VMU tikslai – tinkama miškų priežiūra ir nuolatinis tobulėjimas

VMU tikslai – tinkama miškų priežiūra ir nuolatinis tobulėjimas

Valstybinių miškų valdymo reforma nesibaigs po metų, didieji įsteigtos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) tikslai – įmonės efektyvumo, skaidrumo, konkurencingumo, miškų įvairovės  didinimas tęsis ir po dvejų, ir daugiau  metų. Tai yra tęstinis procesas ir vyks ilgą laiką, teigia naujasis VMU direktorius MARIUS PULKAUNINKAS. Per pirmuosius metus įmonė turi sustyguoti organizacinę struktūrą, išgryninti centrinės administracijos ir padalinių funkcijas bei optimizuoti pagrindinius procesus: visiškai centralizuoti prekybą mediena, įvesti vieningą apskaitos ir darbo apmokėjimo sistemą, tikslingiau panaudoti  techniką, organizuoti viešuosius pirkimus ir pan.    

Kokia darbo VMU pradžia ir kokios artimiausios užduotys laukia, VMU vadovas atsakė į tinklalapio www.miskininkas.eu klausimus.

Kokia Jūsų patirtis miškų ir miškininkystės srityje, juk buvote skautas, alpinistas, daug laiko praleidote ir dabar dažnai laisvalaikiu būnate gamtoje. Ar turite draugų, galbūt giminaičių miškininkų, gerų pažįstamų urėdijos sistemoje?

Sistemoje tikrai ne, taip pat neturiu ir draugų  miškininkų pagal išsilavinimą, jų nėra ir giminėje. Mano seneliai buvo ūkininkai iš Ukmergės krašto, tad ir tėvams artimesnis buvo žemės ūkis, nors mano tėtis inžinierius, mama – mokytoja, o pats esu gimęs Vilniuje. Bet vasaras vaikystėje  praleisdavau pas senelius kaime ir padėdavau ūkyje, o į mišką eidavom uogauti, grybauti. Mokykloje, prasidėjus Atgimimui, su klasės draugais nuo 13 metų įsijungiau į skautų judėjimą ir skautu buvau iki 19 metų, t. y. skautavau apie šešerius metus. Tuomet visos vasaros prabėgo miškuose, įsiminė savaitgalių žygiai, sportas, laipiojimas su virvėmis po medžius. Po to iš skautų ir treniruočių miškuose pasukau į alpinizmą, kuris mane visiškai įtraukė. Kopti į kalnus pradėjau  būdamas studentu ir skaičiuoju, kad mano alpinisto karjera yra ilgesnė nei darbo – siekia 19 metų, o profesinė karjera – 18 metų.

Matyt, tokio viršukalnių profesionalo eigulys, kai pas jį nuvažiuosite, miške jau nepaklaidintų?

Na, reikėtų labai pasistengti. Miškas, kaip ir kalnai, mane traukia. Dabar į jį nuvažiuoju savaitgaliais, nes turiu šunį ir jį reikia pavedžioti, taip pat su grupiokais vieną kartą per ketvirtį einame į žygius su palapinėmis ir savaitgalį praleidžiame miške, mėgstu pasivaikščioti ir pažintiniais takais. Dirbdamas VMU, tikiuosi dabar gamtoje būsiu dar dažniau. Miškas man labai artimas, labai brangus, tikriausiai įaugęs į kraują, kaip ir daugumai lietuvių.   

Praėjo jau pora savaičių, kai dirbate naujoje vietoje, kokie įspūdžiai, ką pavyko nuveikti, kokius  iššūkius ir užduotis matote, ką pirmiausiai VMU reikės padaryti?

Pirma savaitė man buvo įžanga ir susipažinimas, o temų ir darbų labai daug. Susipažinau su VMU aplinka, administracijos specialistais, analizavau, kokia situacija ir ką reikia padaryti, kokie turėtų  būti pokyčiai. Iš pat pradžių siekiau susipažinti su kuo daugiau darbuotojų – organizavome ir susitikimą su regioninių padalinių atstovais, į kurį atvyko po 3–4 atstovus iš kiekvieno padalinio. Iš viso susirinko apie pusantro šimto žmonių, kuriems pristačiau savo ir įmonės viziją. Baigiantis pirmai savaitei taip pat apsilankiau Kaune, kur susitikau su miškotvarkos padalinio darbuotojais. Tad vyko pažintis su veikla ir būsimais darbais.

