininkai yra nepageidaujami.

„Pradėdamas reformą, pirmiausia, sakau, pasitelkčiau miškininkus, jei reikia tartis dėl pelno, vadybos specialistus, žmones, kurie tai išmano, ir su jais diskutuočiau. Deja, miškininkų balso beveik negirdžiu, o ir Seimo posėdžių salėje nelabai kas jų balsu kalba…“, –teigia R. Andrikis.

Politikas ironizuoja, kad Lietuvoje geriausiai problemas žino tie, kurie niekada su jomis nesusidūrė, nesigilino į jas.

„Gal dar bus diskutuojama, gal bus išklausyti žmonės. Bet ar nėra taip, kad viskas pasakyta: taip turi būti. Trūks-plyš reforma bus įvykdyta. Ir taip jau 27 metus…, – neslepia nusivylimo pašnekovas. – Aš visada teigiau, kad valdžiai svarbiausias turi būti žmogus. Tai, jei 4000 miškų darbuotojų bus blogai, o vienam reformatoriui puiku? Nevalia tylėti.“

Seimo nariui nesuprantama, kokio žanro kūrybai galima priskirti kriterijų, kai miškų reformavimo ekspertams skiriamas vienas euras už įvertinimą, analizę, įžvalgas.

„Apie įstatymų kūrimą ir ekspertų darbą reikia kalbėti rimtai. Aš manau, kad ne vienas specialistas daug gerų darbų yra padaręs ir už dyką. Galima. Dažnai ir advokatai, skatinami puikios idėjos, taip dirba. Galima paprašyti reikalus išmanančių asų, kai šalyje sunki ekonominė padėtis, padėti. Toks vieno euro užmokestis tik parodo požiūrį klausimo svarbą“, – sakė R. Andrikis.

Pasak Seimo nario, visi, aukščiau išvardinti kriterijai, tikrai turės įtakos jo balsavimui.

Jonas Varkalys, Liberalų sajūdžio frakcijos narys

Jonas Varkalys

Jonas Varkalys

Ar daug aistrų kelianti urėdijų reforma negali būti tobulinama?

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Jonas Varkalys sako, kad belaukiant ekspertų išvadų dėl miško urėdijų pertvarkos stojo nejauki tyla.

Neapsakomas skubėjimas kuo greičiau balsuoti dėl Miškų įstatymo pakeitimo Seimo nariui taip pat nekelia pasitikėjimo. „Skubus darbas yra labai blogai, – įsitikinęs politikas. – Per tokį trumpą laiką pateikti išsamių išvadų neįmanoma. Gali nepakakti ir laiko, ir resursų“.

Seimo nario įsitikinimu, niekas neprieštarauja, kad reikia dirbti pelningiau ir peržiūrėti urėdijų skaičių, tačiau labai blogai, kad tai daroma gerai neišnalizavus, nepaskaičiavus.

„Labiausiai neramu, kad kalbama ne apie planus panaikinti ar pertvarkyti tik keletą, o visas 42 urėdijas. Kas dabar žino, kiek jų turėtų būti ar bus? Kur ekspertų rekomendacijos? Reforma planuota visiškai nepasitarus su miškininkų bendruomene ir rajonų savivaldybėmis. Itin liūdina tai, kad pateikta reforma akivaizdžiai prieštarauja taip garsiai valdančiųjų deklaruotam prioritetui – šalies regionų stiprinimui. Sunku įsivaizduoti stiprius regionus valdomus iš vieno centro. Reikia atsisakyti minties dėl valstybinių miškų valdymo vienoje įmonėje ir būtinai palikti urėdijoms juridinį statusą. O kiek urėdijų reikia racionaliam miškų valdymui, turi nuspręsti vykdomoji valdžia tardamasi su šios srities specialistais.

Seimo narys J. Varkalys, atstovaujantis regionų žmonėms Seime, dirbdamas Socialinių reikalų ir darbo komitete, negali nė pagalvoti, kad rajonuose gyvenantys žmonės paliekami be darbo ir nežinioje. Tai, jo nuomone, netoleruotina.

Politikui labai širdį skauda, kad šioje skubotoje, neišbaigtoje, pagrįstų argumentų stokojančioje pertvarkoje siekiama įsteigti vieną valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, t. y. vėl sukuriant valstybinį monopolį.

