VMU struktūrą valdyba tikisi patvirtinti tik po konsultacijų su profsąjungomis, reforma vyks žingsnis po žingsnio (Papildyta)

VMU struktūrą valdyba tikisi patvirtinti tik po konsultacijų su profsąjungomis, reforma vyks žingsnis po žingsnio

 

Naujai įsteigtos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdyba, kurią šiuo metu sudaro šeši nariai, iš jų trys  nepriklausomi – Gediminas Jasinevičius, Mantas Šukevičius, Alditas Saulius  bei trys nekonkurso būdu paskirti atstovai – Ina Bikuvienė, Artūras Gustainis ir Agnė Jakštienė, pradėjo Aplinkos ministerijos pateiktą urėdijų reformos analizę. Į valdybą po pakartotinio konkurso turėtų įsijungti ir septintasis narys, nes dėl galimo interesų konflikto, kai medienos prekybos operatoriumi buvo patvirtinta UAB „Baltpool“,  į ją išrinkta Viktorija Trimbel  atsistatydino.

Į kokius pagrindinius reformos akcentus orientuojasi vienas iš aukščiausių VMU valdymo organų ir kokią mato Lietuvos valstybinių miškų bei jų valdymo viziją, tinklalapis www.miskininkas.eu pakalbino VMU valdybos pirmininką Gediminą Jasinevičių.

VMU valdyba jau pradėjo darbą, surengė pirmuosius posėdžius.  Jūs pats gyvenate Suomijoje ir važinėjate į Lietuvą, ar atstumai netrukdo?

Aš gyvenu Suomijoje, didžiausiame jos Karelijos regiono Joensu mieste, įsikūrusiame apie 500 km į šiaurę nuo Helsinkio. Čia dirbu Europos miškų institute tyrėju jau penkerius metus. Pareigos VMU valdyboje – man papildoma veikla. Įstatymai reguliuoja nepriklausomų valdybos narių apmokamą darbo laiką – valdybos narys, vykdydamas minėtą veiklą, jai turėtų skirti iki penktadalio įprasto darbo laiko. Tai palyginti nedaug, tad šis darbas man, kaip tyrėjui, netrukdo, be to, atstumus sutrumpina ir šiuolaikinės komunikacijos priemonės.

Pagrindinis darbo krūvis VMU valdybai tikriausiai teks būtent dabar, kol įmonė dar yra realaus kūrimosi būsenoje?

Valdybai dabar teks priimti labai daug atsakingų sprendimų, be to, jie turėtų būti priimami kuo greičiau, jei norime, kad VMU pradėtų kuo greičiau sklandžiai veikti ir sprendimai įneštų kuo daugiau aiškumo regionuose, kur, kaip ir kas turėtų dirbti. Dabar dar šiek tiek neaišku ir dėl padalinių, ir dėl struktūros, todėl žmonėms, dirbantiems sistemoje, dar nėra galutinai žinoma, kur ateityje galėtų būti jų darbo vieta ir ar jie su ja sutiks bei ką konkrečiai kiekvienam reikės daryti. 

Tad dabar valdybai iš tikrųjų tenka didesnis krūvis. Valdyba  reguliariai  posėdžiauja (antradienį, sausio 23 d., įvyko jau trečiasis valdybos posėdis), kuriame dalyvauja visi šeši nariai. Po to penktadienį vėl analizavome pateiktus dokumentus – ieškome geriausių variantų. Analizuodami didžiulę informacijos apimtį taip pat konsultuojamės su mokslo atstovais.

Ar ta struktūra, kurią pateikė Aplinkos ministerija, valdybai yra priimtina, ypač dėl padalinių?

Reikėtų pastebėti, kad urėdijų reformos projektas gimė po ilgalaikio darbo – buvo sukurtos įvairios darbo grupės dar 2016 m. pradžioje. Aplinkos ministerijos pasiūlymas išplaukė iš tų visų darbo grupių, į kurias buvo įtraukti ir miškininkai, ir profsąjungų, ir tarnybų atstovai, matymo. Buvo gana plačiai diskutuota jau nuo 2016 metų, kaip   optimizuoti įmonės padalinių tinklą.

