J.Basanavičiaus gimtinė ir tautinio atgimimo ąžuolynas

Vilkaviškis
rugsėjo 12, 2017
Skulptūrinės kompozicijos
rugsėjo 12, 2017

Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – unikaliausias kultūros ir gamtos objektas Suvalkijos krašte.

Atkurta Jono Basanavičiaus gimtoji pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Atstatytoje stuboje – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pasiturinčio valstiečio gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero detalės, tekstilė, keletas Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Sodybos klojimas pritaikytas renginiams, klojimo šalinėje laikomi įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės apdirbimo padargai. Ūkiniuose pastatuose įrengtos parodinės erdvės, edukacinė patalpa.

 Muziejuje vykdomos edukacinės programos, organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, supažindinantys su Suvalkijos regiono tradicijomis, papročiais, amatais, kulinariniu paveldu, tautosaka, skiepijantys patriotiškumą ir pilietiškumą. Kasmet lapkričio 23-iąją minima Jono Basanavičiaus gimimo diena, vyksta Vasario 16-osios istoriniai-literatūriniai skaitymai. Paskutinį balandžio šeštadienį rengiama Ąžuolyno diena, o gegužę – Muziejų naktis. Birželį ir rugsėjį mūsų svečius džiugina tradiciniais tapę Sūduvos folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ ir Sūduvos mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“.

 

 

APIE JONO BASANAVIČIAUS GIMTINĘ

 

Bartninkų bažnyčios metrikų knygose Basanavičių pavardė pirmąkart paminėta 1694 metais. Tais metais Mykolas Basanavičius su kūma Bartninkų bažnyčioje krikštijo naujagimį. Kad Basanavičiaus šeima gyveno Ožkabaliuose, užrašyta 1705 m. kovo 5 d. kito naujagimio metrikose, o nuo XVIII a. Alytaus ekonomijos inventoriuose Ožkabalių kaimo ūkininkai Basanavičiai minimi nuolat.

Ožkabalių kaimo žmonės nuo XVII a. buvo Alytaus karališkojo stalo ekonomijos laisvi žemdirbiai ūkininkai: nėjo baudžiavos, nemokėjo mokesčių, neleisdavo vyrų į kariuomenę. Tuo metu Jono Basanavičiaus protėviai buvo labai turtingi ūkininkai: turėjo 90–100 margų (60 ha) žemės, laikė aštuonetą arklių, kas tais laikais buvo retenybė. Tik vėliau, XVIII amžiuje, įvedus baudžiavą, gyvenimas pablogėjo, reikėjo mokėti činšines prievoles ir natūrines duokles, vyrai privalėjo eiti lažą.

Autobiografijoje Jonas Basanavičius rašė, kad gyvenamasis Basanavičių namas buvo pastatytas 1832 metais. Didžiulį kiemą iš keturių pusių supo medinis gyvenamasis namas – stuba, didelis senos architektūros kluonas su erdviomis palėpėmis, medinė dviejų dalių klėtis, du dideli tvartai baltomis plūkto molio sienomis. Nuošaliau stovėjo molinė aliejinė, dar atokiau medinė jauja linams džiovinti, kurioje buvo įrengta ir pirtis. Tarp aliejinės ir jaujos buvo tvenkinys linams mirkyti ir gyvuliams girdyti. Visi pastatai iš pradžių buvo dengti šiaudais, vėliau ūkiniai pastatai perdengti medinėmis skiedromis. Jono Basanavičiaus tėvai turėjo 40 margų (33 ha) žemės, ūkininkavo, augino vaismedžių sodą, aliejinėje spaudė aliejų apylinkių gyventojams.

Ūkį paveldėjo Jono Basanavičiaus brolis Vincas, vėliau – jo vaikai. Laikui bėgant sodyba nyko, prie to prisidėjo ir sodybą niokoję gaisrai. Dar Jonui mokantis gimnazijoje, jo užrašuose pažymėta, kad 1867 m. birželio 29 d. sudegė tėviškės gyvenamoji stuba, vėliau ji buvo atstatyta. Autobiografijoje jis mini dar vieną gaisrą tėviškėje, kuris kilo 1921 m. balandžio 3 d. Tada sudegė visi pastatai, išskyrus gyvenamąjį namą. Jonas Basanavičius kiek galėdamas padėjo brolio vaikams atstatyti tėviškę.

1939 m. Vinco Basanavičiaus duktė Konstancija Šmulkštienė parašė prašymą Prezidento Antano Smetonos kanceliarijai, kuriame prašė padėti suremontuoti Jono Basanavičiaus sodybą. Tuomet į Ožkabalius komandiruoto muziejininko Antano Rūkštelės ataskaitoje matyti, kad Basanavičių sodyba buvo labai apleista: namo stogo konstrukcijos ir sienos supuvusios, pamatai nusėdę, perdengimo sijos įgriuvusios, paremtos ramsčiais. Sodyboje nelikę baldų ar daiktų. Buvo planuojama atstatyti naują namą pagal senojo pavyzdį, tačiau atstatymo darbai neprasidėjo – kilo karas, o 1944 m. visi mediniai Basanavičių sodybos pastatai sudegė. 1975 m. sodyboje dar gyveno Jono Basanavičiaus dukterėčia K. Šmulkštienė, kuriai kaimynai buvo įrengę nedidelę patalpą, uždengę apirusio molinio tvarto stogą. Po dešimties metų sodyboje jau niekas nebegyveno, nebeliko nė vieno statinio.

 

 

GIMTINĖS SODYBA IR TAUTINIO ATGIMIMO ĄŽUOLYNAS

 

Kylant Atgimimo bangai, Jono Basanavičiaus gimtinės kieme 1975 m. buvo pastatytas koplytstulpis. 1988 m. lapkričio 4 d. Rima Lipšienė Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo savaitraštyje paragino atgaivinti Lietuvos tautinio atgimimo tėvo gimtąją sodybą. Sodybos atstatymui „Drobė“ pasiūlė paaukoti 100 tūkst. rublių. 1989 m. sausio 9 d. Bartninkuose susirinkusi iniciatyvių vilniečių grupė aptarė, kokius darbus reikia atlikti atkuriant Jono Basanavičiaus sodybą ir įrengiant joje memorialinį muziejų. Pradėta rinkti istorinius duomenis apie sodybą, tais pačiais metais surengta pirmoji Tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo talka. Architektei Živilei Mačionienei parengus Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos atkūrimo projektą, prasidėjo darbai. 1991 m., minint Jono Basanavičiaus 140-ąją gimimo sukaktį, buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, parengta patriarcho gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Atkuriamos sodybos priežiūra rūpinosi Vilkaviškio rajono kultūros skyrius. Vėliau etapais atstatoma Jono Basanavičiaus tėviškė perėjo Vilkaviškio krašto muziejaus žinion, sodyboje apsigyveno jauno istoriko Romano Raulynaičio šeima.

1995 m. buvo atkurta karvidė, 1996 m. – sodybos kluonas ir rūsys, 1998 m. – kiaulidė. Sodybą prižiūrėjo Antano ir Vilmos Klimų šeima.

1998 m. Jono Basanavičiaus gimtinei ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui buvo suteiktas kultūros paminklo statusas. 2006 m. pavasarį šis kultūros paveldo objektas tapo savarankiška biudžetine įstaiga – Jono Basanavičiaus sodyba-muziejumi, pavaldžia Marijampolės apskrities administracijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.

 

 

EDUKACIJA

Šiuo metu Jono Basanavičiaus gimtinėje vykdoma 16 nuolatinių edukacinių programų. Mokymas čia derinamas su pramoga, jis paremtas atradimo džiaugsmu ir patirties įgijimu.

 

PRO VAIKYSTĖS LANGĄ

Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su tipiška Suvalkijos pasiturinčio ūkininko sodyba, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias mažajam Jonukui pasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems – užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

KAI ŽEMĘ PUOŠIA ĄŽUOLAI

Ekskursijoje po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyno giraitėmis, aplanko vardinius ąžuolus. Išgirsta pasakojimą apie ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Po pasivaikščiojimo siūloma žinias patikrinti praktiškai – dalyvauti viktorinoje ar spręsti užduotis.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

APIE SUVALKIJOS ETNINĘ KULTŪRĄ

Edukacinės programos dalyviams siūlomas patrauklus būdas susipažinti su ta sritimi, kuri sulaukė išskirtinio Jono Basanavičiaus dėmesio nuo mažumės iki pat senatvės, – etnine kultūra. Jonas Basanavičius gimė ir augo Suvalkijoje, todėl daugiausia dėmesio skiriama šio regiono etnokultūrai. Kviečiami visi norintys pasitikrinti savo žinias apie Suvalkijos regiono materialinę ir dvasinę kultūrą, architektūrą, papročius, folklorą ir linksmai bei prasmingai praleisti laiką Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje.

Skirta mokiniams nuo 5 klasės ir suaugusiųjų grupėms.

 

PAŽINK LIAUDIES MENĄ

Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį liaudies meną, kuris buvo glaudžiai susijęs su valstiečio buitimi – nuo darbo įrankių, interjero, tekstilės iki margučių, sodų. Gautos teorinės žinios pritaikomos praktiškai – išbandoma linoraižinio technika.

Skirta mokiniams nuo 5 klasės ir suaugusiųjų grupėms.

 

VARGO MOKYKLA

Pamokoje suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX amžiaus slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas. Supažindinama su draustąja literatūra, daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje mokomasi rašyti grifelinėje lentelėje, skaitoma maldaknygė, iš kurios rašto mokėsi Jonas Basanavičius.

Skirta mokiniams nuo 4 klasės ir suaugusiųjų grupėms.

 

PAŽINK SŪDUVOS KRAŠTO SIGNATARUS

Edukacinės programos dalyviams pateikiama pasakojimų ir klausimų iš valstybės atkūrimo istorijos. Atliekant įvairias užduotis ir besivaržant tarpusavyje sužinoma naujų istorinių faktų, pasitikrinamos jau turimos žinios Žaidimo pagrindu parengta viktorina padeda lengviau įsiminti visus iš Sūduvos krašto kilusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus ir valstybės atkūrimo faktus.

Skirta mokiniams nuo 5 klasės ir suaugusiųjų grupėms.

 

APIE JONĄ BASANAVIČIŲ

Edukacinės programos dalyviams surengiama interaktyvi viktorina, kurioje užduodami klausimai, susiję su tautosakininko, publicisto, pirmojo lietuviško laikraščio Aušra leidėjo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus asmenybe.

Skirta mokiniams nuo 5 klasės ir suaugusiųjų grupėms.

 

KAI EGLUTĖ NAMUOS

Programa skirta Kalėdų laikotarpiui. Dalyviai supažindinami su Kalėdų eglutės atkeliavimo į Lietuvą ir Suvalkiją istorija, jos puošimo tradicijomis. Kiekvienas programos dalyvis įgytas žinias išmėgina praktiškai – pasigamina savo eglutei seniausių kalėdinių žaisliukų iš tešlos, natūralių gamtos medžiagų, popieriaus.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

ATBĖGA ELNIAS DEVYNIARAGIS

Programa skirta advento ir Kalėdų laikotarpiui. Ji susideda iš dviejų dalių: pirmoje dalyje edukacinės programos dalyviai supažindinami su to laikotarpio papročiais, folkloru, burtais, žaidžia žaidimus. Antrojoje dalyje pristatomi advento ir Kalėdų tradiciniai patiekalai, dalyviai gali krosnyje kepti kūčiukus.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

