Uniforma – svarbi ir visuomenei, ir miškininkams

Uniforma  –  svarbi ir visuomenei, ir miškininkams

Lietuvos miškininkai visuomet buvo ir yra savo krašto patriotai, visada didžiavosi savo uniforma, simbolizuojančia vieningumą, pagarbą profesijai, istorijai. Vyresni prisimena, kai atkuriant Nepriklausomybę buvo juokaujama: “Miškininkai užsivilko uniformą ir padarė reformą”, o dabar,  po urėdijų reformos, uniformos  paseno ir liko dūlėti spintose. Deja, su naujomis niekas neskuba…

Jau ne kartą kalbėta apie prieš keletą metų pasirašytą aplinkos ministro įsakymą dėl  naujo pavyzdžio uniformų patvirtinimo miškininkams, kuriems suteiktas pareigūno statusas. Deja,  šiandien nėra nei paradinių uniformų, nei statuso, tik darbo drabužiai. Miškininkai svarsto: kodėl ir kieno stalčiuose pasimetė šis dokumentas?  Gal besikeičiant vadovybei  kiti klausimai buvo aktualesni, gal nebuvo teisinio precedento dėl nuobaudų, gal…

Vienas iš šeimininkavimo įrodymo būdų

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivorūnas sako,  kad jam tikrai rūpi užmesti kolegų uniformos reikalai, nes pats yra miškininkas.  “Nustebau, kai neseniai ruošiantis Miškininkų sąjungos suvažiavimui, tvarkant organizacinius reikalus, sulaukiau iš profesijos brolių, dirbančių valstybiniuose miškuose, raginimų padiskutuoti,  koks yra valstybinius ir privačius miškus prižiūrinčių arba galimai galėsiančių prižiūrėti  statusas, kokia bus  uniforma ar kita apranga.  Turėjau pasakyti, kad  niekada apie tai iš esmės negalvojau, – prisipažino pašnekovas. – Manau, kad šis dalykas aptariamas labai laiku. Ypač, kai neginčijamas autoritetas Algirdas Brukas pagrindė istoriškai ir tradiciškai,  kaip uniformos buvo naudojamos Lietuvos teritorijoje nuo neatmenamų laikų. Miškininko apranga, be žinių, be mūsų Alma Matter, yra bene vienintelis visus profesijos brolius ir seseris vienijantis dalykas. Kodėl tokio neturėti?”.

Pasak A. Pivoriūno,  kiekvienas jaunuolis, pradėdamas studijuoti miškininkystės mokslus, svajojo turėti šiuolaikišką, gražią uniformą,  į kurią žmonės atkreiptų dėmesį.  “Manau, kad  visi miškų specialistai garbingai jas dėvėtų, tai galbūt net sudrausmintų daugelį žmonių, kurie lankosi ir privačiuose, ir valstybiniuose miškuose, – teigia asociacijos direktorius. – Lankytojai  pamatytų, kad miško šeimininkas – ne su treningais, o bent jau su aiškiais skiriamaisiais ženklais. Uniformos pagrindas,  nepriklausomai, kokiuose miškuose dirba miškų specialistai, turėtų būti vienodas. Galėtų skirtis tik skiriamieji ženklai, pavyzdžiui, valstybinių miškų darbuotojų, privačių įmonių, Valstybinės miškų tarnybos … Kad savo nuomonę pagrįsčiau, paskambinau kolegoms iš privačius miškus valdančių ir prižiūrinčių įmonių ir buvau maloniai nustebęs. Jie sakė, žinoma, be jokios abejonės dėvėtų uniformas, ypač iškilmių proga. Be to,  specialistai ateina į miškus ir turi nežinia kaip įrodyti savo statusą. Tai vienas iš šeimininkavimo įrodymo būdų. Mums Lietuvoje sunkiai sekasi įtikinti visuomenę, ypač politikus, kad turi būti ribojami lankymai miškuose, ypač privačiuose. Manau, kad tai būtų viena iš formų, kaip sudrausminti nepageidaujamus asmenis”.

Miškininkai turėjo pareigūno statusą, tad paklaustas,  kaip privačių miškų savininkas galėtų gauti tokį statusą, A. Pivoriūnas atsakė, kad jis turėtų būti labai panašus į neetatinio gamtos apsaugos inspektoriaus. “Aš manau, kad privačius miškus prižiūrinčius žmones galima būtų prilyginti visuomeniniams inspektoriams. Dabar politikai kalba, kad reikėtų visuomenei suteikti daugiau galių, administracines galias perkelti į visuomeninį sektorių. Tai vienas iš būdų, kaip papildomai apginti nuosavybę, ateiti į pagalbą valstybei ne žodžiais, o darbais. Tai būtų šeimininko simbolis – jo statuso įprasminimas”, – tikina pašnekovas.

Drausminantis, vienijantis ir įpareigojantis drabužis

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis primena, kad apie uniformas nemažai buvo  šnekėta jau ne viename pastarųjų metų Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavime. “Mes kalbėjome ir kalbame ne apie kasdienę aprangą, bet apie išeiginį rūbą, kuris identifikuoja ir reprezentuoja miškininko profesiją. Klausimas neginčytinas.  Dar profesoriaus Vaidoto Antanaičio iniciatyva, kai tuometinėje Lietuvoje atsirado miškininkų uniformos, kurios apjungė miškininkų bendruomenę ir ją suvienijo, parodė, kad tas paradinis rūbas žmonėms: ir visuomenei, ir patiems miškininkams labai svarbus. Ypač profesijai. Ne dėl akių. Mano nuomone, žmonės, turintys miškininko išsilavinimą ir dirbantys miškininku, esantys atsakingi, turi teisę turėti paradinį rūbą, –   įsitikinęs A. Gaižutis. – To nebūtina sieti su valdiška pareigūno uniforma, tiesiog tai miškininko išeiginis rūbas, vienijantis visą miškininkų bendruomenę. O skiriamieji ženklai, kam jis priklauso urėdijai ar privačiai įmonei, ar organizacijai, galėtų būti skirtingi, bet identifikacija vieninga. Čia galėtų būti vienas iš Lietuvos miškininkų sąjungos uždavinių ir pareigų – neišduoti tų rūbų bet kam, o kad juos turėtų tik tie miškininkai, kurie verti uniformos nešiojimo garbės. Valstybinė urėdija šiuo metu yra sudariusi grupę, kuri sprendžia, kokia uniforma, koks jos dizainas, tad vertėtų nepraleisti progos pagalvoti apie visus šalies miškininkus, tame tarpe ir dirbančius privačiuose miškuose, kad jie dėvėtų rūbą, kuris ir drausmina, ir vienija, ir įpareigoja”.

Visi kalbinti miškininkai taip pat pritaria, kad pagrindinis jų siekis turėti uniformą tai –  miškininko profesijos identifikavimas, jos prestižo kėlimas. Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius tikina, kad tai, kas 2017 metais buvo patvirtinta aplinkos ministro, būtent yra ta apranga, reprezentacinė, kuri ir turėtų atspindėti miškininką.

“Dabar turime puikius darbo (lauko) rūbus, tačiau atstovaudami valstybiniams miškams privalome dėvėti ir atitinkančią uniformą. Miškininkai nuolat susitinka su bendruomenėmis, moksleiviais, gyventojais, miško lankytojais. Mus kviečia papasakoti apie mišką, gyvūnus, elgesį miške, dalyvauti įvairiose šventėse. Per šiuos susitikimus visuomet dėvime uniformą ir niekam nekyla abejonių, kad tai miškininkas, – teigia Padauguvos girininkas. – Priminsiu, kad miškininkų uniforma nėra naujadaras, tai jau šimtmetį menantis miškininkų simbolis. Kaip ir žodis urėdija, urėdas, girininkas ir pan.  Urėdo pareigybė savo pradžią skaičiuoja nuo XVI a. ir tapatinti  jos su sovietmečiu tikrai negalima. Prisiminkime ir 1918-ųjų  laisvės kovas, 1941-ųjų  birželio sukilimą, pokario laisvės kovas – visuomet  buvo gerbiamas ir miškininkų atsidavimas, uniforma, kova už laisvę. Daugelis jų apdovanoti  už drąsą Vyčio kryžiaus ordinais, kuriuos segėdavo prie savo uniformų. Tai mūsų istorija, kurią privalome gerbti. Kiek tenka bendrauti su miškininkais, visi vienbalsiai pasisako už miškininko uniformą, net privačių miškų savininkai ar mokslo žmonės neįsivaizduoja valstybinių miškų tarnautojo be miškininko uniformos. Siūlau naudotis  2017 metais aplinkos ministro patvirtintu uniformos pavyzdžiu, kuriame nustatyti  visi pagrindiniai Lietuvos valstybės miškininko ženklai bei dėvėjimo tvarka. Nereikėtų ir papildomų išlaidų dizaineriams”.

Rasa Liškauskaitė