Matome, kad atliktas didelis darbas. Mes remiamės Aplinkos ministerijos siūlymais, kuriuose išryškinti pranašumai ar trūkumai jungiant urėdijas prie vienos ar kitos –  stengiamės išanalizuoti tuos didžiulius informacijos srautus, kad galėtume suprasti, kokiais argumentais vadovautasi ir įsitikinti, ar siūlomi sprendimai yra optimaliausi. Valdybos nariai turėjo nemažai klausimų, ypač dėl padalinių skaičiaus, dėl apjungtų padalinių centrų, dėl to buvo paprašyta papildomos informacijos, o svarstymas užtruko net du posėdžius – buvo svarbu atsekti logiką ir argumentus, kodėl būtent toks projektas  sukurtas. Išnagrinėjusi visą pateiktą informaciją valdyba iš esmės pritaria Aplinkos ministerijos siūlymams, bet kol kas galutiniam sprendimui priimti dar reikia laiko. Manome, kad projektą dėl urėdijų tinklo patvirtinsime su nedideliais pakeitimais, t. y.  nebus jokių didelių ar drastiškų „vingių“.

Bet kokiu atveju turi įvykti viešos konsultavimo ir informavimo procedūros su profsąjungomis. Tai numatyta Darbo kodekse – per kiek dienų pateikti, kiek dienų konsultuoti ir informuoti. Tad valdyba, nenorėdama stabdyti viso proceso ir kuo greičiau suteikti aiškumo regionuose, iš esmės neprieštarauja siūlomam Valstybinės miškų urėdijos 26 padalinių projektui ir prašome VMU administracijos kuo greičiau pradėti konsultavimo ir informavimo procedūras su profsąjungomis, nes jos gali užtrukti iki kelių savaičių.

Būtent esminis oponentų prieštaravimas buvo ne dėl pačios reformos būtinumo, bet dėl urėdijų savarankiškumo, dėl to, kad iš urėdijų viskas atimama…

Drįsčiau paprieštarauti, kad urėdijos neturės jokio savarankiškumo. Pirminiu laikotarpiu, bent jau 2018 metais, net 2019 m.  pradžioje, galbūt ir ilgiau, priklausomai nuo to, kaip procesai bus suvaldomi, VMU padaliniai turės gana didelį savarankiškumą. Jie turės ir savo sąskaitas, ir dalį viešųjų pirkimų, ir savo pavadinimus, ir galimybę  prekiauti mediena bei kt. Tai yra beveik tas pats, ką urėdijos atliko iki šiol.

Suprantama, kad apjungus urėdijas į vieną įmonę, dalį valdymo ir veiklos sprendimų  priims centrinė administracija, bet dėl to ir nemažai pliusų – didesnė veiklos specializacija, optimalesnis resursų paskirstymas ten, kur jų labiausiai reikia, be to regioninėms urėdijoms „nukris“ tiesiogiai su miškininkyste nesusijusi administracinė našta ir jos galės daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui miške.

Vienas iš valdybos prioritetų  sukurti tokį įmonės valdymo modelį, kuris leistų maksimaliai įtraukti visus jos specialistus į įmonės veiklos optimizavimą ir tobulinimą, taip pat atsižvelgti ir į regioninių padalinių  nuomonę, kaip geriausiai spręsti vienus ar kitus klausimus. Žvelgiant į sprendimų priėmimo mechanizmą iki reformos, manau, kad urėdijų savarankiškumas ir iki jos buvo gana ribotas, nes esminiai sprendimai, pavyzdžiui, dėl kirtimo normų, aplinkosaugos bei kitų priemonių buvo priimami centralizuotai. 