TAS VELYKAIČIO GRAŽUMĖLIS

Edukacinė programa skirta gavėnios laikotarpio ir Velykų papročiams pristatyti. Jos dalyviai supažindinami su tradiciniais kiaušinių dažymo būdais, dažniausiai dažymui naudotais augalais. Aptariama velykaičių spalvų ir raštų simbolika, papasakojama, kokią paskirtį šventės metu atliko Velykų eglutė, kuo svarbi Velykų bobutė. Pasakojama apie Jono Basanavičiaus margučių rinkinį. Su mažaisiais popietės dalyviais žaidžiami velykiniai žaidimai, einami rateliai, kiaušiniaujama.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

KEPTUVĖJ ČIRŠKA, BURNOJ TIRPSTA…

Edukacinės programos dalyviai supažindinami su XIX–XX a. sandūros Sūduvos valstiečių maisto gaminimo ypatumais, prietarais, tradicijomis ir folkloru. Dalyviai gali parodyti savo sumanumą atpažindami įvairius grūdus ir buities rakandus. Sužinoma, iš ko maišomas blendinys ir ką simbolizuoja blynas.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

GILIŲ KAVA: JAUNAM – STIPRYBĖ, SENAM – SVEIKATA

Edukacinėje programoje pasakojama apie XIX–XX a. sandūroje Lietuvoje valstiečių gamintus ir mėgtus kavos pakaitalus. Dalyviai sužino, kokie augalai šiam gėrimui gaminti buvo naudojami dažniausiai, kaip jie virsdavo kavos gėrimu ir kokiomis maistinėmis savybėmis pasižymėdavo. Pristatomi prieskoniai ir priedai kavai gardinti bei užkandžiai, kuriuos šeimininkės tiekdavo kava vaišindamos svečius. Programos metu dalyviai išklauso išsamaus pasakojimo, kaip pagaminti gilių kavą.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

KVIEČIU – IŠKEPKIME RIESTAINĮ IŠ KVIEČIŲ!

Edukacinės programos metu dalyviai išsiaiškina, kas gi yra tie cukriniai riestainiai, kada jais vaišinamasi, iš ko jie gaminti. Taip pat išgirsta įvairių mįslių, patarlių, priežodžių apie riestainius, bando atspėti, ką reiškia tarmiški žodžiai, lenktyniauja greitakalbių konkurse.

Skirta mokiniams ir suaugusiųjų grupėms.

 

MERGVAKARIS

Edukacinėje programoje būsima nuotaka supažindinama su senųjų vestuvių pradinio etapo – vakarynų – papročiais. Pradžioje vyksta vyriausios pamergės rinkimai. Vėliau nuotaka atsisveikina su rūtų darželiu, pinamas rūtų vainikėlis, ji apdainuojama, apdovanojama, pašokdinama. Aiškinamasi, kaip nuotaka turi elgtis vestuvių metu, kad santuokinis gyvenimas būtų sėkmingas ir laimingas. Mergvakaris baigiasi būsimos nuotakos išrinkimu.

Skirta suaugusiųjų grupėms.

 

SUVALKIETIŠKA VESEILIA

Programos metu jaunavedžiai supažindinami su senųjų suvalkietiškų vestuvių papročiais ir patys patiria ano meto vestuvininkų išbandymus. Jie tikrina vienas kito sumanumą ir išradingumą, aiškinasi, kokia ateitis jų laukia.

Skirta suaugusiųjų grupėms.

 

KRIKŠTYNOS

Edukacinio užsiėmimo dalyviai sužino apie senuosius šios šeimos šventės papročius. Senojoje suvalkiečio sodyboje susirinkę svečiai patys tampa tradicinių krikštynų dalyviais: spėja būsimą naujo šeimos nario gyvenimą, aiškinasi jo vardo reikšmę, išbando krikšto tėvus, primena jų pareigas.

Skirta suaugusių grupėms.

 

 

LIETUVOS TAUTINIO ATGIMIMO ĄŽUOLYNAS

Norėdami įprasminti visuotinį tautos pakilimą ir ryžtą kurti naują Lietuvą, 1988 m. rudenį ant Tauro kalno susitikę vilniečiai – inžinierius Vitalius Stepulis, Vilniaus pedagoginio instituto docentas Algimantas Kepežėnas ir Vilniaus universiteto docentas Vygandas Čaplikas – iškėlė idėją pasodinti Atgimimo ąžuolyną. Netrukus prie šios iniciatyvos prisidėjo geografas Rimantas Krupickas, žemėtvarkininkas Romualdas Survila ir parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. Bendraminčiai susibūrė į iniciatyvinę grupę ir pradėjo dairytis tinkamos vietos būsimam ąžuolynui. Lapkričio 23 d. viešai paminėjus Jono Basanavičiaus gimimo metines jo gimtuosiuose Ožkabaliuose, R. Krupickas iškėlė mintį pasodinti ąžuolyną netoli patriarcho gimtinės. Tuometiniam Vilkaviškio rajono Bartninkų kolūkio pirmininkui Vladui Markauskui pritarus šiai vilniečių idėjai, buvo sutarta ąžuolyną sodinti greta Jono Basanavičiaus gimtinės, parengtas jo projektas, išrinktas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vardas, sutarta dėl sodinimo pradžios datos.

1989 m. kovo 29 d. trys iniciatyvinės grupės nariai, atvykę į būsimo ąžuolyno vietą, paruošė vietą talkai: pažymėjo kelius, giraičių ribas, pasodino pirmuosius ąžuoliukus. Kovo 31 d. medelius sodino vilkaviškiečiai.

1989 m. balandžio 1 d. daugybė žmonių su ąžuoliukais iš visos Lietuvos suvažiavo į Ožkabalius. Tądien ant aukščiausios Ąžuolyno kalvos, pavadintos Aukuro kalnu, buvo pasodintas iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugintas medelis, vėliau pramintas Stelmužiuku. Per tris balandžio savaitgalius apie 3500 sodintojų pasodino 30 hektarų ąžuolyną, apie 9000 medelių. 1990 m. balandžio 22 d., jau atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pasodinta vienuolika ąžuoliukų ant aukščiausios Ožkabalių kalvos, esančios netoli jau pradėjusio žaliuoti Ąžuolyno.

Po 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos buvo nuspręsta, kad tautos atgimimo istorijos netektis reikėtų įprasminti ir Ąžuolyne, Represijų aukų giraitėje. Tų pačių metų pavasarį puslankiu buvo pasodinta trylika ąžuoliukų Sausio 13-osios aukoms atminti, o jų centre – Loretos Asanavičiūtės liepaitė. Greta pasodinti penki medeliai broliams latviams, 1991 m. sausio 20 d. žuvusiems už savo Tėvynės laisvę. Rudenį šalia buvo pasodinti devyni ąžuoliukai žuvusiems Medininkuose, Šalčininkuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos. Prie kiekvieno medelio padėta po lauko akmenį, ant kurių iškalti aukų vardai. Šį sumanymą įgyvendino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos jaunieji skulptoriai, padedami dėstytojo Egidijaus Talmanto.

1995 m. rudenį pradėta sodinti Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraitė. Pirmasis ąžuoliukas buvo skirtas žinomai dainų atlikėjai Veronikai Povilionienei. Tais pačiais metais, laimėjęs pirmąją vietą Tautos namų santaros ir Ąžuolyno draugijos paskelbtame konkurse, skulptorius Daumantas Kučas pastatė simbolinius vartus į ąžuolyną.

1997 m. ant Aukuro kalno buvo atgabentas didžiulis riedulys, čia pagal etnologo Liberto Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą įrengtas aukuras. Riedulyje skulptorius D. Kučas iškalė baltiškojo pasaulio suvokimo ženklus. Akmenyje simboliškai įprasminta ir Jono Basanavičiaus gimimo bei mirties data. Greta aukuro akmens įrengta didelė laužavietė, užkuriama per šventes.

Kiekvienais metais paskutinį balandžio šeštadienį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne tradiciškai organizuojama Ąžuolyno diena. Šventės metu vyksta Ąžuolyno sumanytojų, sodintojų, Kovo 11-osios Akto signatarų, Vasario 16-osios klubo, lietuvių inteligentijos sueiga, lankomi vardiniai ąžuolai, sodinami pavieniai ąžuoliukai visuomenei nusipelniusiems asmenims ir svarbioms datoms atminti. 2014 m. švenčiant Tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį pradėta sodinti paskutinė ąžuolyno giraitė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. 2017 m. balandį pasodintas paskutinis 25 ąžuolų guotas. Šiandien ąžuolynas užima 40 hektarų plotą.

 

VARDINĖS ĄŽUOLYNO GIRAITĖS

Tautos atminties giraitė nusidriekusi ant aukščiausios Ąžuolyno kalvos, vadinamos Aukuro kalnu. Giraitėje žaliuoja ąžuoliukai įėjusiems į mūsų istoriją tautos žmonėms: Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams ir kitiems.

Baltų giraitė skirta mūsų protėviams atminti. Seniausios rašytinės žinios apie baltus siekia V a. prieš Kr., kai Herodotas aprašė į šiaurę nuo skitų gyvenusias gentis. XII a. minimos baltų gentys: prūsai, galindai, skalviai, jotvingiai, sūduviai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, lietuviai ir Dniepro baltai. Šiandien yra išlikusios tik dvi baltų gentys – latviai ir lietuviai.

Tautos vienybės giraitės ąžuoliukai šlama visiems Lietuvos žmonėms ir primena Tautiškos giesmės žodžius, kad stiprybė – vienybėje.

Knygnešių giraitėje auga 115 vardinių ąžuoliukų. Ji įprasmina pagarbą mūsų protėviams, rūsčiais lietuviškos spaudos draudimo laikais pasiaukojamu darbu sudariusiems sąlygas šviestis ir eiti tautinio atgimimo keliu. Giraitės centre pasodinti ąžuoliukai nežinomam ir žuvusiam knygnešiams atminti. Knygnešių alėjos kairėje pusėje pasodintas pirmasis ąžuoliukas yra skirtas knygnešystės organizatoriui Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų giraitėje pasodinta dvidešimt ąžuolų 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams atminti ir pagerbti: Jonui Basanavičiui, Saliamonui Banaičiui, Mykolui Biržiškai, Kazimierui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui, Steponui Kairiui, Petrui Klimui, Donatui Malinauskui, Vladui Mironui, Stanislovui Narutavičiui, Alfonsui Petruliui, Antanui Smetonai, Jonui Smilgevičiui, Justinui Staugaičiui, Aleksandrui Stulginskiui, Jurgiui Šauliui, Kazimierui Steponui Šauliui, Jokūbui Šernui, Jonui Vailokaičiui, Jonui Vileišiui.

Jaunimo giraitė simbolizuoja kartų perimamumą valstybės kūrimo darbuose, saugant tautos vertybes ir nepriklausomybę.

Pasaulio lietuvių giraitė primena, kad nemaža dalis mūsų tautiečių dėl įvairių priežasčių gyvena kitose šalyse.

Represijų aukų giraitė pasodinta lietuvių tautos žmonėms, patyrusiems represijas ir genocidą.

Sąjūdžio Seimo beržų žiedą sudaro 1991 m. pavasarį 35 metrų skersmens žiede kas trys metrai pasodinti berželiai. Ši giraitė skirta 1988 m. spalio 22–23 d. vykusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatams ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams pagerbti.

Kovo 11-osios giraitė pasodinta per pusę kilometro į pietvakarius nuo Basanavičių sodybos, ant aukščiausios vietos kalvos, nuo kurios po apylinkes mėgo pasidairyti jaunasis Jonas Basanavičius.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų giraitė sodinti pradėta 1998 m. balandžio 25 d. signatarų Jono Mačio ir Birutės Valionytės iniciatyva. Čia vardinius ąžuolus sodino Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai arba jų artimieji.

Vilkaviškiečių giraitė skirta garbiems, daug gera Lietuvai padariusiems šio krašto žmonėms, atriekusiems gražų savo žemės plotą Tautos atgimimo ąžuolynui.

Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraitė pradėta sodinti 1995 metais. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija kasmet skiriama Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams už reikšmingus etninės kultūros puoselėjimo, ugdymo ir tyrinėjimo darbus, taip pat už kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros baruose. Premija įteikiama Jono Basanavičiaus gimimo dieną – lapkričio 23-iąją Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

2014 m. balandžio 26 d. minint Tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį pradėta sodinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šimto ąžuolų giraitė. Jai pasirinkta vieta šiaurinėje Ąžuolyno dalyje, užimanti 1,5 hektaro plotą. Kiekvienam Lietuvos regionui – Suvalkijai, Aukštaitijai, Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai, Dzūkijai – pasodinti keturi ąžuolų guotai.

 

 

ŽEMĖLAPYJE NURODYTI VARDINIAI ĄŽUOLAI

  1. Stelmužiukas, išaugintas iš seniausio ir storiausio Stelmužės ąžuolo gilės.
  2. Lietuvos Respublikos Prezidentams.
  3. Vilniaus krašto lietuviams, išlaikiusiems lietuviškąjį tapatumą.
  4. Jonui Basanavičiui (1851–1927), lietuvių tautos patriarchui, Vasario 16-osios Akto signatarui, tautinio judėjimo veikėjui, mokslininkui, gydytojui.
  5. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) remiamam Didžiojo tūkstantmečio taikos žygiui aplink pasaulį dviračiais 1998–2000 m. atminti.
  6. Steponui Dariui (1896–1933) ir Stasiui Girėnui (1893–1933), lakūnams, 1933 m. perskridusiems Atlanto vandenyną, žuvusiems Vokietijoje.
  7. Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868–1953), filosofui, rašytojui, publicistui, kultūros veikėjui.
  8. Simonui Daukantui (1793–1864), Lietuvos istorikui, rašytojui, švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
  9. 1863–1864 m. Lietuvos tautinio ir socialinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos sukilėliams.
  10. Europos Sąjungos nare 2004 m. gegužės 1 d. tapusiai Lietuvai.
  11. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) nare 2004 m. kovo 29 d. tapusiai Lietuvai.
  12. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarams.
  13. Visuomeniniam sambūriui „Patirtis“.
  14. Punsko valsčiaus lietuviams.
  15. Latvijos Respublikai.
  16. Lietuvos sąjūdininkams, visuomeninio judėjimo, siekusio ir įgyvendinusio Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 m., dalyviams.
  17. Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
  18. Lietuvos muziejininkams.
  19. Rimantui Krupickui (1943–2009), geografui, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno iniciatyvinės grupės nariui, mokslininkui.

 

  1. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir  Povilo bažnyčia
  2. Jono Basanavičiaus tėviškė 1906 m.
  3. Aliejinė Jono Basanavičiaus tėviškėje
  4. Gyvenamasis namas iš šiaurės vakarų pusės 1939 m. Antano Rūkštelės nuotrauka
  5. Jono Basanavičiaus sodybos atidarymas. 1991 m. lapkričio 23 d. Romo Kasnausko nuotrauka.
  6. Jono Basanavičiaus sodybos atidarymas. 1991 m. lapkričio 23 d. Romo Kasnausko nuotrauka.
  7. Edukacinė programa „Pro vaikystės langą“ – Muziejaus nuotrauka.
  8. Elenos Sadauskaitės Davidavičienės nuotrauka.