Pirmiausias dabartinis tikslas, kad apjungus visas urėdijas į vieną įmonę, toliau sklandžiai vyktų ir nesustotų visi einamieji darbai: medienos ruoša, pavasarinis medelių sodinimas, apsauga nuo gaisrų, miško kelių remontas, pasiruošimas vasaros ir poilsiavimo sezonui bei pan. Reikia užtikrinti, kad įmonė gautų pajamas, būtų sutvarkyta apskaita, kad laiku būtų mokamas darbo užmokestis ir kt.

Tad pirma užduotis – užtikrinti einamųjų darbų eigą, o tolesnis noras – kuo greičiau susipažinti su kuo daugiau sistemos žmonių. Esu nusiteikęs bent vieną dieną per savaitę skirti kelionėms į regioninius padalinius – ketinu kuo greičiau aplankyti kuo daugiau padalinių ir pamatyti, kaip ir kokiomis sąlygomis jie dirba, ko pageidauja. 

Ar jau pavyko susipažinti su valdybos nariais, gal jau žinote, kas pretenduoja tapti septintuoju jos nariu ir galbūt aiškėja kandidatas į valdybos pirmininkus. Ar VMU administracijoje išliks keturi pavaduotojai, kaip numatyta patvirtintoje struktūroje, taip pat vyriausiojo patarėjo etatas?

Su valdybos nariais bendravau ir susipažinau, matau, kad valdyba yra nusiteikusi labai konstruktyviai darbuotis ir siekti, kad VMU veiktų kuo efektyviau. Dėl naujo valdybos nario – čia Aplinkos ministerijos kompetencija, o pirmininką valdyba išsirinks iš savo tarpo.

VMU struktūra jau patvirtinta – viena įmonė su 26 regioniniais padaliniais. Administracijoje  pareigybės taip pat patvirtintos, naujų pareigybių poreikį dar vertinsime. Aš atėjau  į jau suformuotą struktūrą, dabar svarbu užpildyti visas pareigybes.    

Vienintelis, kas dar gali keistis, tai regioninių padalinių struktūros, nes juose pareigybės gali būti skirtingos pagal keliamas užduotis. Pirmiausiai bus išrinkti padalinių vadovai, aišku, jie turės ir savo įžvalgas. Kartu su vadovu ir profsąjunga bus peržiūrima kiekvieno padalinio struktūra.

Baigėsi regioninių padalinių vadovų konkurso paraiškų pateikimo terminas, prasidės padalinių komandų komplektavimas. Ar Jūs įtakosite jų atranką?  

Konkursai dabar vyksta, gauta daugiau kaip 100 kandidatų  paraiškų, matome, kad susidomėjimas tikrai didelis ir tikimės, kad išrinksime geriausius. Iš pradžių vyks kvalifikacijos kriterijų patikrinimas ir tuos,  kurie atitiks nustatytus reikalavimus, kviesime atrankos pokalbiui. Atrankai bus sudaryta VMU komisija, planuojame pasitelkti ekspertų ir iš šalies, pavyzdžiui, personalo valdymo, šiuose pokalbiuose aš dalyvausiu kaip įmonės vadovas.

Ko tikitės iš kandidatų ir naujų padalinių vadovų, kokias išskirtumėt jų kaip specialistų ir  asmenines savybes?

Galima išskirti dvi savybes:  pirma – tai profesinė, kad vadovai būtų miškininkai ir kad turėtų vadovavimo patirties, antra  – asmeninės savybės, t. y. kad jie būtų iniciatyvūs, atsakingi, tikrai tikėtų reforma, matytų miškų sektoriaus perspektyvą ir aktyviai imtųsi taikyti geriausią Lietuvos, kaimyninių šalių bei pasaulio praktiką. Aktyvumas, noras dirbti, siekti kuo geresnių rezultatų, sugebėjimas organizuoti komandinį darbą – ypač svarbu.

Kada tikitės sukomplektuoti tokią komandą?

