Netekus Evaldo Survilos

Žaliavinės medienos pardavimas iš valstybinių miškų smunka toliau
12 gruodžio, 2018
Algimantas Salamakinas: visos šitos reformos – ėjimas semti vandens su šakėmis
14 gruodžio, 2018

Netekus Evaldo Survilos

Gruodžio 12-osios naktį užgeso Evaldo Survilos gyvybė. Netekome nuoširdaus draugo, malonaus ir įdomaus žmogaus, profesionalaus miškininko, šilto, gero žmogaus.

Evaldas pasirinko miškininko-pedagogo kelią ir visą gyvenimą jo nepaliko. Vargu ar atrasime daugiau miškininkų, kurie visą savo profesinę veiklą susiejo tik su viena darboviete. Tiesa, Jo darbovietė keitė savo geografiją, pavadinimą ir statusą – iš Vilniaus miškų technikumo į Kauno aukštesniąją miškų mokyklą ir pagaliau – į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, bet Evaldas visada buvo šios įstaigos dėstytojas… .

Evaldas gimė 1939 m. rugpjūčio 7 d. Baigęs Kėdainių vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1961 m. įgijęs miško ūkio inžinieriaus kvalifikaciją pradėjo dirbti Vilniaus miškų technikume mokomojo ūkio valdytoju, o po dvejų metų ėmėsi dėstytojo darbo. Greta jo visuomet turėjo daug papildomų pareigų: dvi kadencijas buvo Miškininkystės mokslinės techninės draugijos mokslinis sekretorius, daugiau kaip dešimt metų – mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo ir valdybos narys, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Akademinės tarybos pirmininkas, Miškininkystės katedros vedėjas.

Evaldas daug skaitė ir mokėsi, mėgo leisti laiką gamtoje, keliavo po Sibiro platybes ar Vakarų pasaulio tolius. Nevengė ir su profesija susijusių vizitų į užsienį – vyko skaityti miškininkystės paskaitas kitų šalių aukštosiose mokyklose.

Mes prisimename jį kaip šaunų, linksmą, išlaikytą, nuolat siekiantį tobulėti, kaip asmenybę – gilų ir supratingą, inteligentišką, galintį patarti, paguosti ir nieko neužgauti.

Per pastaruosius keletą mėnesių, kai Evaldas sunkiai sirgo ir intensyviai gydėsi, mes labai Jo pasiilgome. Dabar labiausiai norimei užjausti, paguosti ir palaikyti Evaldo artimuosius, netekusius brangiausio žmogaus. Sunku įsivaizduoti, ką teko jiems išgyventi. Netekties dieną liekame su jais, guodžiame ir palaikome.

Labai nesinori tarti tradicinius žodžius – „Ilsėkis ramybėje“. Tai skamba kaip pabaiga. Esame tikri, kad dar ilgai artimųjų ir draugų susitikimuose, pokalbiuose, mintyse būsi drauge.

Malonus kolega, mes Tavęs labai ilgėsimės…

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bendruomenė

Velionio urna bus pašarvota penktadienį (gruodžio 14 d.) nuo 17.00 val.  laidojimo namuose  A. Juozapavičiaus pr. 1,  Kaunas.

Šeštadienį (gruodžio 15 d.)  nuo 10.30 val. urna bus Prisikėlimo bažnyčioje. Šv. Mišios už mirusįjį prasidės 12.00 val.  Po Šv. Mišių urna bus vežama į senąsias kapines Kėdainiuose.

Artimieji prašo nenešti vainikų, užteks gėlės žiedo.