Žolės deginimas – pavojus gamtai ir žmonėms

Žolės deginimas – pavojus  gamtai ir žmonėms

Kiekvieno pavasario bėda – sausos pernykštės žolės deginimas. Nors šiemet pavasaris gerokai vėluoja ir iki kovo vidurio laukuose dar vietomis bolavo sniegas, neišvengta ir didelių gaisrų. Nuo padegtos pernykštės žolės įsiplieskusi ugnis kovo 20 d.  popietę Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, prarijo medinį gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir du automobilius. Ugnegesiai patvirtino, kad prieš nelaimę aplink sodybą buvo deginama sausa žolė, kurios išdegė apie 50 arų. Tyčia ar dėl neatsakingo elgesio uždegta sausa žolė paprastai suliepsnoja labai greitai, ugnis išplinta į pievas, pamiškes, sukelia ir miškų gaisrus.

Šiemet žolės gaisrų šalyje iki pavasario lygiadienio užfiksuota net 175, išdegė apie 120 ha pievų. Daugiausia žolės gaisrų kilo Vilniaus apskrityje.

Lietuvos miškuose 2017 m. iš viso kilo 80 gaisrų beveik 53 ha plote, iš jų 26 gaisrai užregistruoti privačiuose miškuose 11,3 ha plote. Užpernai šalies miškuose buvo užregistruoti 97 miško gaisrai beveik 26 ha plote.

Miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pernai pagal pranešimus apie miško gaisrus į gaisravietės buvo išvykę daugiau nei 300 kartų. Didžiausius plotus praėjusiais metais  ugnis užgriebė Nemenčinės urėdijoje, Žeimenos girininkijoje, kur gaisrai per karines pratybas įsiplieskė kariniame poligone medžiais neapaugusioje miško žemėje. Laimei, jie operatyviai buvo užgesinti ir didesnės žalos nepadarė.

Pagrindinis kaltininkas – žmogus

Kas miškų gaisrus sukelia dažniausiai? Miškininkų teigimu, jų priežastis paprastai galima tik spėti, bet dažniausiai tai būna žmonių neatsargaus elgesio su ugnimi pasekmė, o tyčiniai ar žaibo sukelti gaisrai pasitaiko retai. Riziką ypač padidina uogavimo, grybavimo sezonas, kai miške lankosi daug žmonių ir kas nors gali numesti neužgesintą nuorūką ar degtuką, be to, žvejai, kiti poilsiautojai upių ar ežerų pakrantėse kartais palieka iki galo neužgesintą lauželį, nuo kurio užsidega durpingas sluoksnis.

Deja, kasmet pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia dar padegama nemažai sausos žolės, dėl to kyla beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Dėl jų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose, pakelių šlaituose ir kitur žūsta ne tik besikleidžiantys pavasario daigai, bet ir dauguma ten gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių, driežų, taip pat sudega ant žemės perinčių paukščių lizdai, smarkiai išretėja pirmoji kiškučių vada. Be to, nuskursta ir pati  dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, užteršiamas aplinkos oras. Liepsnoms persimetus į durpynus, durpingas pievas ar miškus, padaroma dar didesnė žala, jau nekalbant apie supleškėjusias sodybas ar pavojų jų šeimininkams. 

Priešgaisriniam sezonui pasiruošę

Miškingiausiame Varėnos regione  pavasario ženklai jau ryškūs, greitai į gamtą pasipils ir poilsiautojai.

„Žolės deginimo grėsmė jau reali, nes sniegas jau nutirpo. Priešgaisriniam sezonui esame pasiruošę. Visa technika veikia, priešgaisrinės komandos techniškai aprūpintos. Antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema patikrinta ir įjungta, visos trys stebėjimo kameros, esančios Varėnoje, Marcinkonyse ir Dubičiuose veikia, taip pat centrinis pultas“, – sakė Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Varėnos regioninio padalinio miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Romas Utovka. Anot jo, informacija keičiamasi ir su Valkininkų bei Druskininkų padaliniais, jei jų stebėjimo sistema fiksuoja kylantį gaisrą, be to, esant reikalui, vieni kitiems pagelbsti. Pavyzdžiui, užpernai gesinti ugnies varėniškiai važiavo į Valkininkų pusę, o pastarieji į Varėnos urėdijos valdas.

Specialistas pažymi, kad didžiausia pavasarinių gaisrų priežastis – pavasarinės žolės deginimas, nors pastaruoju metu tokių deginimų Dzūkijoje sumažėjo, tikriausiai, dėl grėsmės būti nubaustiems ar negauti išmokų už žemės deklaravimą.

Miško gaisrų dėl žolės deginimo buvusios Varėnos miškų urėdijos teritorijoje per pastaruosius  trejetą metus neužfiksuota. Iš viso pernai urėdijoje kilo 7 gaisrai, išdegė 0,63 ha miško, užpernai įsiplieskė 6 gaisrai, išdegė 0,43 ha. Visi gaisrai kilo dėl neatsargaus grybautojų ir kitų miško lankytojų elgesio.

VMU Varėnos regioninis padalinys turi 4 gaisrines mašinas, iš jų labai modernią „Mercedes-Benz Unimog“ U5000 su gesinimo įranga – žarnomis, siurbliu ir kt. – įsigytą pernai. Ši nauja technika kainavo 178 tūkst. eurų, kurie skirti iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

Modernios gaisrų gesinimo technikos ir įrangos turi ir kiti VMU padaliniai. Jų administravimą patikėjus vienai valstybinei įmonei, bus efektyviau valdoma ir visa miškų priešgaisrinė sistema, panaudojamos gaisrinės mašinos bei žmogiškieji ištekliai. 

Nepraeikite pro šalį!

Ugniagesiai ir miškininkai prašo gyventojų būti nepakantiems žalingam įpročiui uždegti pernykštę žolę, o tai pastebėjus nepraeiti pro šalį ir pasistengti ugnį užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Ugnį galima užplakti medžių šakomis ar užtrypti, užpilti vandeniu ar užberti smėliu. Ugnies apimtus plotus derėtų apkasti grioveliais, kad liepsna negalėtų plisti toliau. Matant, kad jos  nepavyks užgesinti, reikia nedelsiant skambinti skubiu pagalbos telefonu 112.

Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje sausos žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta bauda. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti kelis šimtus eurų. Vien už žolės deginimo faktą nustatyta 100 eurų žalos suma.

Sausos žolės, kaip ir ražienų, šiaudų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, medžių lapų, nendrių ir kitų žemės ūkio kultūrų atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, piliečiams gali  užtraukti baudą nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems asmenims nuo 60 iki 300 eurų.

Miško gaisrai

Angelė Adomaitienė

[Show slideshow]