Sunku pasakyti, aišku, procesas užtruks daugiau nei mėnesį, nes vyks pokalbiai, atitinkamos procedūros. Manau, kad po 2–3 mėnesių bus paskirti visi vadovai. Buvę urėdai konkurse dalyvauja lygiomis sąlygomis su kitais, prieš juos jokio nusistatymo neturiu. Mano noras – iš kandidatų išsirinkti pačius geriausius.

Sklando gandai, kad jungiant padalinius dar bus mažinamas darbuotojų ir girininkijų skaičius…

Įsteigta viena didžiulė įmonė – VMU, kurioje dabar dirba apie 3,2 tūkst. žmonių. Manau, kiekvienas jų turi jaustis, kad yra urėdijos darbuotojas ir miškininkų šeimos narys. Dirbančiųjų miške nenumatome mažinti, taip pat nesame nusiteikę mažinti darbuotojų skaičių ir pačiuose padaliniuose, nors etatų pasikeitimų gali būti. Jungiant padalinius tam tikros pareigybės ir pavadinimai gali keistis, bet mes sieksime visiems rasti tinkamas darbo vietas. Juk padalinių funkcijos ir darbų mastas iš esmės nesikeičia, galbūt ateityje dėl centralizavimo, naujų technologijų jų gali mažėti, bet esminis sumažėjimas jau įvyko, kai daugiau nei 300 darbuotojų neperėjo dirbti į naują įmonę, taip pat buvo atšaukti panaikintų urėdijų vadovai. Šiandienos tikslas – išsaugoti darbuotojus, neturėtų mažėti ir girininkijų.

Kaip tikitės atkurti reformos pradžioje sumenkintą miškininko, ypač vadovaujančių specialistų prestižą ir pasiekti, kad neskambėtų frazės, jog jie visi vagys?

Čia reikia žiūrėti kompleksiškai, nes lemia keletas veiksnių. Pirma – tai pačios įmonės atvirumas ir skaidrumas. Ketiname atvirai skelbti savo tikslus, teikti informaciją apie veiklą ir darbuotojus. Antra – įmonė ir miškai turi tapti atviri visuomenei, kad VMU darbuotoją žmonės atpažintų miške pagal uniformą, darbo drabužius ir kad tas darbuotojas būtų mandagus, paslaugus bei priėjęs patartų, t. y. kad būtų draugas ir partneris, o ne kažkokios griežtos biurokratinės, vos ne statutinės sistemos valdininkas. Dar vienas dalykas – pačių darbuotojų vertinimas, motyvacija, socialinės garantijos, darbo sąlygos, kad įmonėje jie būtų gerbiami ir vertinami, kad joje jaustųsi gerai.

Visuomenėje kalbos apie vagystes miškuose turėtų išnykti natūraliai, net neturėtų būti pagrindo įtarimams. Tai lems įmonės vidaus procesų peržiūrėjimas, jų optimizavimas, funkcijų pasiskirstymas, kontrolės organizavimas, naujų technologijų, ypač apskaitoje, įvedimas, įmonės veiklos išviešinimas ir pan.  Tinkamai sudėlioti procesai ir procedūros nesudarys sąlygų nei darbuotojams piktnaudžiauti, nei sėti įtarimą visuomenėje. Kai žmonėms trūksta informacijos ar iš viso jos nėra, atsiranda vietos įvairiausioms interpretacijoms.

Kaip tikitės motyvuoti eilinius miško darbininkus ir aukštesnės kvalifikacijos specialistus, pavyzdžiui, atlyginimais ar kitomis sąlygomis, kad jie nemestų darbo ir neemigruotų į užsienio miškus, kad VMU tvirtai atsistotų ant kojų ir žmonėms urėdijoje būtų gera dirbti?

Aš manau, kad VMU jau stovi ant kojų, reikia tas kojas tik sustiprinti.  Dėl darbuotojų – tai jie jau motyvuoti, nes kuo daugiau su jais susipažįstu, tuo geriau matau, kad  tie, kurie atėjo į miškininkystę, tokią profesiją yra pasirinkę pagal pašaukimą ir yra tikri gamtos vaikai. Mes norime tą motyvaciją sustiprinti, sudaryti tinkamas sąlygas ją realizuoti. Aišku, darbo sąlygos turi būti patrauklios plačiąja prasme, įskaitant apmokėjimą, darbo priemones, tinkamą darbo organizavimą ir visa kita.

