Keturračiai: baudomis problemų neišspręsime

Besidominčius miškininkyste – kviečiame į mokymus!
30 gegužės, 2021
A. Tebėra – Pareigos keitėsi, geriausios žmogiškosios savybės išliko
31 gegužės, 2021

Keturračiai: baudomis problemų neišspręsime

Seimo nario Lino Jonausko siūlomos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis būtų griežtinama atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už miško paklotės niokojimą, nelegalių tvorų prie vandens telkinių statytojams  bei didinamos baudos už taršą nuotekomis įmonių vadovams, sukėlė sąmyšį įvairiuose sluoksniuose. Ne išimtis – ir  keturratininkai bei kiti miško lankytojai.

Su kokiomis problemomis susiduriama dabar ir kokių gali kilti, jei  minėtoms pataisoms būtų pritarta, neseniai diskutuota nuotolinėje konferencijoje.

Iš musės daro dramblį

Pasitarimo dalyviai – Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas, Lietuvos automobilių sporto (LAS) bei Lietuvos motociklų sporto federacijų (LMSF) Enduro komisijos narys Alvydas Petrošius, „Motorider“ bendrovės, 15 metų prekiaujančios motociklais, keturračiais, aksesuarais, priežiūros priemonėmis, bei atsarginėmis dalimis, direktorius Valdas Radvilavičius, svetainės www.miškininkas.eu vadovas Dainius Šeronas ir kiti  – tvirtino, kad padidintos baudos už važiavimą miško paklote problemos neišspręs, tik dar labiau ją pagilins. Kai kurie diskusijos dalyviai L. Jonausko siūlymą įvardijo kaip lipimą ant bačkos, siekį pritraukti žiniasklaidos dėmesį.

Jei šios pataisos bus priimtos, už važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai  draudžiama, bei važiavimą miško paklote  lauktų keliasdešimt kartų didesnės baudos nei  dabar. Jos siektų nuo 500 iki 1500 eurų, už pakartotiną nusižengimą – nuo 1500 iki 3000 eurų. Taip pat pakartotinai nusižengus grėstų ir transporto priemonės konfiskavimas.

L. Jonausko nuomone, šiuo metu galiojančios baudos neatgraso pažeidėjų, todėl jas siūloma didinti net keliasdešimt kartų. „Šių siūlymų tikslas nėra nubausti žmones. Jų tikslas – atgrasyti nuo pažeidimų. Dabar galiojančios kelias dešimtis eurų siekiančios baudos tikrai neveikia kaip drausminanti ir nuo pažeidimo atgrasanti priemonė. Tie, kas gali įsigyti nepigius keturračius ar kitokius motociklus, be vargo susimoka baudą ir važinėja toliau“, – pataisas grindžia L. Jonauskas. 

PMSA direktorius A. Pivoriūnas sutinka, kad lengvų sprendimų nebūna. “L. Jonausko siūlymas kelia juoką. Įmonių, valdančių ne vieną tūkstantį hektarų miško, tvirtinimu, jokių bėdų dėl keturratininkų nėra. Anksčiau buvo, bet dabar jų valdose santykiai yra nusistovėję, atsiradusi bendravimo kultūra, dėl apsilankymo suderinama. Manau, kad L. Jonauskas iš musės daro dramblį, beje, panašiai bandoma dirbtinai eskaluoti ir kitas su miškais susijusias problemas“, – teigė A. Pivoriūnas.

LMSA valdybos pirmininkas A.Gaižutis pritarė, kad atsakingi keturratininkai miškuose problemų nekelia, tik saujelė chuliganaujančių, kurių keturračiai kelia didžiulį triukšmą, gąsdina paukščius, žvėris ir žmones ir kurie ieškodami adrenalino važiuoja, kur akys veda. „Asociacijos narių nuomone, tai, ką norėdamas pasipiarinti parašė L. Jonauskas, būtų taikoma visiems, nepaisant to, ar tu lenktyniauji, ar važiuoji keliu – ir gresia ne tik baudomis, bet ir transporto priemonės konfiskavimu. Tačiau miškų ūkyje keturratis naudojamas kaip darbo priemonė. Tai tas „arkliukas“, kuriuo nuvažiuojama iki biržės ar atlikti ugdymo kirtimų. Nuogąstaujama, kad norint sutramdyti chuliganus, bus pretekstas nubausti ir tuos, kurie keturračius naudoja kaip darbo priemonę“, – akcentavo  A.Gaižutis.

Arklį kinko, o vežimo nėra

Deja,  L. Jonausko siūlymas primena arklio kinkymą, kai vežimo nėra. Diskusijoje LAS ir LMSF Enduro komisijos narys pabrėžė, jog šis Seimo nario siūlymas turi daug neapibrėžtumų. „Mes nekalbame vien apie keturratininkus, kalbame apie visus apskritai – grybautojus, motociklininkus ir vykdančius veiklą miškuose ar juose gyvenančius. Svarbiausias klausimas šioje situacijoje: kas yra miško kelias, kur jis apibrėžtas. Kitose šalyse galioja tokia praktika –  prie miško kelias yra užtvertas šlagbaumu ir aišku, kad toliau važiuoti negali. Lietuvoje nuo senų laikų yra išraižytų keliukų, jais tapusios mineralizuotos juostos, kai kurios proskynos, keliukai atsiranda ir kelis kartus pravažiavus kokia nors technika”.