Dėl padalinių savarankiškumo ir ateities planų svarbus aspektas, kad įsteigta vieninga įmonė dar tik „kūdikis“, kuris augs ir tam augimui bus reikalingos įvairios informacinės sistemos, suvienodinti procesai, kurie neatsiranda per vieną naktį, mėnesį ar net pusę metų – reikia iš pradžių sukurti sistemas, apmokyti žmones, žiūrėti, kaip viskas veikia. Iki tol urėdijos turės gana didelę laisvę, nes tų sistemų dar nėra ir tiesiog pradėti darbą be sistemų, vien iš centro, įmonei grėstų nesuvaldomi procesai.

Iš Jūsų pasisakymo matyti, kad VMU valdyba į reformą žvelgia liberaliau, panašiai kaip miškininkų bendruomenė, siūliusi  laipsnišką reformos eigą.

Tikrai taip. Mūsų pozicija yra žingsnis po žingsnio. Pirminis teisinis įmonės įsteigimo etapas jau įvykdytas, nuo politinių argumentų mes stengiamės atsiriboti. Mums dabar labai  svarbu užtikrinti tvarią veiklą žingsnis po žingsnio, nedaryti skubotų nepamatuotų sprendimų, tad žmonės regionuose  irgi neturėtų nerimauti bei nepriimti greitų sprendimų dėl tolimesnio darbo įmonėje. Valdyba puikiai supranta,  kad reformą reikia daryti palaipsniui, protingai ir  kiek galima išsaugant žmonių resursus regionuose. Dabar apie  350 buvusių urėdijų darbuotojų  nesutiko pereiti į naują VMU ir kai kuriose vietose jau jaučiamas darbuotojų stygius. Jeigu valdyba pradėtų priiminėti staigius ar labai kardinalius sprendimus, tai dar labiau  padidintų riziką.

Galiu pakartoti, kad visi darbuotojai, perėję dirbti į naujai sukurtą įmonę, išsaugojo ne tik savo darbo vietas, bet ir visas socialines garantijas, be to, jie turi galimybių daryti karjerą kuriamoje VMU struktūroje. Valdyba jau paprašė įmonės vadovų kuo skubiau parengti įmonės darbuotojų samdos tvarką ir sieks, kad visi paskyrimai būtų atliekami maksimaliai skaidriai, vadovaujantis profesionalumo ir tinkamumo pareigoms kriterijais.

O kaip bus dėl filialų pavadinimo, juk pavadinant juos padaliniais, t. y. nuasmenintu,  bet kokiai veiklai tinkančiu vardu, prarandamas išskirtinumas, taip pat ir tradicinė urėdijos, kaip tokios, samprata.  Be to, kada galėtų jiems pradėti vadovauti ne laikinieji, o nuolatiniai vadovai?

Ypač svarbu kuo greičiau užtikrinti tą stabilumą ir aiškumą, bet, kaip minėjau, valdyba negali priimti galutinio sprendimo dėl teritorinių padalinių skaičiaus ir konkrečių vietų, kol nėra suderinta su profsąjungomis. Iki tol mes negalime tvirtinti galutinės struktūros, skelbti konkursus ir įdarbinti vadovus. Kvalifikuotų specialistų, ypač valdymo srities, įmonei tikrai reikės, tad vadovavimo urėdijai ar kita patirtis yra labai svarbi. Kaip buvo ištransliuota ir politiniuose pasisakymuose, valdybos pozicija taip pat tokia, kad turi būti skaidrus atrankos procesas – konkurse galės dalyvauti visi vienodomis sąlygomis. O į klausimą, ar galės juose dalyvauti buvę urėdai, tai atsakyčiau, kad tai skatintina, ypač kad dalyvautų iniciatyvūs žmonės, nes jie regionuose vadovaus komandai, jų požiūris ir inovatoriškumas labai svarbus. Mano asmenine nuomone, norint regione suformuoti komandą, pritraukti talentų ir matyti įmonės viziją, reikia tam tikrų, ne vien administracinių gebėjimų.

