Vokietijos reicho vyriausiojo medžioklio H. Göring‘o medžioklės trofėjai Mažojoje Lietuvoje

Vokietijos reicho vyriausiojo medžioklio H. Göring‘o medžioklės trofėjai Mažojoje Lietuvoje

Ištrauka iš prof. R. Deltuvo knygos “Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje  Lietuvoje”  .

Hermann‘as Göring’as 1934 m. tapo Vokietijos reicho vyriausiuoju medžiokliu ir vyriausiuoju girininku. Medžioklė, įspūdingi trofėjai buvo jo aistra. Su H. Göringo vardu susiję stambiųjų medžioklinių žvėrių populiacijų reguliavimas ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje.

H. Göringo paliepimu, vokiečių zoologas, Berlyno zoologijos sodo direktorius Lutz’as Heck’as bandė atkurti taurus, kryžmindamas Ispanijos ir Pietų Prancūzijos kovinius bulius su Korsikos galvijais. Selekcija vyko sėkmingai, gyvūnai gana gerai apsiprato laukinėje aplinkoje ir 1938 m. rugsėjį perkelti į Nasavos girininkijos aptvarą Romintos girioje. Banda išaugo iki 22 vienetų. Romintos taurų pėdsakai dingo 1944 m. spalį, įsiveržus raudonajai armijai.

Stumbrų populiaciją Mažojoje Lietuvoje bandyta atkurti 1942 m., atvežus į Briedžių draustinį tris pateles ir du patinus. Per trejus metus stumbrų būrys pagausėjo trimis jaunikliais. Sovietinei armijai užėmus Rytprūsius, stumbrų populiacijos atkūrimo eksperimentas baigėsi: per keletą metų visi sunaikinti. Tiesa, ir pats reicho vyriausiasis medžioklis H. Göring’as 1945 m. pavasarį, griūvant Vokietijos reichui, atsisveikindamas su miškais ir medžiokle sumedžiojo 4 mėgintos atkurti populiacijos stumbrus.

H. Göring’as 1934 m. miške prie Gilijos sumedžiojo reto grožio mentėtųjų ragų briedį (1 pav.), jo dėmesį traukė ir įspūdingi Kuršių nerijos briedžiai (2 pav.).

Siekiant tvarkyti briedžių populiaciją moksliniais pagrindais ir plėtoti prestižinę šių žvėrių medžioklę, miškų plotas į rytus bei pietryčius nuo Kuršių marių 1937 m. rugsėjo 12 d. paskelbtas Vokietijos reicho gamtos apsaugos draustiniu, kuris pavadintas Vokietijos briedžių mišku. Netrukus, 1938 m. balandžio 1 d., draustinis perduotas reicho medžioklės valdybos žinion ir tapo valstybiniu medžioklės ūkiu, kuris iš esmės naudotas vyriausiojo medžioklio H. Göring’o, jo asmeninių ir valstybės svečių medžioklėms.

Kukmiškio ir Tovelninkų miškų urėdijos priskirtos išimtinai reicho vyriausiojo medžioklio žiniai. Išskirtinių briedžių numetamus ragus stengtasi surasti selekcinio įvertinimo tikslu. H. Göringui pavyko sumedžioti 12 briedžių su kapitaliniais mentėtaisiais ragais, kokių anksčiau Rytprūsiuose būta labai retai. Išskirtinių ragų savininkai dažnai gaudavo vardus: pvz., 1941 m. rugsėjį Kukmiškyje sumedžiotas briedis Puikuolis, Tovelninkuose – Siaurasis (3 pav.).

Aukštieji svečiai dažniausia turėdavę labai mažai laiko, bet keldavę didžiulius reikalavimus. Padėtis tapdavo iš viso kritiška, kai specialiu traukiniu iš Berlyno užgriūdavo reicho vyriausiasis medžioklis su būriu svečių: Briedžių miško urėdui per pusdienį tekdavo telefonu išspręsti generalinio štabo darbui prilygintiną uždavinį – suderinti su draustinio girininkais visų svečių galimai sėkmingos medžioklės vietas, laiką ir palydovus. H. Göring’as siautėdavo dėl mažiausio medžioklės nesklandumo. Po 1938 m. medžioklės ūkyje vykdavo didelės varymo medžioklės svečiams. Varovai apsupdavo 50–160 ha plotus, šaulių vietos buvo gerai paruoštos, iš kai kurių prakirsti siauri apžvalgos spindžiai, vadinti varnų kojomis. Sužeistų žvėrių ieškoti būdavo pasiruošę miško pareigūnai su mokytais šunimis. Geriausioje medžioklėje buvo sumedžioti 49 žvėrys, daugiausia elniai.

