Sakralinis maršrutas

rugsėjo 12, 2017
Piliakalniai
rugsėjo 12, 2017
Padėka
rugsėjo 12, 2017

 23-JŲ ŠVENTŲ VIETŲ PASLAPTYS VILKAVIŠKIO KRAŠTE

 

1  Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1685 m., vėliau perstatyta. 1874 m. buvo padidinta, pristatytos šoninės koplyčios, pastatyta varpinė. Bažnyčios planas buvo T raidės formos. Tris vienodo dydžio sparnus užbaigė trisienės apsidės. Antrojo pasaulinio karo pradžioje medinė bažnyčia sudegė, teliko mūrinė varpinė. 1942 m. buvo pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia, bet dėl atsinaujinusių karo veiksmų, statybą teko nutraukti. 1947 m. pastatyta laikina medinė bažnytėlė. Ji stačiakampio plano, žemu dvišlaičiu stogu. Mūrinė bažnyčia baigta statyti 1997 m. Ji kvadrato formos, trijų navų bazilika. Navas skiria trys poros sudvejintų kolonų. Bažnyčios šventoriuje stovi neogotikinė kvadratinė varpinė.

 

2 Pilviškių jungtinė metodistų bažnyčia

Metodistų bedruomenė Pilviškiuose įsikūrė 1921 m. Moderni bažnyčia miestelio centre atidaryta 2003 m. Metodistai garbina tą patį Dievą, tik neturi Švč. Mergelės Marijos kulto, taip pat nėra išpažinties. Metodistų bažnyčios ištakos siekia XVIII amžiaus Angliją.

 

3 Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Medinė koplyčia buvo pastatyta 1867 m. Kai įsisteigė Alksnėnų parapija, koplyčia buvo padidinta ir tapo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Šventoriuje nuo seniausių laikų įruoštos kapinės. Bažnyčios viduje trys poros kolonų interjero erdvę skiria į tris navas. Presbiterijos gilumoje įrengtas neobarokinis altorius. Nuo XX a. tiek Alknėnų bažnyčią, tiek stebuklingu laikomą Mažučių šaltinėlį pradėjo lankyti tikintieji iš visos Lietuvos. Alksnėnuose dirbusio kunigo A. Lukošaičio iniciatyva buvo atstatyta ir Mažučių koplytėlė.

 

4 Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II bažnyčia

Pirmiausiai ponas L.Geištaras savo dvaro teritorijoje pastatė koplyčią, o 1885 m. jos vietoje gražią mūrinę bažnyčią. Apie 1918 m. bažnyčią ir dvaro trobesius iš Geištaro nupirko iš Amerikos grįžęs kunigas A.Kudirka, buvo įkurta parapija. Bažnyčia stipriai nukentėjo 1944 m. nuo besitraukiančio karo fronto. Jos sienoje pramuštos skylės, ji nuniokota. Kareiviai išplėšė ir sudegino medines bažnyčios dalis, liko tik didysis altorius. Po karo bažnyčia suremontuota.

 

5  Žaliosios Šv. Roko bažnyčia

1892 m. iš Prienų žydo nupirkta sinagoga buvo perstatyta į kapų koplyčią. 1944 m. medinė Žaliosios bažnyčia sudegė. Bažnyčia buvo įrengta mūrinėje klebonijos klėtyje. 1963 m. bendruomenė buvo išregistruota, bažnyčia uždaryta. Mišios buvo aukojamos Žaliosios kapinėse po atviru dangumi ar laikinai įrengtoje pastogėje. Tik 1988 m. leista užregistruoti Žaliosios katalikų bendruomenę ir naudotis buvusiais maldos namais. Bažnyčia atstatyta: pastatas padidintas, rekonstruotas.

 

6  Vilkaviškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Carinės Rusijos laikais, 1894 m. buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, skirta čia gyvenusiems kariams, jų šeimų nariams. 1922 m. perduota katalikams. 1944 m. apgriovus parapijos bažnyčią – katedrą, cerkvei buvo suteiktos parapinės bažnyčios teisės. Bažnyčia yra būdingos stačiatikių cerkvėms struktūros ir ašinės trijų dalių kompozicijos, su varpinės bokštu virš prieangio. Virš navos kyla bokštelis su svogūno formos šalmu. Viduje dominuoja aukšta navos erdvė. Presbiterija ir vargonų choras žemesni, atskirti nuo navos pusapskritėmis arkomis. Altorius – neobizantinės stilistikos. Šventorių puošia drožinėtas kryžius su koplytėle.

 

7 Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1620 m. 1881 m. pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus dvibokštė bažnyčia. 1926 m. įsteigta Vilkaviškio vyskupija, bažnyčia tapo katedra. 1944 m. katedra buvo apgriauta, apdegė. Parapijos klebonas kun. V. Gustaitis ir architektų grupė, vadovaujama prof. V. Nasvyčio, 1991 m. pradėjo katedros statybą. Nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. 1998 m. liepos 11 d. naująją Vilkaviškio katedrą konsekravo vysk. J. Žemaitis.  Bažnyčia dvibokštė, trijų navų, bazilikinė. Planas graikiško kryžiaus formos, su trisiene apside ir kiek išsikišusiu prieangiu. Turi keturis altorius. Šventorius aptvertas. Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra „Budavonės kankiniai“ pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške.