Valdyba sieks, kad kuo greičiau vadovų atranka įvyktų ir kad konsultavimo procedūros su profsąjungomis neužsitęstų. Jeigu viskas vyks sklandžiai, suderinimo procesas galėtų būti užbaigtas per pora savaičių. Tikimės, kad kaip ir planavo Aplinkos ministerija, naujus padalinių vadovus galėsime turėti kovo mėnesį.    

Dėl teritorinių padalinių pavadinimų, tai valdyba taip pat mano, kad per visus pertvarkos procesus reikia stengtis maksimaliai išsaugoti tradicijas ir tęstinumą. Manome, vienas iš realiausių svarstomų variantų, kad padalinių pavadinime liktų vietovardis ir žodis „urėdija“.

Kur dirbs naujoji VMU administracija, ar išlieka siūlymas įkurti ją Panevėžio rajone, Katinų kaime?

Geriausia vieta būtų ten, kur sutelktas protų ir specialistų potencialas. Svarstant centrinės būstinės klausimą labai didelis dėmesys skiriamas būtent žmogiškiesiems resursams. Dėl regioninės politikos galbūt centrinė būstinė galėtų būti įsteigta bet kokiame rajone, bet kaip mes į ten pritrauksime kompetentingus žmonės?  Šis aspektas labai svarbus, aišku, atsižvelgiama ir į esamą urėdijų potencialą – pastatų būklę, infrastruktūrą, t. y. į tai, kad naujai įmonei nereikėtų investuoti didžiulių pinigų.

Pavyzdžiui, Girionys strategiškai būtų labai gera vieta, bet vietovė turi laikytis regioninio parko reikalavimų, joje ribojama bet kokia statybų plėtra. Tad nesuradus tinkamo pastato, kuriame galėtų išsitekti VMU centrinė būstinė, galimybių ten įsikurti nebūtų. 

Miškininkystės specialistai ir mokslo įstaigos istoriškai yra susikoncentravusios Vilniuje bei Kaune, tad centras galėtų būti ir kažkur tarp Vilniaus ir Kauno. Šiuo metu šis klausimas nėra pirmaeilis. Dabar svarbu užtikrinti sklandų darbą regionuose. Centrinė būstinė laikinai gali likti Kaune, buvusiame Miškotvarkos institute, dalis žmonių šiuo metu dirba Generalinės miškų urėdijos patalpose Vilniuje, kol bus priimtas pagrįstas sprendimas.

Kokia Jūsų vizija dėl tolesnio valstybinių miškų valdymo ir pačių Lietuvos miškų?

 

Ilgalaikėje perspektyvoje  – 5 ar 10 metų, valdymas turėtų  tobulėti optimizuojant procesus. Dabar turime vieną įmonę ir galime judėti viena linkme optimizuodami veiklą, kad ji būtų kuo skaidresnė ir efektyvesnė, su kuo geresnėmis sąlygomis darbuotojams. Kuriant bendrą sistemą sieksime įgyvendinti viziją – VMU turėtų būti ekonomiškai stabili, socialiai ir ekologiškai atsakinga įmonė. Juk miškai – ne vien medienos tiekimas, bet ir socialinių, rekreacinių, gamtos išsaugojimo ir kitų tikslų šaltinis. Visa tai turi būti suderinta ir pasiekta protingai bei atsakingai išgryninant veiklos procesus, t. y. akcentuojant, kas dirba su gamtosaugos, kas su miškininkystės priemonėmis. Tokiu būdu per tam tikrą laiką mes išugdysime ir specialistus, kurie atsakingai dirbs savo darbą už padorų atlygį.

 

Valdybos funkcijos yra daugiau konsultacinio pobūdžio – dalyvauti formuojant įmonės stategiją, tvirtinti struktūrą, darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo tvarką, teikti siūlymus dėl įmonės finansų valdymo ir pan.  Tai pagrindinės valdybos funkcijos, o visa kita turi atlikti VMU vadovybė su komanda ir, aišku, steigėjas – Aplinkos ministerija.