Reformos rengėjai, jo įsitikinimu, pagaliau turėtų visai visuomenei įvardinti pertvarkos

privalumus ir trūkumus, sėkmę ir riziką. Be to, nėra paskaičiuota, kiek kainuos pertvarkos įgyvendinimas, kokie ir kiek bus atleista darbuotojų, kiek reikės išmokėti išeitinių, o paskui ir pašalpų…

Seimo narys priduria, kad miškininkai neatsisako žengti reformos keliu, bet jis pats netiki ir kalbomis apie korumpuotus, nesąžiningus urėdus.

„Gal kur kas ir yra buvę, bet aš daugiausia bendrauju su Telšių miškų urėdijos urėdu Bronislovu Baniu, tikrai galiu už jį garantuoti šimtu ar net tūkstančiu procentų. O kokios garantijos bus, kai viskas bus cntralizuota?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Kazys Starkevičius

Kazys Starkevičius

Kazys Starkevičius, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

– Miškininkai birželio 21 d. surengė protesto piketą prie Seimo, kurio metu norėjo išgirsti aiškesnį atsakymą dėl Miškų įstatymo perspektyvų bei išsakė savo nuomonę. Susitikti su miškininkų atstovais išėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris viešai pažadėjo, kad šis daug diskusijų keliantis klausimas atidedamas rudeniui. Tačiau paskutinėmis žiniomis, jį rengiamasi skubotai svarstyti Seimo posėdyje, galbūt net šį penktadienį, nors galutinio varianto bei nepriklausomų ekspertų išvadų nematė nė vienas Seimo narys. Tai išeina taip: Seimo vadovas  išėjo, pažadėjo, tačiau kyla abejonių, ar čia ne eilinis „valstiečių“ gudravimas.  Tokių sukčiavimų matėme jau ne vieną.

Manau, kad bus duota komanda skubiai Miškų įstatymo pataisas apsvarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) ir joms pritarti, o patį Seimą norima padaryti statutine organizacija. Principinė premjero Sauliaus Skvernelio, taip pat ir Ramūno Karbauskio nuostata, kad balsavimas privalomas ir visa „valstiečių“ frakcija privalės už siūlomą reformą balsuoti. Iš kitos pusės, galbūt premjeras jau ieško priežasčių, kaip trauktis iš užimamų pareigų ir galvoti apie Lietuvos prezidento rinkimus. Štai aš norėjau reformų švietimo, miškų ūkio srityje, bet, deja, man nepavyksta, tad aš traukiuosi. Gali būti ir toks scenarijus.

Kaip realiai vykdyti reformą taip supriešinus miškininkų bendruomenę? Valdžia yra nusipirkusi dvi vandens patrankas ir kuri urėdija labai triukšmaus, tai „duos“ vandens, kad nusiramintų. Prisiminkime, kaip 2004 m. prieš ūkininkus išvažiavo tanketės, o dabar prieš miškininkus bus išvarytos naujos vandens patrankos: ne miško gaisrų gesinti, bet kaip valdantieji vadina – maištų. Jeigu rimtai, tai aplinkos ministras ir premjeras negalvoja apie dialogą, kaip rasti išeitį, nors iš esmės visi pritaria, kad 42 urėdijų per daug, galėtų likti 20–30 su juridinio asmens teisėmis.

Manau, labai svarbu, kad išliktų urėdijų medelynai, nes gali atsitikti taip, kad sodinukus turėsime įsivežti iš užsienio. Pavyzdžiui, miestuose jau daug kur nesodina lietuviškų medžių, o atvežtus iš kaimyninių šalių. Galbūt ir toliau bus einama tokiu keliu.

Kuriama Lietuva su viena sostine, vienu stipriu centru ir vienu mišku. Esą tas miškus valdantis centras galbūt bus Kaune, bet aš tokių pažadų jau prisiklausiau, pavyzdžiui, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos bus perkeltos į šį miestą. Tai tik pažadai ir burbulai.

Konservatorių frakcijoje laisvas balsavimas ir mes už Miškų įstatymo pataisas balsuosime laisvai.           

Simonas Gentvilas

Simonas Gentvilas

Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas

– Liberalai siūlė Miškų įstatymo pataisų projekte išbraukti 42 urėdijas įteisinantį skaičių. Mūsų nuomone, kiek bus padalinių ir kaip jie atrodys – vien vadybos klausimas. Aplinkos ministras nori, kad valstybinius miškus valdytų viena naujai įsteigta įmonė su 25 filialais. Nežinau, ką parodys balsavimas  Seime, bet mes buvome tie, kurie daugiausiai proporcingai palaikėme „valstiečių“ siūlymus pateikimo fazėje. Bet dabar tiesiog bjauru klausyti, kai aplinkos ministras iš esmės visus urėdus vadina korumpuotais, nusikaltėliais, vagimis ir pan.