Tai, kad Lietuvoje nėra aiškaus miško kelio apibrėžimo, pripažino ir Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas. „Dėl to būtina susitarti, bet tai nėra labai paprasta. Tai, kas vadinama miško keliais, Miškų kadastre  pažymėta kaip linijiniai objektėliai, bet be charakteristikų ir parametrų. Bet tokių linijų Lietuvos miškuose yra per 30 tūkst. kilometrų, o tikrųjų miško kelių – vos 7 tūkst. km. Būtent dėl tų tris ketvirtadalius sudarančių kelių ir kyla daugiausia problemų, ypač saugomose teritorijose. Yra nemažai neapibrėžtų pilkųjų zonų. Gerai, kad Valstybinių miškų urėdija jau inventorizuoja miško kelius ir bando juos išgryninti. Kol kas siūlau bandyti naudotis Miškų kadastro informacija, kuria disponuoja Valstybinių miškų tarnyba, bent jau ginčų atveju“, – patarė N. Kupstaitis.

Antras – ne mažiau svarbus dalykas, kad nėra vieningo kelių žemėlapio ir kur yra kelių registras“, – mano A. Petrošius.

Siekdamas spręsti vieningo žemėlapio, kuriame būtų pateikta visa informacija apie kelius, Lietuvoje problemą, A. Petrošius kartu su kitais pilietiškais sporto bendruomenės nariais yra sukūręs žemėlapį www.raceadmin.info. Jame nurodomos  saugomos teritorijos: valstybiniai parkai, Natura 2000 bei kultūros paveldo objektai. Pasak sudarytojo, žemėlapis aiškiai nurodo, kur tikrai draudžiama važinėti. „Tačiau nėra iki galo aišku, kur galima, nes grįžtame prie pirmosios problemos – nėra miško kelio apibrėžimo. Juk Lietuvos kelių direkcijos registre sužymėti keliai apima ne visus kelius, o tik skalę nuo automagistralių iki keturiais skaitmenimis žymimų plačių žvyrkelių. Tačiau dėl jų juk klausimų ir taip nekyla,“ – aiškino kalbėtojas.

„Mes siūlome naudotis www.raceadmin.info duomenų baze. Bet kuris keliautojas gali susidaryti kelionės maršrutą ir jį užkėlęs ant šio žemėlapio netapti pažeidėju: aplenkti vietas, kur važiuoti draudžiama“, – žemėlapio privalumus vardijo sudarytojas.

Diskusijoje pabrėžta, jog problema yra ir keturračių registravimas. „Jei nori rasti problemos sprendimą, pirmiausia reikia ją identifikuoti, kas ten “, – mano A. Petrošius.

Pasak V. Radvilavičiaus, keturračiai, kuriais prekiauja „Motorider“, registruojami. Tačiau nemaža dalis šių motopriemonių savaime sukriminalizuota, o jos dekriminalizuoti paprasčiausiai neįmanoma. Pavyzdžiui, keturračius, kurie yra atvežti iš užsienio, Latvijoje registruoti galima, o Lietuvoje – ne. A. Petrošius papildo, kad norinti vairuoti keturračius, reikia turėti net keturių kategorijų vairuotojo pažymėjimus, mat vieni keturračiai yra registruojami kaip traktoriai, kitiems užtenka B kategorijos, tretiems reikia B ir A kategorijos. „Net policininkai ir aplinkosaugininkai neretai susipainioja“, – pažymi A. Petrošius.

Geri pasiūlymai iki šiol atgarsio nesulaukė

Pernai „Motorider“ pardavė 400, o šiemet – jau 600 keturračių. „Manau, kad šiemet pardavimai sieks 1200 vienetų. Kokio dydžio Lietuvoje yra keturratininkų bendruomenė, įvardinti sunku, nes yra tokių, kurie važinėja neregistruotais. Tačiau bent jau oficialioji dalis, anot V. Radvilavičiaus, pageidauja legalaus, su aplinkosaugininkais suderinto maršruto, siūlo valdžios institucijoms įteisinti rinkliavą už važiavimą transporto priemone atsiskaitant mobiliąja programėle ar kitu patogiu būdu, bei lankytojo lipdukus. „Mes esame už edukaciją, tvarką ir kultūringą naudojimąsi, tačiau tą tvarką reikia visiems kartu padaryti“, – tvirtina  „Motorider“ vadovas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, išklausiusi diskusijos dalyvius, sutiko, kad šiuos klausimus, ypač dėl miško kelių registro, būtina spręsti. Taip pat reikia įsiklausyti į keturračių sporto mėgėjų išsakytus lūkesčius ir pateiktus pasiūlymus, nes šio sporto mėgėjų nuolat daugėja, o veikla plečiasi. Komiteto pirmininkės vertinimu, dalį pateiktų pasiūlymų būtų galima išspręsti keičiant lankymosi miške taisykles bei kitus poįstatyminius aktus, kitą dalį – geranorišku susitarimu tarp visų suinteresuotųjų pusių. Svarbu, kad būtų rastas sutarimas.  

A. Petrošius pripažino, kad šios Seimo kadencijos išvardytoms problemoms išspręsti nepakaks, tačiau vylėsi, kad ji bus tas starteris, kuris užkurs dyzeliuką, o dialogas ir bendrų sprendimų ieškojimas įgis pagreitį.

Augustė Teiberytė

Nuotrauka: https://www.trakai-visit.lt/kartingai-keturraciai-sporto-motociklai-ir-automobiliai/