Labai laukiame įmonės vadovo atrankos rezultatų ir skatiname joje dalyvauti kuo daugiau profesionalų, neabejingų Lietuvos miškų ateičiai.

Valdybai per šiuos ir ateinančius metus teks tikrai nemažas krūvis, o vėliau, sklandžiai įmonei veikiant, duona bus lengvesnė. Bet įmonė turėtų tobulėti ir toliau, reforma negali užsibaigti vien tik struktūros pertvarka ar urėdijų sujungimu. Turime siekti veiklos rezultatų ir orientuotis į nuolat modernėjančią įmonę – procesus reikės tobulinti keletą ar keliolika metų, galbūt padarysime ir klaidų, kurias reikės taisyti. Vis dėlto svarbiausia nustatyti teisingą kryptį, atsižvelgiant į visas miškų funkcijas bei įvertinat laikmečio iššūkius – klimato kaitą, regionų tuštėjimą, emigraciją bei atsiveriančias naujas galimybes miškų ūkio sektoriuje – bioekonomiką, naujas technologijas, mokslo pažangą ir kitas.   

Kada valdyba numato vėl susirinkti ir kokia gali būti jos darbotvarkė? 

Valdyba planuoja susirinkti vasario 2 dieną. Toliau bus diskutuojama dėl įmonės struktūros derinimo su profsąjungomis ir kiti šiuo metu bei strategiškai svarbūs klausimai. 

Ačiū už išsamius atsakymus.

Kalbėjosi Angelė Adomaitienė  

 

VMU struktūrą valdyba tikisi patvirtinti tik po konsultacijų su profsąjungomis, reforma vyks žingsnis po žingsnio

 

Naujai įsteigtos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdyba, kurią šiuo metu sudaro šeši nariai, iš jų trys  nepriklausomi – Gediminas Jasinevičius, Mantas Šukevičius, Alditas Saulius bei trys ne konkurso būdu paskirti atstovai – Ina Bikuvienė, Artūras Gustainis ir Agnė Jakštienė, pradėjo Aplinkos ministerijos pateiktą urėdijų reformos analizę. Į valdybą po pakartotino konkurso turėtų įsijungti ir septintasis narys, nes dėl galimų interesų konflikto į ją išrinkta Viktorija Trimbel  atsistatydino.

Į kokius pagrindinius reformos akcentus orientuojasi aukščiausias VMU valdymo organas ir kokią mato Lietuvos valstybinių miškų bei jų valdymo viziją, tinklalapis www.miskininkas.eu pakalbino VMU valdybos pirmininką Gediminą Jasinevičių.

 

VMU valdyba jau pradėjo darbą, surengė pirmuosius posėdžius.  Jūs pats gyvenate Suomijoje ir važinėjate į Lietuvą, ar atstumai netrukdo?

Aš gyvenu Suomijoje, didžiausiame jos Karelijos regiono Joensu mieste, įsikūrusiame apie 500 km į šiaurę nuo Helsinkio. Čia dirbu Europos miškų institute tyrėju jau penkerius metus. Pareigos VMU valdyboje – man papildoma veikla. Įstatymai reguliuoja nepriklausomų valdybos narių apmokamą darbo laiką – valdybos narys, vykdydamas minėtą veiklą, jai turėtų skirti iki penktadalio įprasto darbo laiko. Tai palyginti mažai, tad šis darbas man, kaip tyrėjui, netrukdo, be to, atstumus sutrumpina ir šiuolaikinės komunikacijos priemonės.

Pagrindinis darbo krūvis VMU valdybai tikriausiai teks būtent dabar, kol įmonė dar yra realaus kūrimo būsenoje?

Valdybai dabar teks priimti labai daug atsakingų sprendimų, be to, jie turėtų būti priimami kuo greičiau, jei norime, kad VMU pradėtų kuo greičiau sklandžiai veikti ir sprendimai suteiktų kuo daugiau aiškumo regionuose, kur, kaip ir kas turėtų dirbti. Dabar dar šiek tiek neaišku ir dėl padalinių, ir dėl struktūros, todėl žmonėms, dirbantiems sistemoje, dar nėra visiškai žinoma, kur ateityje galėtų būti jų darbo vieta ir ar jie su ja sutiks bei ką konkrečiai kiekvienam reikės daryti. 