Ši reforma vyksta tikrai negražiai, diskusija su miškininkais nutraukta. Dėl reformos pagrindimo  jokių skaičių ir skaičiavimų Aplinkos ministerija nepateikė, o tuos, kurie paprašė nepriklausomos ekspertizės, įvardijo kaip nenorinčius skaidrumo ir stabdančius reformą. Aš irgi esu tarp tų, kurie prašė, kad būtų pateikta ekspertų išvada, nes ministerija jokių argumentų skaičių kalba nepateikė ir, matyt, didesnio aiškumo nenori.

Aš asmeniškai iš esmės remiu reformą, bet ne tokiu būdu. Supriešinti visą  miškininkų bendruomenę, „apdalinti“ jų atstovus nepagarbiais epitetais – prasto vadovo žanras. Juk negali ateiti vadovas į naują įmonę ir sakyti, kad visi iki jo dirbo blogai, o dabar jis padarys geriau.

Nepaisant to, kad siūlomi galbūt protingi dalykai, Aplinkos ministerijos retorika tiesiog pasibaisėtina. Seimo posėdyje aš tą pasakysiu viešai ir kad taip reformos daryti negalima. Juolab kad patys miškininkai pripažįsta, jog sistema gali tobulėti ir pasisako už pertvarkas.

Liberalai kol kas neįregistravo nė vienos pataisos ar pasiūlymo, mes iš esmės norime, kad iš Miškų įstatymo būtų išimtas konkretus urėdijų skaičius, o vadybinius bei efektyvumo kriterijus iš esmės būtų palikta teisė spęsti Aplinkos ministerijai. Tačiau mums labai svarbu, kad regionuose išliktų miško ruošos, miško sodinimo, želdynų ugdymo ir kiti su miško tvarkymu susiję darbai, taip pat kad aukcionai nebūtų visiškai centralizuoti bei išsaugota galimybė smulkioms lentpjūvėms įsigyti medienos. Kokia reforma bebūtų ir kiek urėdijų liktų, reikia, kad regionų smulkus verslas turėtų sąlygas išgyventi.

Aš asmeniškai balsuosiu už reformą, bet griežtai pasakysiu, kad dabartinis fonas nupieštas nekaip ir neveda į gerą. Įstatyme saugikliai turi būti du: medienos aukcionams ir samdomoms paslaugoms regionuose. Juk jei viskas bus samdoma iš vieno centro, maži ir vidutiniai verslai regionuose tikrai nukentės.

Atrodo, kad  Seimo pirmininkas dėl pavasario sesijos pratęsimo yra kitos nuomonės nei premjeras ir AAK pirmininkas.  Nuo sausio 10 d., kai  buvo pristatytos reformos gairės Aplinkos ministerijoje, mes AAK nė karto nesvarstėme Miškų įstatymo nuostatų, jos mums net nebuvo pristatytos, o dabar norima, kad per savaitę būtų priimtas įstatymas. Tai vertinu kaip visišką fantaziją. Net jei bus pratęsta pavasario sesija, su įstatymu užtruksime kokias tris savaites.

Vytautas Kamblevičius

Vytautas Kamblevičius

Vytautas Kamblevičius, Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys

– Aš galvojau, kad mes Miškų įstatymo pataisų svarstymą atidėsime rudens sesijai, bet mūsų žiniomis, premjeras pasakė tiek R. Karbauskiui, tiek Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui, kad kol nesutvarkysime miškų problemos, tol dirbsime. Esą kaip norite, arba padarome viską staigiai, arba dirbsime per vasarą. Tad jeigu viskas bus daroma urmu, įstatymo pataisų svarstymas Seime gali būti pradėtas kitą savaitę, nors valdantieji planavo šaukti sesiją liepos pabaigoje.

Paskutinis birželio ketvirtadienis ir penktadienis turėtų užbaigti pavasario sesiją, bet gali būti, kad penktadienį Seimo posėdžio nebus, o antradienį turėsime susirinkti dėl nepriklausomų ekspertų išvadų, t. y. sesiją atkelti kitai savaitei. Manau, „valstiečiai“ viską padarys, kas jiems liepta.

