Žmonėms pavojingos erkių platinamos ligos Lietuvoje

Žmonėms pavojingos erkių platinamos ligos Lietuvoje

Prof. dr. S. Čaplinskas, A.Bartulienė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Įvadas

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – labiausiai paplitusios erkių platinamos ligos daugelyje pasaulio šalių. Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, sergamumo rodiklis 2019 m. siekė atitinkamai 25,4 ir 117,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja turistams, vykstantiems į didelės rizikos endemines šalis (kai sergamumo rodiklis ≥ 5 atv./ 100 tūkst. gyv.), pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – erkių platinamos, gamtinės židininės infekcijos, kurios žmonėms gali sukelti rimtų sveikatos problemų: nuo liekamųjų reiškinių, persirgus šiomis ligomis, iki invalidumo ar net mirties.  Šiomis ligomis ypač pradėta domėtis sparčiai didėjant  žmonių sergamumui. Manoma, kad daugiau nei prieš 20 metų prasidėjęs sergamumo pakilimas daugiausiai susijęs su erkių gausos padidėjimu ir jų arealo išplitimu, besikeičiančiomis klimato sąlygomis, geresne diagnostika, didesniu specialistų dėmesiu šioms ligoms. 

Šių ligų paplitimas

Erkinis encefalitas registruojamas daugelyje šalių, kasmet suserga 8–13 tūkst. žmonių. Ši liga labai paplitusi Europoje, Sibire, Rusijos rytuose, šiaurinėje Kinijos dalyje ir Japonijoje. Europos Sąjungos šalyse didelis sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Slovėnijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, o didžiausias – Lietuvoje.

Lietuvoje pirmasis erkinio encefalito atvejis nustatytas 1953 metais, bet sergamumas erkiniu encefalitu pradėjo didėti nuo 1992 m.  Jeigu iki  1992 m. per metus buvo užregistruojama nuo 8 iki 70 erkinio encefalito atvejų, tai paskutinį dešimtmetį kasmet registruojama nuo 365 iki 711 atvejų per metus. (1 pav.).

1 pav.Sergamumas erkiniu encefalitu 1992–2019 m.

Susirgimai erkiniu encefalitu registruojami visoje Lietuvoje, tačiau didžiausias sergamumo rodiklis stebimas Utenos,  Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.

Laimo liga pirmą kartą nustatyta 1977 m. Laimo teritorijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši liga labai paplitusi Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Didžiausias sergamumas Laimo liga Europoje registruojamas Baltijos šalyse, Švedijos šiaurėje, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Vidurio Europoje.

Lietuvoje ši liga pirmą kartą diagnozuota 1987 m. Stebimas pastovus sergamumo didėjimas. Jeigu 1992–2002 m. per metus buvo užregistruojama nuo 130 iki 1660 Laimo ligos atvejų, tai 2010–2019 m. kasmet registruojama nuo 2251 iki 3292 atvejų per metus (2 pav.).

2 pav.Sergamumo  Laimo liga dinamika 1992–2019 m.

Didžiausias sergamumas Laimo liga užregistruotas Tauragės, Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio, mažiausias – Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse.

Erkių platinamų ligų sezoniškumas

Abi šios ligos pasižymi sezoniškumu, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. Nors Laimo liga registruojama visus metus, o erkinio encefalito pirmi atvejai – jau kovo mėnesį, tačiau didžiausias sergamumo pakilimas stebimas birželio–spalio mėnesiais. Šiuo metu užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkių platinamomis ligomis.            

Rizikos grupės

Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje – miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai, kariai. Tiek erkiniu encefalitu, tiek Laimo liga dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Jiems liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai. Dauguma žmonių užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje (sodybose,  kolektyviniuose soduose,  nuosavų namų kiemuose, miesto parkuose).

Infekcijos šaltinis

Pagrindinis erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjų rezervuaras gamtoje yra pelės, pelėnai, kirstukai, ežiai, voverės, kiškiai, keletas paukščių rūšių, taip pat migruojantys paukščiai. Erkės yra rezervuaras ir platintojai. Abi šias ligas platina Ixodes genties erkės.

Erkės yra voragyviai, laikini žmonių, gyvūnų parazitai ir ligų platintojai, kurie išgyvena siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų.  Jų vystymasis vyksta su metamorfoze – kiaušinėlis–lerva–nimfa–suaugusi erkė.

Erkės gali gyventi iki 3 metų, tačiau dauguma žūsta anksčiau. Suaugusios patelės padeda 1000–5000 kiaušinėlių ir žūva. Kad išsiritusios iš kiaušinėlio erkės išgyventų ir pereitų į kitą vystymosi etapą, jos turi kiekvienoje stadijoje (lerva, nimfa, suaugusi erkė) pasimaitinti krauju. Nepasimaitinusi erkė kiekvienoje vystymosi stadijoje gali išgyventi iki metų. Prisisiurbusios kraujo erkės nukrenta, virškina bei transformuojasi į kitą stadiją giliai pasislėpusios augmenijoje (3 pav.).

Erkės aukas atskiria iš kvapo, kūno šilumos, vibracijos, anglies dvideginio, amoniako. Aukos tyko ant žolės, neaukštų krūmų, nepakildamos nuo žemės aukščiau nei 20–70 centimetrų. Aukai einant pro šalį per akimirką atsiduria ant grobio ir stipriai įsikimba kojų kabliukais. Patekusios ant kūno ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių. Surasti įsiurbimo vietą gali trukti nuo 10 min. iki 2 valandų. Prieš pradėdama siurbti kraują erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra kraujo krešėjimą stabdančių, „cementinį kamštį“ formuojančių bei nuskausminančių medžiagų. Dėl to įsisiurbusios erkės žmonės dažnai nepastebi.  