 

8 Alvito Šv. Onos bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią 1617 m. pastatė Paširvinčio seniūnė Ona Radvilienė. 1804 m. buvo pastatyta mūrinė. Bažnyčia per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, sunaikinta klebonija, ūkiniai pastatai. 1944 m. bažnyčia susprogdinta. Ją atstojo šventoriaus kampe buvusi koplyčia – Gauronskių mauzoliejus, pastatytas XIX a. Koplyčios architektūra neogotikinė, fasadai simetriški. Vidus suskliaustas smailėjančiu cilindriniu skliautu su ramstine arka, susijungiančia su sienų piliastrais. 2006 m. rugsėjo 25 d. Vilkaviškio vyskupas R. Norvila pasirašė dekretą leisti atstatyti Šv. Onos bažnyčią Alvite.

 

 

 9 Virbalio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1555 m. karalienė Bona fundavo medinės bažnyčios statybą ir  paskyrė jai šešis valakus žemės. 1643 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas ir pastatyta nauja mūrinė baroko stiliaus bažnyčia. 1658 m. parapijos bažnyčia, klebonija ir prieglauda sudegė, atstatyta buvo tik vėliau. 1819 m., sutikus dvasinei vyresnybei, dominikonų bažnyčia buvo atiduota parapijai (vienuolynas dėl mažo vienuolių skaičiaus buvo uždarytas). 1944 m. vokiečiai bažnyčią susprogdino. 1958 m. prieglauda perstatyta į bažnyčią, vėliau pristatyta zakristija. Bažnyčia be bokšto, vienos navos. Vidaus erdvė vientisa, halinė.

 

10 Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia.

Virbalio gyventojai liuteronai minimi nuo 1614 m. 1731 m. iš Zalcburgo atsikėlę vokiečiai įsteigė bendruomenę. 1807 m. daržinėje įvyko pirmosios Virbalio evangelikų liuteronų pamaldos. 1833 m. oficialiai įkurta Virbalio evangelikų liuteronų bendruomenė. Pirmieji maldos namai įrengti nupirktame mūriniame name. 1940 m. evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. 1994 m. kovo 8 d., Virbalio mokykloje įvyko pirmosios parapijos atkūrimo pamaldos. 2000 m. balandžio 24 d. buvo laikomos Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo darbų pašventinimo pamaldos.

 

11  Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

1870 m. geležinkeliečiams statytas, už caro skirtas lėšas ir žemę, Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas susideda iš dviejų dalių – cerkvės ir popo namo. Cerkvė yra centriška, graikiško kryžiaus plano, vyrauja rusų bizantinė architektūra. Pirmo pasaulio karo metu Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

buvo paversta sandėliu.

1935 m. atnaujinta cerkvė iškilmingai pašventinta. Įdomus faktas, kad ši parapija

visos Lietuvos cerkvėms gamino žvakes.

 

12 Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia

Pasibaigus karui, kai galiausiai vėl buvo įkurta Kybartų parapija, klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio – Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta. Po to kelis kartus remontuota. Bažnyčia  yra monumentalaus nevientiso tūrio su atskirai pastatytu varpinės bokštu, trinavė, bazilikinė. Bažnyčioje yra septyni modernių formų altoriai.

 

13 Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia

Naujoji apaštalų bažnyčia savo veiklą Kybartuose pradėjo 1914 m., o po Antrojo pasaulinio karo  tik 1991 m. Kaip ir tradicinis tikėjimas mūsų šalyje, taip ir Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimas remiasi Šventuoju Raštu. Naujoji apaštalų bažnyčia pripažįsta tris sakramentus: Šventąjį Krikštą vandeniu, Šventąją Vakarienę ir Šventąjį Paženklinimą. Įdomiausia tai, kad Naujosios apaštalų bažnyčios tarnai gali turėti ne tik šeimas, kurios privalo būti pavyzdžiu visiems tikintiesiems, bet ir politines pažiūras, dalyvauti politiniame gyvenime.

 

 14 Kybartų jungtinė metodistų bažnyčia

Lietuvoje pirmoji metodistų bendruomenė įsikūrė 1900 m. Kaune. Lietuvos įstojimas į Sovietų sąjungą po Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčiai buvo lemtingas. Metodistų bažnyčios kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m.

