Paprastasis šaltekšnis

Paprastoji jonažolė
kovo 9, 2019
Miško bioįvairovės gausinimas
kovo 9, 2019

Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.)

Ši rūšis yra labai dažna visoje Lietuvos teritorijoje. Kaip trako augalas paprastasis šaltekšnis yra aptinkamas mėlyniniuose pušynuose (Pinetum myrtillosum), brukniniuose mėlyniniuose pušynuose (Pinetum vaccinio-myrtillosum), kartas auga ir pelkiašiliuose. Paprastasis šaltekšnis yra įvardijamas kaip viena gausiausių Lietuvos miškų trako rūšių, kadangi auga įvairaus drėgnumo ir derlingumo miško dirvožemiuose, jau pirmaisiais metais pasirodo ir kirtavietėse. Drėgnuose durpiniuose dirvožemiuose gali sudaryti ištisus sąžalynus, o kai kurie mokslininkai paprastąjį šaltekšnį, kaip ir beržą, priskiria sumedėjusiems augalams – pionieriams, kurie nėra reiklūs aplinkos sąlygoms ir greitai įsikuria atvirose vietose, pavyzdžiui miško kirtavietėse.

Tai 5-6 m aukščio šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos krūmas ar nedidelis medelis. Šaltekšnio mediena pakankamai tvirta, turi rusvą branduolį. Lapai elipsės formos. Lapalakščio viršutinė pusė yra tamsiai žalia, blizganti, o apatinė – šviesiai žalia. Paprastojo šaltekšnio šaknų sistemai yra būdinga mikorizė, kuri užtikrina geresnį maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio. Šaltekšnis pasižymi ilgu žydėjimu: gelsvi žiedai ima skleistis gegužės-birželio mėnesį, jie yra noriai lankomi vabzdžių-apdulkintojų. Rugpjūčio mėnesį sunoksta juodi kaulavaisiai, kuriais minta miško paukščiai ir žvėreliai, taip išplatindami ir šaltekšnio sėklas. Paprastajam šaltekšniui būdingas ir antrasis žydėjimas rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, todėl ant to paties augalo tuo pačiu metu ir noksta vaisiai, ir skleidžiasi žiedai. 

Šaltekšnio žievė yra vertinama kaip vaistinė žaliava, tačiau šviežia žievė yra nuodinga, taip pat nuodingi ir nesunokę vaisiai. Žievė lupama anksti pavasarį. Joje randama alkaloidų, glikozidų, dervų, rauginių ir dažinių medžiagų. Šaltekšnių žievė dedama į įvairius vaistažolių mišinius. Iš žievės dar išgaunami gana patvarūs geltoni augaliniai dažai. Šaltekšnio žiedus gausiai lanko įvairūs vabzdžiai – atliktų mokslinių tyrimų metu užfiksuota net 300 įvairių apdulkintojų rūšių, tame tarpe ir bičių, o vaisiais noriai maitinasi strazdai, svirbeliai ir rudieji pelėnai.     

Paprastasis šaltekšnis lengvai dauginasi sėklomis. Geriausiai sudygsta vėlai rudenį pasėtos sėklos, kurios natūraliai praeina stratifikaciją. Pavasarinei sėjai sėklas reikia 60 parų stratifikuoti, o pasėjus jos sudygsta per 30 dienų. Sėkloms būdingas požeminis dygimo būdas, gegužės mėnesį sėjinukai jau pasirodo virš dirvos paviršiaus. Daigumą lemia aplinkos sąlygos, sėjinukai yra jautrūs vėlyvoms pavasario šalnoms ar dideliam drėgmės kiekiui. Pirmaisiais metais sėjinukai užauga iki 15–30 cm, o trimečiai augalai jau būna 1,0–1,50 m aukščio ir tinka sodinimui į vietą. Vėliau paprastasis šaltekšnis auga žymiai lėčiau, per metus ūglių prieaugis siekia 20-30 cm. Derėti sėjinukai pradeda gana anksti – trečiais ar penktais metais. Paprastąjį šaltekšnį galima dauginti ir auginiais. Gamtoje šaltekšnis dauginasi ir šaknų atžalomis, ypač jei krūmas ar medelis nupjaunamas – tuomet atžalos auga ypač intensyviai. Paprastasis šaltekšnis gyvena iki 60 metų.

 Fotografijos Mindaugo Ilčiuko