3 pav. Erkių vystymosi ciklas

Žmogus erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečia, kai ligos sukėlėjai patenka į žmogaus organizmą.  Žmogui erkinio encefalito virusus ir borelijas dažniausiai perduoda nimfos ir suaugusios erkės siurbdamos kraują. Erkiniu encefalitu taip pat galima susirgti geriant nevirintą karvių, ožkų ar avių pieną bei valgant termiškai neapdoroto pieno produktus (sūrius, varškę). Atrajotojai užsikrečia ganyklose įkandus užsikrėtusioms erkėms. Gyvūnai dažniausiai ligos požymių neturi, tačiau išskiria virusus per pieną, kai virusas cirkuliuoja gyvūno kraujyje (apie 14 d.). Patekę į pieną  ar jo produktus virusai tam tikrą laiką išlieka gyvybingi (pvz., piene, esant  4 ° C temp., išlieka apie 2 savaites, svieste – 60 d.). Kaitinant pieną – viruso kiekis sumažėja, virinant – žūsta per dvi minutes.  

Ligos simptomai

Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų (vidutiniškai – 7-14 d.), užsikrėtus per pieną – 3-4 d.  Gana didelė dalis erkinio encefalito infekcijų yra besimptomės. Pirmi ligos simptomai – karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, bendras silpnumas, rečiau – virškinimo sutrikimas ar viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai. Vėliau, kai virusas pasiekia smegenis, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, sprando raumenų sustingimas, aukšta temperatūra. Ligai progresuojant vystosi sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, drebulys, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai. Mirštamumas siekia 0,5–4 proc. Trečdaliui ligonių išsivysto liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas ar spengimas ausyse, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, rečiau – paralyžiai. Persirgus erkiniu encefalitu įgyjamas imunitetas šiai ligai visam gyvenimui.   

Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 2 d. iki 6–9 mėnesių (dažniausiai – 4–30 d.). Dažniausiai (apie 80 proc. ligonių) liga pasireiškia plintančiu odos paraudimu (Erythema migrans). Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitoje vietoje. Odos paraudimas būna didesnis nei 3–5 cm, kuris plečiasi ir gali pasiekti net iki 70–80 cm. bei didesnes apimtis. Būna įvairių formų, įvairaus intensyvumo, dažniausiai neskausmingas. Kartu su odos paraudimu gali būtisąnarių, raumenų, galvos skausmas, patinimas aplink akis, akies junginės paraudimas, nedidelis karščiavimas, silpnumas.

Maždaug trečdaliui ligonių užsikrėtus Laimo liga migruojančio odos paraudimo gali ir nebūti. Praėjus dviem savaitėms po erkės įsisiurbimo gali atsirasti į gripą panašūs simptomai: drebulys, karščiavimas, mieguistumas, nuovargis, silpnumas, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai. Ligoniui nesulaukus  gydymo infekcija gali išplisti ir paveikti nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį, gali vystytis antriniai odos pažeidimo simptomai. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra. Imunitetas persirgus neįgyjamas, žmogus gali sirgti kelis kartus.

Erkių platinamų ligų profilaktika

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai.Nuoerkinio encefalito skiepyti galima jau vienerių metų amžiaus vaikus. Visas kursas susideda iš trijų dozių, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, darbdaviai privalo nemokamai paskiepyti nuo erkinio encefalito savo darbuotojus, kurie užsiima veikla, susijusia su darbu gamtoje.

Nespecifinė profilaktika:

Apsauga nuo erkių įsisiurbtų: einant į mišką reikia užsimauti ilgas kelnes, užsivilkti marškinėlius ilgom rankovėm, avėti guminius batus, vilkėti šviesius rūbus, nes ant jų lengviau pastebėti erkę. Neuždengtas kūno vietas reikia papurkšti repelentu. Vengti aukštų žolių, drėgnų, krūmokšniais apaugusių, pavėsyje esančių vietų. Grįžus iš lauko būtina apžiūrėti drabužius, juos iškratyti ir palikti sausoje, saulėtoje vietoje, kad juose esančios erkės žūtų. Apžiūrėti taip pat kūną, o aptikus erkę kuo greičiau ištraukti. Dažniausiai jos įsisiurbia į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.

Įsisiurbusios erkės pašalinimas: suimti  erkę kuo arčiau odos ir truktelėti  į viršų. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galvutė. Ištraukus erkę reikia dezinfekuoti įkandimo vietą ir ją stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda   karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmai, nuovargis ar įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Erkių gausą mažinančios priemonės: šienauti žolęnuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm. Erkės nemėgsta saulėtų vietų, nes labai jautrios išdžiūvimui. Menkaverčius krūmus reikėtų iškirsti, o miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę išvežti arba sudeginti. Pasivaikščiojimo takus pravartu praplatinti. Svarbus ir graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).

Literatūra:

Ašoklienė L., Mickienė A., Pakalnienė J., Žygutienė M. Erkinio encefalito etiologijos, epidemiologijos, klinikos, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodinės rekomendacijos. 2014. Šaltinis: http://www.ulac.lt/metodines-rekomendacijos;

Milda Žygutienė. Laimo ligos metodinės rekomendacijos.2014.  Šaltinis: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/Laimo;

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2018 m.apžvalga. http://www.ulac.lt/lt/sergamumo-uzkreciamosiomis-ligomis-apzvalgos