II maršrutas: Vištyčio regioninis parkas – Pajevonys – Virbalis – Kybartai

12 rugsėjo, 2017
I maršrutas: Vilkaviškis – Paežerių dvaras – Jono Basanavičiaus gimtinė – Piliakalnių piliakalnis – Maumedžių giraitė – Vištytis
12 rugsėjo, 2017
Sveikinam miškininkus
15 rugsėjo, 2017

II maršrutas: Vištyčio regioninis parkas – Pajevonys – Virbalis – Kybartai

Pačiame pietvakariniame Lietuvos pakraštyje driekiasi Vištyčio regioninis parkas,  įkurtas   1992 m. Jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė.

Pažintį su šiuo objektu verta pradėti parko lankytojų centre. Čia atvykusieji bus supažindinti su gamtos ir kultūros paveldo lobynais bei liks sužavėti čia tvyrančia suvalkietiška atmosfera. Centre jie išvys reljefų maketus, faunos ar floros fotografijas, pamatys filmukus, apžiūrės besisukančius žemėlapius, informacijos gaus terminaluose su lietimui jautriais ekranais.

Susipažinus su Vištyčio regioninio parko įdomybėmis, galima savarankiškai arba su gamtos gidu keliauti po šią saugomą teritoriją. Dviračių ir pėsčiųjų takai vingiuoja per Suvalkijos kalvas, pro mažus ir didesnius ežerėlius, pelkes, akmenų grupes, Didįjį Vištyčio akmenį, Šventąjį šaltinėlį, piliakalnius, kalvas su regyklomis. Nuo „Trijų ežerų regyklos“ galima išvysti ne tik tris ežerus, bet ir pasigrožėti anapus Vištyčio ežero ošiančia Romintos giria. 

Paviešėję Vištytyje, neaplenkite Pajevonio, kuris  minimas kaip buvusi 1524 m. prūsų-jotvingių gyvenvietė. Teigiama, kad šioje vietoje buvusi pirmoji Sūduvos (Jotvingos) administracinė sostinė ir kunigų – žynių dvasinis centras. Tad kviečiame pakeliauti protėvių takais,

aplankant Kunigo dvarą, Karalių, Krivių, Vyčių slėnius ir kitus objektus. Šis reto grožio Sūduvos kampelis, rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas, tampa vis patrauklesnis turistams ir renginių iniciatoriams. Miestelio centre – legendos motyvais sukurta medinė skulptūra ir sovietmetį išlaikęs paminklas Vytautui Didžiajam.

Kitas šio maršruto taškas–Virbalis–seniausias rajono miestas (iki XVIII a. dar vadintas Nova Volia). Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas nuo 1536 m. Nuo pat kūrimosi pradžios Virbalis buvo planuotas didžiausiu Užnemunės prekybos ir amatų centru. Čia kasmet vykdavo 4–6 prekymečiai. XVII–XIX a. Virbalis buvo svarbus religinio, kultūrinio ir ūkinio gyvenimo centras. Nuo pat pradžių, be katalikų, čia kūrėsi ir kitų tikėjimų žmonės, tai liudija iki šiol išlikusi evangelikų–liuteronų bažnyčia.

Virbalio miestelį aktyviai garsina bendruomenė „Virbalio vartai“, kuri siūlo įvairias edukacines programas: ekskursiją po miestelį, aplankant rūsius, kriptas ir kitas išskirtines vietas; duonos edukaciją ir degustaciją; virvės vijimo edukaciją; paukščių ūkio lankymą ir povo kiaušinio degustaciją ar Trejenkos užpiltinės degustaciją.

Jei Trejenkos užpiltinė nesusuko galvos, laikas judėti į Kybartus. Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje įkūrė karalienė Bona. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno–Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių, įkurta pasienio muitinė. Stoties pastatus jungė požeminiai tuneliai. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu.

 Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė. 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Kybartų miestą puošia neorenesansinė Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia ir jauki Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė  bei Naujoji apaštalų bažnyčia. 1977 m. atidengtas paminklinis biustas garsiam tapytojui I. Levitanui, o 2005 m. – paminklas Kybartų krašto knygnešiams. Iš Kybartų pasienio punkto spauda buvo gabenama traukiniais. Knygoms kelią į Didžiąją Lietuvą pastodavo caro valdžios užkardos: muitinė, pasienio sargyba ir akcizo tarnyba. 1898 m. sargybiniai gavo teisę šaudyti į sienos pažeidėjus. Dėl to keletas knygnešių žuvo, kiti buvo sužeisti. Vien 1889–1904 metais buvo atimta 234 tūkst. lietuviškų leidinių. Miesto pasididžiavimas – pėsčiųjų viadukas, nuo kurio atsiveria panorama link muitinės, gerai matosi Kybartų miestelis.

Apsilankius Šiaudiniškių dvare, kelionės prakaitą siūlome nuplauti Virbalio tvenkinyje. Jei dar turite laiko, kviečiame užsukti į dar vieną su karaliene Bona susijusį Vilkaviškio rajono miestelį – Pilviškius.