Tad dabar valdybai iš tikrųjų tenka didelis krūvis. Mes susirinkome jau trečią kartą, antradienį, sausio 23 d., buvo jau trečiasis valdybos posėdis, kuriame dalyvavo visi šeši nariai. Prieš tai penktadienį visą dieną posėdžiavome, dabar vėl analizavome pateiktus dokumentus – ieškome geriausių variantų, analizuodami didžiules informacijos apimtis, konsultuojamės su mokslo atstovais.

Ar ta struktūra, kurią pateikė Aplinkos ministerija, valdybai yra priimtina, ypač dėl padalinių?

Reikėtų pastebėti, kad urėdijų reformos projektas gimė po ilgalaikio darbo – buvo sukurtos įvairios darbo grupės dar 2016 m. pradžioje. Aplinkos ministerijos pasiūlymas išplaukė iš tų visų darbo grupių, į kurias buvo įtraukti ir miškininkai, ir profsąjungų, ir tarnybų atstovai, matymo. Buvo gana plačiai diskutuota jau nuo 2016 metų, kaip optimizuoti įmonės padalinių tinklą. Matome, kad darbo įdėta nemažai.

Mes remiamės Aplinkos ministerijos siūlymais, kur išryškinami pranašumai ar trūkumai jungiant urėdijas prie vienos ar kitos. Matome, kad atliktas didelis darbas ir mes stengiamės išanalizuoti ir patikrinti tuos didžiulius informacijos srautus. Svarbiausia dabar atsekti logiką ir argumentus, kaip pasiūlymas buvo sukurtas. Iš esmės valdyba neturi didelių prieštaravimų Aplinkos ministerijos siūlymui, bet kol kas pagrįstam sprendimui priimti mums reikia laiko. Paskutiniame valdybos posėdyje jau ryškėjo nuomonė, kad reikia iš esmės galimai pritarti ministerijos projektui dėl urėdijų tinklo su nedideliais pakeitimais, bet be jokių didelių ar drastiškų „vingių“.

Bet kokiu atveju, nesvarbu, kokią struktūrą siūlytų tvirtinti VMU valdyba, turi įvykti viešos konsultavimo ir informavimo procedūros su profsąjungomis. Tai numatyta Darbo kodekse – per kiek dienų pateikti, kiek dienų konsultuoti ir informuoti. Tad valdyba, nenorėdama stabdyti viso proceso ir kuo greičiau suteikti aiškumo regionuose, iš esmės neprieštarauja siūlomam Valstybinės miškų urėdijos 26 padalinių projektui ir prašo VMU   administracijos kuo greičiau pradėti konsultavimo ir informavimo procedūras su profsąjungomis, nes jos gali užtrukti iki kelių savaičių.

Būtent esminis oponentų prieštaravimas buvo ne dėl pačios reformos būtinumo, bet dėl urėdijų savarankiškumo, dėl to, kad iš urėdijų viskas atimama…

Drįsčiau paprieštarauti. Pirminiu laikotarpiu, bent jau 2018 metais, net 2019 metų pradžioje, galbūt ir ilgiau, priklausomai nuo to, kaip procesai bus suvaldomi, VMU padaliniai turės gana didelę nepriklausomybę arba savarankiškumą. Padaliniai turės ir savo sąskaitas, ir dalį viešųjų pirkimų, ir savo pavadinimus, ir galimybę  prekiauti mediena bei kt. Tai yra beveik tas pats, ką urėdijos atliko iki šiol. Iš esmės pirminiame  etape padaliniai turės didžiulę nepriklausomybę, išskyrus centralizuotas bendrąsias funkcijas ir nėra taip, kad iš jų bus atimtos visos teisės, nes kitokiu  atveju regioniniai padaliniai būtų nereikalingi.