Kaip bus dėl  atlyginimų, reformos iniciatoriai žadėjo, kad jie bus pakelti, atitinkamai suvienodinti, bet tikrai ne į mažesnę pusę?

Atlyginimų skirtumų tarp urėdijų buvo ir dėl darbų apimties, ir dėl nevienodų miškininkystės sąlygų. Mes sieksime, kad darbo apmokėjimo principai už tokį patį darbą būtų vienodi visuose padaliniuose, tokio suvienodinimo sieksime, be to, žiūrėsime pagal bendrą lygį. Dabar atlyginimai keičiasi visoje šalies darbo rinkoje, tad  mano, kaip vadovo, užduotis peržiūrėti ir miškininkystės sektoriaus atlyginimus, kad rinkoje jie būtų konkurencingi.

Buvęs VMU valdybos pirmininkas teigė, kad aukštos kvalifikacijos specialistų būtų sudėtinga pritraukti į nutolusiame kaime įsteigtą centrinę VMU būstinę. Kur, Jūsų nuomone, ji turėtų būti?   

Šis klausimas dar ankstyvas. Mes pirmiausia norime išgryninti įmonės struktūrą, kokie procesai bei funkcijos bus atliekamos ir tada nuspręsti, kiek reikės darbuotojų ir ar centrinio biuro darbuotojas turi sėdėti administracijoje, o gal kompiuterizuotų ryšių laikais jis fiziškai gali dirbti ir padalinyje. Tas fizinis prisirišimas prie darbo vietos šiandien yra visiškai kitoks nei prieš 20–30 metų.

Kai bus išgrynintos administracijos funkcijos, tuomet spręsim, kiek žmonių turėtų dirbti   pačiame centre ir kokių tam reikia patalpų. Kol kas dėl jų sprendimo nėra. Šiuo metu ieškome, kur galėtume nuomoti laikinas patalpas Vilniuje, o buvusio Miškotvarkos instituto specialistai, kaip ir iki reformos, dirba Kaune. 

Miškininkai, be miško ruošos, priežiūros ir sodinimo, atliko daug įvairių kitų darbų – jiems patikėta priešgaisrinė miškų apsauga, rekreacija, gamtosauginė, šviečiamoji veikla, taip pat jie organizavo įvairias tradicines talkas ir šventes, bendradarbiavo su visuomene, mokyklomis ir pan.  Ar šios funkcijos  išliks?

Jaunieji miško bičiuliai jau turi naują kuratorių – Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, nes mokymas neįeina į mūsų miškininko funkcijas. Kitos funkcijos apibrėžtos Miškų įstatyme. Įmonė neužsiima moksline, kvalifikacijos kėlimo veikla, o švietimą aš regiu, kaip įmonės darbų pristatymą, jų palaikymą. Bendravimas su visuomene, šventės, miškasodis, inkilų kėlimo ir kitos veiklos išliks, taip pat poilsiaviečių, pažintinių takų įrengimas ir priežiūra. Turi būti  sudarytos sąlygos visiems žmonėms tinkamai susipažinti su mišku ir turiningai jame praleisti laiką. Nes kuo geriau pažįsti mišką, tuo daugiau už jį jautiesi atsakingas.

Pagal reformos planą VMU iki 2019 m. turi būti visiškai sustyguota ir darniai veikti. Kokia įmonės vizija po metų ir, tarkim, penkmečio?

Organizacinės struktūros sukūrimas, regioninių padalinių vadovų paskyrimas – tik pirmas žingsnis, o didieji reformos tikslai – įmonės efektyvumas, jo didinimas, skaidrumo siekis tęsis ir po dvejų, ir po penkerių metų. Per pirmuosius metus bus sukurta tik administracinė struktūra su funkcijomis, o toliau kiekvienais metais reikės peržiūrėti įmonės darbus, jų efektyvumą. Vien  informacinių sistemų diegimas gali užtrukti 2–3 metus. Tikslai tikrai nesibaigs po metų, bet tęsis ir po keleto ar keliolikos metų, nes tinkama miškų priežiūra ir nuolatinis tobulėjimas – tai tęstinis procesas, kuris vyks ilgą laiką. 

Dėkoju už išsamius atsakymus.

Kalbėjosi Angelė Adomaitienė 

Dainiaus Šerono nuotrauka