Bene labiausiai H. Göring‘as mėgo elnių medžioklę ir didžiavosi savo trofėjais. Romintos giria 1930 m. buvo paskelbta valstybiniu gamtos apsaugos draustiniu elnių populiacijai reguliuoti. 1938 m. balandžio 1 d. draustinis paverstas antruoju, greta Briedžių miško, valstybiniu medžioklės ūkiu Mažojoje Lietuvoje ir jam buvo priskirtos visos keturios Romintos girios miškų urėdijos: Nasavų, Romintos, Varnų ir Žydkiemio (visas plotas – 25 000 ha, aptvertas – 24 000 ha, išnuomotas apsauginis plotas – 10 000 ha). Vyriausiajam reicho medžiokliui H. Göring’ui Nasavos girininkijos teritorijoje, sename pušų ir eglių medyne, per 30 m nuo stataus apie 15 m aukščio Romintos upės skardžio, netoli Romintos kaimelio, 1936 m. iš eglės rąstų buvo pastatytas vienaaukščių namų su žemai nusileidžiančiais nendrių stogais kompleksas – medžioklės rūmai su dideliu vidiniu kiemu (4 pav.)

Viename iš pastatų buvo atskiri kambariai visiems keturiems Romintos girios urėdams, kurie čia turėjo apsistoti vykstant H. Göring’o svečių medžioklėms. Baubimo laikotarpiu sumedžioti elniai vakarais būdavo suguldomi aikštėje ant Romintos kranto, priešais medžioklės namus ir, šviečiant deglams bei gaudžiant medžioklės ragams, atliekamos iškilmingos medžiotojų apeigos. Raudonajai armijai įsiveržus į Rytprūsius, H. Göringo įsakymu medžioklės namai 1944 m. spalio 20 d. sudeginti.

Reicho vyriausiojo medžioklio H. Göring’o laikais Romintoje kiekvieną vasarą rengtas vadinamasis ragų paradas: visi žiemą ir pavasarį surasti elnių ragai ir dar gyvų senesnių elnių ragų serijos buvo išdėstomos didelėje pievoje priešais Romintos medžioklės namus ir įvertinamos. Apžvalgai 1937–1944 m. laikotarpiu kasmet buvo pateikiama nuo 251 iki 363 ragų. Į renginį susirinkdavo visi girios miško pareigūnai, viršininkai iš reicho medžioklės valdybos Berlyne, kviestieji svečiai ir besidomintys žiūrovai. Renginys ekspertams suteikdavo puikią galimybę susidaryti išsamų vaizdą apie žiemą šertų pažįstamų elnių trofėjų stambumą ir būklę, atrinkti elnius medžioklei ir tausojimui, nors kai kurių sumedžioti numatytų elnių buvimo vietos baubimo metu būdavo nežinomos arba sunkiai pasiekiamos. Stambesniems elniams buvo suteikiami vardai ir paskelbiami miško pareigūnams.

H. Göring’as geriausius ragus turėjusius Romintos elnius pavydžiai saugojo sau. Kai Vokietijos vermachto sausumos kariuomenės pajėgų vadas feldmaršalas Walther’is von Brauchitsch’as, pakviestas į svečius, 1941 m. rudenį Romintoje sumedžiojo kapitalinį 28 atšakų 10 kg sveriančių ragų Akėčių elnią, reicho vyriausiasis medžioklis labai supyko ir įsakė girininkams išskirtinius ragus turinčius elnius ateityje palikti tik jam, o ne svečiams. Nors giria buvo aptverta, tvoroje būta ir silpnų vietų, kurias stambūs elniai lengvai įveikdavo. Romintos girininkas Adomaitis (Adomat) buvo atleistas iš pareigų, kai jo girininkijoje laikęsis labai stambus elnias, vardu Karo ministras, paspruko iš aptvaro ir vieno pirklio nušautas Geldapės apylinkėse. H. Göring’as trofėjų iš pirklio atėmė ir pasikabino savo kabinete medžioklės rūmuose. Įspūdingiausias visų laikų Vokietijos reicho elnias, vardu Matadoras, Romintos girioje H. Göring’o sumedžiotas 1942 m. rugsėjo 22 d.: labai gražios formos, 22 atšakų, 11,67 kg svorio trofėjaus vertė siekė 228,42 taško pagal Herbert’o Nadler’io formulę (5 pav.).

Atrodo, medžioklė H. Göring’ui buvo svarbesnė nei padėtis frontuose, nes jis Romintoje elnius medžiojo dar ir 1944 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, o spalio 21 d. visa giria jau buvo užimta raudonosios armijos. Romintos elnių trofėjų kolekciją spėta išgabenti į vakarus ir ji yra saugoma Rytprūsių medžioklės muziejuje Lüneburg’o mieste Vokietijoje.

Vasario 22 d. 13 val. Vilniaus knygų mugėje Klaipėdos universiteto leidyklos stende 3.52 3 salėje profesorius kviečia į knygos pristatymą. Moderatorius dr. Rimas Pakalnis