Dėl to savarankiškumo ir ateities planų svarbus aspektas, kad įmonė dar tik „kūdikis“, kuris augs ir tam augimui bus reikalingos įvairios informacinės sistemos, suvienodinti procesai, kurie neatsiranda per vieną naktį, mėnesį ar net pusę metų – reikia iš pradžių sukurti sistemas, apmokyti žmones, žiūrėti, kaip viskas veikia. Iki tol urėdijos  tikrai turės gana didelę laisvę, nes tų sistemų dar nėra ir tiesiog pradėti darbą be sistemų vien iš centro įmonei grėstų nesuvaldomi procesai.

Iš Jūsų pasisakymo matyti, kad VMU valdyba į reformą žvelgia liberaliau, panašiai kaip miškininkų bendruomenė, siūliusi  laipsnišką reformos eigą.

Tiktai taip. Mūsų pozicija yra žingsnis po žingsnio.Pirminis teisinis įmonės įsteigimo etapas jau įvykdytas, prie politinių sprendimų mes neprisidedame. Mums  dabar labai  svarbu užtikrinti tvarią veiklą žingsnis po žingsnio, todėl žmonės regionuose neturėtų nerimauti ir nepriimti greitų nepamatuotų sprendimų. Valdyba tą puikiai supranta ir kad reformą reikia daryti palaipsniui, protingai, kiek galima išsaugant žmonių resursus regionuose. Dabar apie  350  žmonių nesutiko pereiti į naują VMU ir jau jaučiamas darbuotojų stygius kai kuriose vietose. Jeigu valdyba pradės  priiminėti staigius  ar labai kardinalius sprendimus, tai dar labiau  padidins riziką. Kartoju: mūsų filosofija – žingsnis po žingsnio.

O kaip bus dėl filialų pavadinimo, juk pavadinant juos padaliniais, t. y. nuasmenintu, bet kokiai veiklai tinkančiu vardu, prarandamas išskirtinumas, taip pat ir tradicinė urėdijos, kaip tokios, samprata.  Be to, kada galėtų jiems pradėti vadovauti ne laikinieji, o nuolatiniai vadovai?

Ypač svarbu kuo greičiau užtikrinti tą stabilumą ir aiškumą, bet, kaip minėjau, valdyba negali priimti galutinio sprendimo, kol nėra suderinta su profsąjungomis. Mes negalime tvirtinti galutinės struktūros, skelbti konkursus ir įdarbinti vadovus. Kvalifikuotų specialistų, ypač valdymo, įmonei tikrai reikės, nesvarbu su kiek metų vadovavimo urėdijai ar kita patirtimi. Kaip buvo ištransliuota ir politiniuose pasisakymuose, valdybos pozicija taip pat tokia, kad turi būti skaidrus atrankos procesas –  konkurse galės dalyvauti visi vienodomis sąlygomis. O į klausimą, ar galės juose dalyvauti buvę urėdai, tai atsakyčiau, kad tai skatintina, ypač kad dalyvautų iniciatyvūs žmonės, nes jie regionuose burs komandas, jų požiūris ir inovatoriškumas labai svarbus. Mano asmenine nuomone, norint regione suformuoti komandą, pritraukti žmones ir matyti įmonės viziją, reikia tam tikrų, ne vien administracinių gebėjimų.

Valdyba sieks, kad kuo greičiau vadovų atranka įvyktų ir kad konsultavimo procedūros su profsąjungomis neužsitęstų. Jeigu viskas vyks sklandžiai, suderinimo procesas galėtų būti užbaigtas per pora savaičių. Tikimės, kad kaip ir planavo Aplinkos ministerija, naujus padalinių vadovus galėsime turėti kovo mėnesį.    

Kur dirbs naujoji VMU administracija, ar išlieka siūlymas įkurti ją Panevėžio rajone, Katinų kaime?

Geriausia vieta būtų ten, kur sutelktas protų ir specialistų potencialas. Svarstant centrinės būstinės klausimą labai didelis dėmesys skiriamas būtent žmogiškiesiems resursams. Dėl regioninės politikos galbūt centrinė būstinė galėtų būti įsteigta bet kur ir bet kokiame rajone, bet kaip mes į ten pritrauksime kompetentingus žmonės?  Šis aspektas labai svarbus, aišku, atsižvelgiama ir į esamą urėdijų potencialą – pastatų būklę, infrastruktūrą, t. y. į tai, kad naujai įmonei nereikėtų investuoti didžiulių pinigų.

Pavyzdžiui, Girionys strategiškai būtų labai gera vieta, bet vietovė turi laikytis regioninio parko reikalavimų, joje ribojama bet kokia statybų plėtra. Tad jei neatsiras tinkamo pastato, kuriame galėtų išsitekti VMU centrinė būstinė, nebūtų galimybių ten įsikurti. Miškininkystės specialistai ir mokslo įstaigos istoriškai yra susikoncentravusios Vilniuje bei Kaune, tad centras galėtų būti ir kažkur tarp Vilniaus ir Kauno. Šiuo metu šis klausimas nėra pirmaeilis. Dabar svarbu užtikrinti sklandų darbą regionuose, o centrinė būstinė laikinai gali likti Viniuje, kol bus priimtas pagrįstas sprendimas.

Kokia Jūsų vizija dėl tolesnio valstybinių miškų valdymo ir pačių Lietuvos miškų?

 

Ilgalaikėje perspektyvoje – 5 ar 10 metų, valdymas turėtų tobulėti optimizuojant procesus. Dabar turime vieną įmonę ir galime judėti viena linkme optimizuodami veiklą, kad ji būtų kuo skaidresnė ir efektyvesnė, su kuo geresnėmis sąlygomis darbuotojams. Kuriant bendrą sistemą sieksime įgyvendinti viziją – VMU turėtų būti ekonomiškai stabili, socialiai ir ekologiškai atsakinga įmonė. Juk miškai – ne vien medienos tiekimas, bet ir socialinių, rekreacinių, gamtos išsaugojimo ir kitų tikslų šaltinis. Visa tai turi būti suderinta ir pasiekta protingai bei atsakingai išgryninant veiklos procesus, t. y. akcentuojant, kas dirba su gamtosaugos, kas su miškininkystės priemonėmis. Tokiu būdu per tam tikrą laiką mes išugdysime ir specialistus, kurie atsakingai dirbs savo darbą už padorų atlygį.

 

Valdybos funkcijos yra daugiau konsultacinio pobūdžio – pateikti įmonės stategiją, tvirtinti struktūrą, darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo tvarką, pateikti siūlymus dėl finansinių ataskaitų. Tai pagrindinės valdybos funkcijos, o visa kita turi atlikti VMU vadovybė su personalu, ir, aišku, steigėjas – Aplinkos ministerija.

Valdybai per šiuos ir ateinančius metus teks pagrindinis krūvis, o vėliau, sklandžiai įmonei veikiant, duona bus lengvesnė. Bet įmonė turėtų tobulėti ir toliau, reforma negali užsibaigti vien tik struktūros pertvarka ar urėdijų sujungimu. Turime siekti veiklos rezultatų ir orientuotis į nuolat modernėjančią įmonę – procesus reikės tobulinti keletą ar keliolika metų, galbūt padarysime ir klaidų, kurias reikės taisyti. Vis dėlto svarbiausia nustatyti teisingą kryptį, atsižvelgiant į visas miškų funkcijas bei įvertinat laikmečio iššūkius – klimato kaitą, regionų tuštėjimą, emigraciją bei atsiveriančias naujas galimybes miškų ūkio sektoriuje – bioekonomiką, naujas technologijas, mokslo pažangą ir kitas.    

Ačiū už išsamius atsakymus.

Kalbėjosi Angelė Adomaitienė