Vidmantas Verbyla: „Labai svarbu, kad Lietuvos miškininkų sąjunga vienytų visus miškininkus“

Vidmantas Verbyla: „Labai svarbu, kad Lietuvos miškininkų sąjunga vienytų visus miškininkus“

Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) XV suvažiavime, įvykusiame vasario 22 d.,
išrinkta nauja šios organizacijos vadovybė. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu dvejų  metų kadencijai išrinktas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros vedėjas  dr.Vidmantas Verbyla, viceprezidentais tapo  prof. Andrius Kuliešis ir Saulius Adomavičius. Suvažiavime priimti LMS naujos redakcijos įstatai, išrinktas LMS prezidiumas. Naujasis LMS prezidentas dr. Verbyla tinklalapyje www.miskininkas.eu sutiko pasidalyti mintimis, kokie svarbiausi uždaviniai laukia LMS ir kokių darbų pirmiausia numatoma imtis.

Vienas iš svarbiausių uždavinių, kad Lietuvos miškininkų sąjunga neišnyktų. Po miškų valdymo sistemos reorganizavimo pasigirdo kalbų, kad ji nieko neduoda ir yra nereikalinga. Aš taip nemanau –  tai viena iš paskatų, kodėl ryžausi dalyvauti jos vadovo rinkimuose. Lietuvos miškininkų sąjunga turi labai garbingą praeitį. Per 70-dešimt jos gyvavimo metų buvo visko:  net kai šalis buvo praradusi valstybingumą, Lietuvos miškininkų sąjunga egzistavo išeivijoje. Puikiai suprantu, kad viena iš Miškininkų sąjungos egzistavimo sąlygų yra aktyvi veikla.

Manau, ypač svarbi užduotis, kad Miškininkų sąjunga vienytų visus miškininkus, nepriklausomai nuo to,  kur jie dirba – privačių miškų asociacijose, miško darbų rangovų įmonėse, medienos vežėjų asociacijoje, valstybiniuose miškuose, savivaldybėse ar kitur. Tikiuosi, kad diskusijos įvairiuose bendruose susiėjimuose leis geriau suprasti vieniems kitų problemas ir rasti racionaliausius sprendimus, galbūt ir lengviau suvokti, kad  pigiau įsigydami įvežtinės medienos nuskriaudžiame visos Lietuvos žmones, o labiausiai šalies miškininkus ir miškus.

Labai svarbus ir miškininkų prestižo atstatymas. Dabar miškininkai dalies visuomenės akyse jau ne romantikai, puoselėjantys šalies miškus, o gamtos priešai dėl pelno siekiantys iškirsti visus Lietuvos miškus. Dabar miškus imasi gelbėti, kas tik netingi – architektai, menininkai, mokytojai, mokslininkai ir net lakūnai, steigiasi įvairios asociacijos.

Vis dėlto noriu priminti, kad dvi miškininkų kartos pasiaukojamu darbu sutvarkė ir pagausino  nuniokotus Lietuvos miškus. Šalies miškingumas  nuo 12,1 proc.  išaugo iki 35,5 proc., o tūris padidėjo beveik keturis  kartus – 400 mln. kub. metrų. Vidutinis medynų tūris šiuo metu yra 256 kub. m viename ha – pagal šį rodiklį Lietuva užima dešimtą vietą Europoje bei 14 vietą pasaulyje. 

Kalbant apie biologinės įvairovės išsaugojimą, pasakysiu atvirai: niekas kitas taip gerai nesaugo miškų kaip miškininkai – 15,7 proc. šalies ploto yra saugomos teritorijos, jose miškai užima 68 proc., o 36 proc. miškų patenka į įvairias saugomas teritorijas, įregistruotas saugomų teritorijų registre. Dar reikia pridėti neregistruotas, pvz., kertines miško buveines – 25 tūkst.  ha, 1720 lizdaviečių – daugiau nei 20 tūkst.  ha, be to, kasmet miškininkai kirtavietėse palieka apie 150 tūkst.  bioįvairovės medžių ir apie 80 tūkst.  stuobrių. Tad skųstis, kad nėra kur gyventi geniams, tikrai keista.

Pažvelkime į miškotvarkos projektus: kiekvienas miškotvarkos projektas turi  kelių šimtų puslapių gamtosauginę ir rekreacinę dalis, kuriose viskas pažymėta bei suprojektuotos būtinos priemonės. Dėl to vienas iš Miškininkų sąjungos tikslų –  reabilituotis visuomenės akyse aiškinant atliekamų darbų miške prasmę. Miškininkas ne miško naikintojas, o atvirkščiai – miško puoselėtojas ir draugas.

Svarbi miškininkus telkianti veikla – įvairios konferencijos, įvairių profesinių konkursų, renginių organizavimas: viktorinų, protmūšių, gyventojų telkimo surinkti šiukšles miškuose (akcija DAROM), taip pat  miško sodinimo švenčių, miškininkų parodų  – fotografijų, meno kūrinių, drožybos ir pan. Gaila,  jaunųjų miško bičiulių būrelių kuravimą jau praradome, bet galbūt pavyks įkurti kažką panašaus – Jaunojo miškininko ar Jaunojo girininko. Ar toliau vyks tokia, kokia buvo, leidybinė veikla labai abejoju, nes po urėdijų reformos visiškai pasikeitė  finansinė Miškininkų sąjungos padėtis.

Tačiau geros idėjos gimsta tik dirbant.  Lietuvos miškininkų sąjunga – tai veikla Lietuvos miškininkų ir Lietuvos miškų labui.

Su pagarba dr. Vidmantas Verbyla