Kai sprendžiami tokie svarbūs valstybei miškų sistemos klausimai, visi tradicijas ir kompleksinę miškininkystę palaikantys urėdai turėtų atidžiau stebėti, kaip elgiasi jų rinkiminėse apylinkėse išrinkti Seimo nariai bei apie tai viešai pranešti visose seniūnijose, kad štai šis Seimo narys padėjo sudraskyti miškų ūkį ir palikti tūkstančius Lietuvos gyventojų be darbo.

Mano pozicija išlieka ta pati – reforma turi vykti, bet pačios urėdijos turi spręsti, kaip dirbti efektyviau, kaip jungtis ir koks jų skaičius gali likti – gal 25, 27 ar 20. Pertvarką reikia daryti palaipsniui be jokio šturmo, o ne iškart įsteigti vieną įmonę. Labai gerai žinau, kad kai tokią padarys, bus ir vieni viešieji pirkimai – pakaks kažkam atvažiuoti į ministeriją ir susitarti. Net kalbama, kad pirkimų sutartis bus sudaromos 10-čiai metų. Tačiau biržose aukso, degalų ar kitų išteklių kainos svyruoja, taip turi būti ir dėl medienos, o ne įkalant sutartis dešimtmečiui. Čia klasta, nes, mūsų žiniomis, „valstiečius“ rinkimuose finansavo atitinkami verslininkai, o kas gali paneigti, kad dabar už tai nereikia atidirbti.

Paulius Saudargas

Paulius Saudargas

Paulius Saudargas, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys

Šis kamuoliukas tikrai ne opozicijos pusėje – tai valdančiųjų įsipareigojimas padaryti valstybinių miškų ūkio valdymo reformą. Mes teikėme įvairių pasiūlymų Miškų įstatymo pataisų projektui ir svarstėme Aplinkos apsaugos komitete, bet į jas neatsižvelgta. Vyriausybė to, ką suplanavo, griežtai laikosi ir siekia savo. Dėl įstatymo svarstymo procedūrų galiu pasakyti tik tiek, kad valdantieji turėtų užtikrinti reikiamus terminus ir kitas sąlygas, ypač tie, kurie teikia reformą – aplinkos ministras ir premjeras. Matysime, kaip bus, bet aš nežinau, ar įmanoma minėtą įstatymą priimti per pavasario sesiją, be to, Seimo pirmininkas per miškininkų protestą viešai pasakė, kad tai turėtų nusikelti į rudenį. Dabar pasigirsta gandų, kad bus forsuojama ir pratęsta sesija, tą sužinosime šią ar kitą savaitę.

Kokia mano pozicija? Aš su kolegomis esu pateikęs racionalų kompromisinį variantą ne už  revoliuciją, o už evoliucijos kelią, t. y. nustatyti urėdijoms tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos jos palaipsniui turėtų  jungtis į stambesnius darinius. Ko mes norime? Kad sistema būtų skaidresnė, efektyvesnė, kad visos urėdijos dirbtų efektyviai. Toks kelias turėtų būtų užprogramuotas įstatyme ir, manau, vykdytų natūralią atranką  – silpnesnės ir neefektyviai veikiančios įmonės susijungtų su pajėgesnėmis. Jei bus siūloma labai skubiai iš visų urėdijų įsteigti tik vieną įmonę, galiu pasakyti, kad į tokį variantą žiūriu labai rezervuotai ir dėl jo dideliu entuziazmu nedegu.

Ketvirtadienį, birželio 29 d., Seimui turi būti pateikta nepriklausomų ekspertų išvada dėl Miškų įstatymo pakeitimų, susijusių su urėdijų reforma. Vienu iš viešojo konkurso nugalėtojų pripažinta ir miškininkų bendruomenei atstovaujanti Lietuvos  miškininkų sąjunga (LMS). Jos  prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius dr. Edmundas Bartkevičius portalui www. miskininkas.eu patvirtino, kad LMS ekspertų komisija dirba ir jų išvada bus pateikta laiku.

Tai kartu reiškia, kad valdantieji toliau galės tęsti įstatymo projekto svarstymą Seimo komitetuose ir plenarinėje sesijoje. Deja, bendros parlamentarų nuomonės tiek dėl pačios reformos, tiek galimo skubaus jos įteisinimo nėra, tad atmosfera dėl to kaista toliau.

 

www.miskininkas.eu primena, kad pagal Aplinkos ministerijos parengtą projektą numatoma panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir jos valdomas savarankiškas valstybines 42 urėdijas bei įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 juridinio asmens statuso neturinčiais padaliniais.