9, 10. Aušros Kliūčiuvienės nuotrauka.

11, 12. Edukacinė programa „Vargo mokykla“ – Muziejaus nuotrauka.

13, 14, 15. Edukacinė programa „Pažink Sūduvos krašto signatarus“ – Muziejaus nuotrauka.

16. Edukacinė programa „Kai eglutė namuos“ – Muziejaus nuotrauka.

17, 18, 19. Edukacinė programa „Tas velykaičio gražumėlis“ – Muziejaus nuotrauka.

20, 21, 22, 23. Edukacinė programa „Gilių kava: jaunam – stiprybė, senam – sveikata“ – Muziejaus nuotrauka.

24, 25, 26, 27. Edukacinė programa „Keptuvėj čirška, burnoj tirpsta“ – Muziejaus nuotrauka.

28. Edukacinė programa „Mergvakaris“ – Vaido Baranausko nuotrauka.

29, 30. Edukacinė programa „Mergvakaris“ – Muziejaus nuotrauka.

31. Edukacinė programa „Krikštynos“ – Jurgitos Bubnienės nuotrauka.

       32, 33, 34. Edukacinė programa „Pro vaikystės langą“ – Muziejaus nuotrauka. 

35. Vilkaviškio krašto muziejaus nuotrauka.

36. Vilkaviškio krašto muziejaus archyvas.             

37. Rudenio raštai – Margaritos Adomavičienės nuotrauka.

38. Ąžuolyno diena – Muziejaus nuotrauka.

39. Tautos atminties giraitė –  Rimanto Brazaičio nuotrauka.

40. Kovo 11-osios giraitės link – Muziejaus nuotrauka.

41. Sąjūdžio seimo beržų žiedas – Irenos Simanaitienės nuotrauka.

42. Ąžuoliukai sodinami Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai – Muziejaus nuotrauka.

43. Ąžuolyno žemėlapis.

44. Ąžuolynas žiemą – Muziejaus nuotrauka.

45. Ąžuolyne – Loretos Kelnerienės nuotrauka.

46. Stuba iš pietvakarių pusės – Justino Lingio nuotrauka.

47. Stuba iš šiaurės vakarų pusės – Justino Lingio nuotrauka.

48. Stuba žiemą – Muziejaus nuotrauka.

49. Kiemas iš šiaurės rytų pusės – Muziejaus nuotrauka.

50. Šulinys, klėtis – Evelinos Kurtinaitytės nuotrauka.

51. Karvidė, šulinys, klojimas – Muziejaus nuotrauka.

52. Klėtis – Muziejaus nuotrauka.

53. Klojimas – Muziejaus nuotrauka.

54. Asmeniniai Jono Basanavičiaus daiktai – Muziejaus nuotrauka.

55. Kamaraitėje ekspozicija Vasario 16-osios akto signatarams – Justino Lingio nuotrauka.

56. Kiaulidėje ekspozicija Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui ir Ipolito Užkurnio darbai – Muziejaus nuotrauka.

57. Klėties ekspozicija – Muziejaus nuotrauka.

58. Klėties grūdinė – Muziejaus nuotrauka.

59. Klojimo ekspozicija – Muziejaus nuotrauka.

60. Aliejnyčios pamatai – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

61. Aliejnyčios pamatai – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

62. Stuba iš šiaurės vakarų pusės – Justino Lingio nuotrauka.

63. Stubos fasadas iš vakarų pusės – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

64. Stuba iš rytų pusės – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

65. Klojimas iš pietryčių pusės – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

66. Karvidė iš pietryčių pusės – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

67. Kairėje kiaulidė, dešinėje karvidė iš šiaurės rytų pusės – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

68. Karvidė – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

69. Stuba iš pietvakarių pusės – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

70. Kiaulidė – Agnės Kaulickienės nuotrauka.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *