Kybartai

rugsėjo 12, 2017
Kylininkai
rugsėjo 12, 2017
Civilizacija „Veržbolovo“
rugsėjo 12, 2017

 PO KYBARTŲ IR VIRBALIO APYLINKES

 

KYBARTAI

 

Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje įkūrė karalienė Bona. Kaimas minimas 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno – Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių,  įkurta pasienio muitinė. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu. Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė. 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos.

Kybartų seniūnija ribojasi su Vištyčio, Pajevonio, Virbalio, Šeimenos, Klausučių seniūnijomis, Šakių rajonu ir Rusijos Federacija. Teritorijos plotas 15 390 ha. Miestą puošia neorenesansinio stiliaus Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, jauki rusiška cerkvė, parkelyje stovintis paminklas garsiam rusų tapytojui Isakui Levitanui, paminklas Kybartų krašto knygnešiams, reikia paminėti ir Rusijos pasienio muitinę, nemažą geležinkelio stoties kompleksą.

 

Naujoji apaštalų bažnyčia. Kybartuose ši bažnyčia veiklą pradėjo 1914 m., o po Antrojo pasaulinio karo tik 1991 m. Kaip ir tradicinis tikėjimas mūsų šalyje, taip ir Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimas remiasi Šventuoju Raštu. Įdomu tai, kad bažnyčios tarnai gali turėti šeimas, dalyvauti politiniame gyvenime.

 

Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė. Tai pirmoji cerkvė Užnemunėje, pastatyta 1870 m. Ji turėjo atlikti ypatingą misiją pargabenant iš Vakarų į Rusiją užsienyje mirusių tikinčiųjų palaikus. Pagal stačiatikių papročius, visos reikalingos apeigos turėdavo būti atliktos jau pačioje pirmojoje pasienio cerkvėje, todėl Kybartų cerkvė matė daug aukštųjų carinės Rusijos asmenų. Cerkvei buvo keliami dideli reikalavimai, todėl ir cerkvė, ir stačiatikių kapinės Kybartuose buvo ypatingos. Cerkvė dabar vis dar prižiūrima vietos stačiatikių bendruomenės.

 

Pėsčiųjų viadukas. Tai ilgiausias šalyje pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. Perėjimas virš geležinkelio linijų viaduku ne tik praktiškas, bet ir įdomus turistams. Nuo viaduko atsiveria panorama link muitinės, gerai matosi Kybartų miestelis. Kitoje geležinkelio pusėje yra geležinkelio stotis. Prancūzijos inžinieriai suprojektavo sudėtingą stoties kompleksą: lokomotyvų, riedmenų, kelio priežiūra ir techninis aptarnavimas, kuro, vandens tiekimas, apsauga, muitinės patikrinimai – visa tai buvo atlikta pagal pačius aukščiausius to meto reikalavimus. Stoties pastatus jungė požeminiai tuneliai, kurie neseniai buvo atrasti.

 

Paminklas Kybartų krašto knygnešiams. Jis pastatytas 2005 m., projekto autorius Vytautas Lelešius. Iš Kybartų pasienio punkto spauda buvo gabenama traukiniais. Knygoms kelią į Didžiąją Lietuvą pastodavo caro valdžios užkardos: muitinė, pasienio sargyba ir akcizo tarnyba. 1898 m. sargybiniai gavo teisę šaudyti į sienos pažeidėjus. Dėl to keletas knygnešių žuvo, kiti buvo sužeisti. Vien 1889–1904 metais buvo atimta 234 000 lietuviškų leidinių.

 

Eucharistinio Išganytojo bažnyčia. Kybartų miesto architektūrinės raidos savitumą ženklina ir neorenesansinė Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, 1928 m. pastatyta pagal architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio projektą. Kybartų parapijos bendruomenės ir miesto bičiulių, pasiryžusių gaivinti gimtojo miesto paveldą, iniciatyva ir lėšomis 2006 m. buvo atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą išplėšti bažnyčios varpai, profesionaliai sutvarkytas naktinis kybartiečių dvasios namų apšvietimas.

 

Paminklas garsiam tapytojui Isakui Levitanui. 1977 m. sausio 25 d. šiam dailininkui  Kybartuose atidengtas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, arch. Rimvydas Vyšniauskas). Isakas Levitanas vienas žymiausių to meto Rusijos imperijos peizažistų, puikus koloristas. Sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, vadinamųjų nuotaikos peizažų.

   

Jungtinė metodistų bažnyčia. Lietuvoje pirmoji metodistų bendruomenė įsikūrė 1900 m. Kaune. Lietuvos įstojimas į Sovietų sąjungą po Antrojo pasaulinio karo Metodistų bažnyčiai buvo lemtingas. Metodistų bažnyčios kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m.

 

Šiaudiniškių dvaras. XIX a. pr. į dvaro sudėtį įėjo ir Karolinovo palivarkas, užėmęs 506 margus žemės, Jonaičių ir Užkuraičių kaimai (abiejuose – 22 sodybos). 1827 m. dvare buvo 15 gyvenamųjų namų su 169 gyventojais. 1860 m. dokumentuose teigiama, kad tuo metu dvarininkas buvo Balogas. Dabar dvaras yra privati valda, priklausanti Nijolei ir Valentinui Vieraičiams.

Holokausto aukų kapai (žydų žudynių vieta). Virbalio miesto laukų kaimas. 1941 m., kai tiktai vokiečiai įžengė į Lietuvą, jie žudė visus žydus miestuose, kurie gyveno netoli sienos: Vištytyje,  Kybartuose, Virbalyje – taip atsirado masinių žudynių vietos.

VIRBALIS

Virbalio seniūnija ribojasi su Kybartų, Šeimenos ir Pajevonio seniūnijomis. Teritorijos plotas – 4665 ha.Virbalisseniausias rajono miestas (iki XVIII a. dar vadintas Nova Volia). Jis minimas nuo 1536 m., karalienės Bonos laikų. 1993 metais Virbalis šventė 400 metų jubiliejų. Ta proga buvo pastatytas paminklas miesto centre. 

Bendruomenės „Virbalio vartai“ edukacinės programos (Vilniaus g. 7, Virbalis, Vilkaviškio r., tel. 8 611 49622). 

  1. Ekskursija po Virbalio miestelį, aplankant rūsius, kriptas ir kitas išskirtines vietas
  2. Duonos edukacija ir degustacija, naminis sviestas, žolelių arbata.
  3. Kiti amatai (keramika, audimas, žvakių liejimas, galvosūkių narpliojimas)
  4. Trejenkos užpiltinės degustacija
  5. Paukščių ūkio lankymas ir povo kiaušinio degustacija
  6. Edukacija – virvės nusivijimas

 

Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia. Virbalio gyventojai liuteronai minimi nuo 1614 m. 1731 m. iš Zalcburgo atsikėlę vokiečiai įsteigė bendruomenę. 1807 m. daržinėje įvyko pirmosios Virbalio evangelikų liuteronų pamaldos. 1833 m. oficialiai įkurta Virbalio evangelikų liuteronų bendruomenė. Pirmieji maldos namai įrengti nupirktame mūriniame name. 1940 m. evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. 1994 m. kovo 8 d. Virbalio mokykloje įvyko pirmosios parapijos atkūrimo pamaldos. 2000 m. balandžio 24 d. buvo laikomos Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo darbų pašventinimo pamaldos.

 

Virbalio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. 1555 m. karalienė Bona fundavo medinės bažnyčios statybą ir paskyrė jai šešis valakus žemės. 1643 m. įsteigtas Domininkonų vienuolynas ir pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. 1658 m. parapijos bažnyčia, klebonija ir prieglauda sudegė, atstatyta buvo tik vėliau. 1819 m. dominikonų bažnyčia atiduota parapijai, o vienuolynas uždarytas. 1944 m. vokiečiai bažnyčią susprogdino. 1958 m. prieglauda perstatyta į bažnyčią, vėliau pristatyta zakristija.

 

Virbalio tvenkinys. Valstybinės reikšmės tvenkinys. Žiemą bendruomenė „Virbalio vartai“ organizuoja įvairias varžybas, vasarą – sutvarkyta poilsio zona, kur galima maudytis.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *