Vokietijos miškų ūkis ekologijos ir politikos spąstuose

Vokietijos miškų ūkis ekologijos ir politikos spąstuose

Vokietijos žaliųjų partija tapo laimėtoja miškų krizės akivaizdoje, nes piliečiai jiems pripažino didžiausią kompetenciją miškų klausimais. Dėl to ateityje miškų sektoriaus gyvenimas gali tapti  sunkiu.

Vokietijos Giotingeno universiteto Miškų ir gamtos apsaugos politikos instituto mokslininkai, vadovaujami miškų politikos autoriteto profesoriaus Makso Kroto (Max Krott), atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą miškų krizės sąlygomis. Esmė ta, kad trejetą metų besitęsusi sausra padarė didelę žalą Vokietijos miškams. Plynai teko iškirsti 277000 ha miškų, tad Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vyriausybė skyrė apie 1,5 milijardo eurų miškų atkūrimo programai.

Apklausoje klausimas buvo suformuluotas taip: Vokietijos miškai pastaraisiais metais kovoja su sausra, audromis ir kenkėjų invazijomis. Kuria partija Jūs labiausiai pasitikite, siekiant pagerinti miškų būklę? Pasirodė, kad net 38 proc. apklaustųjų  didžiausią kompetenciją miško problemoms spręsti skyrė žaliųjų partijai, CDU liko antroje vietoje su 9 proc., o socialdemokratai trečioje su vos 3 proc. balsų. Jokia partija nepasitikėjo 27 proc., o  neapsisprendę liko 19 proc. apklaustųjų.

Apklausos rezultatai virto karčia piliule Vokietijos valdančiosios koalicijos partijoms. Tapo akivaizdu, kad kuo labiau miškininkai ir miškų savininkai kelia ekologinės krizės sukeltas problemas siekdami valstybės paramos, tuo labiau jie padeda žaliesiems didinti savo politinį svorį. Žalieji savo ruožtu pildo gamtosauginio sektoriaus norus miškų sektoriaus sąskaita: daugelyje miško ūkio įmonių įvesti FSC sertifikavimą, riboti svetimų medžių rūšių veisimą, stiprinti augalų ir gyvūnų natūralių buveinių (Areas of special conservation) tinklą arba didinti nenaudojamo miško plotus. Nepaisant vyriausybės paramos didelėms miško palaikymo programoms, piliečiai žaliesiems skiria pirmenybę ekologinės tematikos srityje.

Kompetentingai ūkininkaujant miškų ūkis galėtų atsiriboti nuo žaliųjų ir prisijungti prie CDU bei jos partnerių vykdomos ūkinės politikos. Tačiau atrodo, kad Vokietijos piliečiai mato, jaučia ir vertina mišką kaip „gamtinę erdvę“, paliekant jį galimai neliečiamą augti ir klestėti. Ūkinės priemonės ir medienos ruoša tėra įtartini dalykai, mažiau svarbūs nei miško ar klimato apsauga.

Vis dėlto dar išlieka tvarumo kompetencija. Kaip žinia, ji apima ekologinius, ekonominius ir socialinius tikslus. Šiuo požiūriu ekologinis pakenktų miškų atkūrimas primygtinai reikalauja ekonominio pajėgumo darbams finansuoti. Čia medienos gamyba, kaip ir anksčiau, užtikrina didžiausią indėlį. Kol kas ekologinės krizės įkarštyje pinigų miškams gelbėti vokiečiai neskaičiuoja, tačiau netrukus krizės siaubai išblės ir miško atkūrimo finansavimas taps aktualia problema. Didelis ekologinis posūkis miškų ūkyje nepatartinas – geriau būtų kantrus, dalykiškai pagrįstas žengimas į tvarų miškininkavimą, susiejantį ekologinę ir ekonominę kompetencijas.

Parengė prof. Romualdas Deltuvas

Pagal straipsnį Vokietijos miškininkų sąjungos leidinyje proWALD, 2021 m. lapkritis: M. Krott, Chr. Hubo, M. Zavodja, M. Kirchner. Forstwirtschaft in der oekologisch-politischen Falle.