 

15 Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmąją medinę Vištyčio bažnyčią 1566 m. pastatė karalius Žygimantas Augustas. 1700 m. ji sudegė. 1723 m. seniūnas K.Puzinas pastatė naują. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1829 m. Vėliau bažnyčia buvo rekonstruota ir padidinta. Buvo pristatyta presbiterija su zakristijomis, dvi koplyčios ir bokštas su aštuoniasiene viršūne. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta, po karo atstatyta. Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, dvigubo kryžiaus plano, vienabokštė, su apside  ir bokšteliu. Dekoratyvumo bažnyčiai teikia akmens, mūro bei skaldos faktūros derinimas su raudonų plytų detalėmis ir baltais tinko apvadais. Šventoriaus tvora aukšta, mūrinė.

 

16 Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia

Vištyčio evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 metais. 1844 metais buvo pastatyta akmeninė bažnyčia (akmenys buvo sumūryti su kalkių skiediniu, o stogas uždengtas čerpėmis). Įdomu tai, kad parapijai priklausė net 485 šeimos iš trijų valsčių, 53 kaimų, iš kurių 23 kaimai prie Vištyčio parapijos priskirti tik 1930 metais. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1915 metais Vištytis, po karo veiksmų pusiau sudegintas, buvo užimtas vokiečių kariuomenės. 1998 m. rugpjūčio 30 d., XII sekmadienį po Šv.Trejybės, pašventinama po sugriovimo atstatyta bažnyčia.

 

17  Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

1586 m. Pajevonyje pastatyti bažnyčią liepė karalienė Ona Jogailaitė. Vėliau pastatyta mūrinė, kuri buvo prasta, dengta šiaudais, bebokštė, labiau panaši į kluoną. 1842 m. buvo pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. 1916 m. vokiečiai ją susprogdino. 1928 m. bažnyčia atstatyta, padaryti pilioriai, kryžminiai skliautai, galerijos, pastatytas didysis ąžuolinis altorius. Bažnyčia buvo dvibokštė, neorenesancinė. Bokštuose skambėdavo du varpai. 1944 m., besitraukiant vokiečių kariuomenei, bokštai buvo susprogdinti, varpai išsivežti. Bažnyčia atstatyta 1968 m. Vietoj bokštų pastatytas šešių kolonų portikas. Bažnyčia bebokštė, trinavė, halinė. Šventorius ovalo formos. Interjeras puošnus ir vientisas. Didysis altorius – mūrinis, neobarokinis.

 

18  Lankeliškių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią pastatė karaliaus dvariškiai B.Berdovskis ir S.Campa. Ji pašventinta 1679 m. Maždaug po šimtmečio pūvanti bažnyčia buvo remontuojama. 1817 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, kuri 1944 m. buvo susprogdinta. Laikinai bažnyčia buvo įrengta Klampučių dvare, ūkininko Šukio kluone. 1950 m. buvo pastatyta medinė vienaukštė, bebokštė bažnyčia.

 

19 Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1598 m. Antroji, taip pat medinė, iškilo 1745 m. Dabartinė iš lauko akmenų sumūryta bažnyčia pastatyta 1881 m. Pakario metais bažnyčia remontuota, atnaujinta. Bažnyčios išorės architektūroje panaudotos viduramžių stilių formos. Šiuo metu bažnyčioje yra 3 neobarokiniai altoriai. Gražiškių bažnyčios sakykla – tai vienas įdomiausių barokinių šios rūšies ir paskirties dirbinių ne vien Suvalkijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Gražiškių kapinėse stovi koplytėlė iš molio, plytų ir akmenų.

 

20  Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Dėl pirmosios bažnyčios pastatymo datos nuomonės istoriniuose šaltiniuose išsiskiria. Minima, kad ji pastatyta 1663 m. Bartninkų parapija buvo įkurta 1783 m. 1790 m. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia perstatyta iš akmenų mūro, vėliau pristatyti bokštai ir prieangis. 1944 m. bažnyčia labai apgriauta. 1950 m. atstatyta medinė.

 

 

21  Alksninės Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Pirmoji mūrinė koplyčia buvo pastatyta 1859 m. Prieškario metais bažnyčia praplėsta. Statybos darbai baigti vokiečių okupacijos metais, talkinant parapijiečiams ir panaudojant rusų kariuomenės paliktų įtvirtinimų medžiagą. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia mažai nukentėjo. Šventoriuje yra medinė varpinė. Bažnyčia bebokštė, stačiakampio plano. Viduje dominuoja vientisa didžiosios navos erdvė. Vargonų chorą laiko keturios kolonos.

22 Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Pirmoji koplyčia minima nuo 1765 m. 1786 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuri karo metu sudegė. 1848 m. kunigas A.Šipaila pastatė mūrinę varpinę, kleboniją, kapines aptvėrė akmenine tvora, pastatė koplyčią su rūsiu. Po karo ilgą laiką keturvalakiečiai ilgai meldėsi parapijos salėje įrengtoje bažnyčioje. 1991 m. klebono J.Gražulio iniciatyva buvo padaryta bažnyčios rekonstrukcija, šalia pastatyta varpinė.

23  Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

1774 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1834 m. ji sudegė. 1850 m. pastatyta gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, papildytos raudonų plytų elementais bei ištisinėmis horizontaliomis juostomis. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, po karo paremontuota.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *