Pušynų kenkėjai bus naikinami biologiniais preparatais

Pušynų kenkėjai bus naikinami biologiniais preparatais

Lietuvos pušynuose 2018 m.  užfiksuoti pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio – masinio išplitimo židiniai. Kenkėjo vikšrai šiais metais pušų spyglius nugraužė VMU Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje bei Veisiejų padalinio Stalų girininkijoje. 2019 m. pavasarį šiuose plotuose kenkėjų masinio dauginimosi židiniai bus naikinami purškiant iš oro biologinį preparatą.

„Pušynus be spyglių paliekantis verpikas vienuolis – Lietuvos miškuose natūraliai gyvenanti ir įprasta drugių rūšis. Jų skaičiaus padidėjimas miškuose pastebimas kas keletą metų. Dažniausiai gamtai pavyksta sureguliuoti kenkėjo populiaciją, tačiau kartais tenka įsikišti ir panaudoti biologinį preparatą kenkėjams naikinti“, – sako VMU direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už miškininkystę Valdas Vaičiūnas.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų prognozės rodo, kad 2019 m. pavasarį šiuose miškuose pušų medžių lajos gali būti pakenktos 10-90 proc. ir daugiau. Pagal Miško sanitarines apsaugos taisykles šie kenkėjai turi būti naikinami, jei medžių spygliai pažeisti 30 proc. ir daugiau arba toks pažeidimas prognozuojamas.

„Spyglių graužikus veiksmingai galima naikinti tik iš oro. Alternatyvų nėra, nes kitomis techninėmis priemonėmis medžių lajų pasiekti neįmanoma. Lietuvoje prieš spyglius ar lapus graužiančius vabzdžius registruotas biologinis preparatas Foray 75B, kuris naudojamas visoje Europoje. Pavyzdžiui, šiemet naikinant verpiką vienuolį juo buvo apdoroti didžiuliai miškų plotai Lenkijoje, didelio masto purškimai ten planuojami ir 2019 m.“, – aiškina Valstybinių miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas.

Tinkamas purškimo laikas priklauso nuo drugių vikšrų vystymosi stadijos, kurių spartumą lemia gamtinės sąlygos. Tinkamos purškimui sąlygos gali susidaryti bet kuriuo metu nuo balandžio vidurio iki birželio pabaigos.

„Biologinis preparatas veikia išskirtinai drugius – jį prariję vikšrai nustoja maitintis. Kitoms vabzdžių grupėms, pavyzdžiui, bitėms, šiltakraujams gyvūnams – paukščiams, žinduoliams, taip pat žmogui, patiems medžiams preparatas nėra kenksmingas“, – tikina P. Zolubas.

Numatoma, kad biologinis preparatas bus purškiamas iš oro Juodkrantės girininkijoje 600 ha plote ir Stalų girininkijoje 2000 ha plote.

Paskutinį kartą šių kenkėjų masinio dauginimosi židinių naikinimas Lietuvoje, purškiant iš oro biologinį preparatą,  vyko 2010 m.  – tuomet buvo apdorota 6300 ha miško.

Baltarusijos eksporto gamybinės įmonės „Bellesexport“ direktoriaus pavaduotojas Sergejus Matiulinas, neseniai viešėjęs VMU,  sakė, kad laiku nesustabdžius vabzdžių miško kenkėjų, Baltarusijoje sanitariniais kirtimais teko iškirsti didžiulius plotus. Šalyje per metus buvo iškirsta 80 tūkst. ha miškų ir taip paruošta 22 mln. kub. metrų medienos. Pusę visų šių kirtimų sudarė plynieji sanitariniai kirtimai. Baltarusiams sanitariniais kirtimais teko iškirsti du kartus daugiau medienos nei Lietuvoje iš viso jos paruošiama per metus.

Parengta pagal VMU inf.

Viršelio fotografija www.atviraklaipeda.lt