Vilkikų kontrolieriams rūpi saugumas ir sąžiningumas

Vilkikų kontrolieriams rūpi saugumas ir sąžiningumas

Kas važinėja automagistrale Vilnius – Kaunas ar į Panevėžio pusę,  mato gausybę vilkikų: po vieną ar po kelis važiuojančius, stovinčius aikštelėse. Ir į uosto pusę, ir link Latvijos rieda ir miškovežiai. Bet kai sunkiasvores mašinas pradedi dažnai sutikti  Krekenavos ar Ramygalos miestelyje, pagalvoji  – ko gi čia jos laksto?

Nespėji nė apsidairyti, kai miškovežis nė nestabtelėjęs prie STOP ženklo šauna skersai „Via Baltica“  magistralės. Kas čia per manevrai? Kai pažįstamo miškininko paklausi, kodėl tą medieną taip skubėdami veža, tas atšauna: nei čia iš mūsų miškų, nei čia pas mus važiuoja. Tai kur gi? O atsakymas paprastas: tokiu būdu ratus sukant aplinkiniais keliukais, nukertant kampus stengiamasi išvengti kontrolės. Kokios tarnybos taip vengiama, kas gąsdina sunkiasvorių vairuotojus?

Laikas – itin svarbus krovinių gabenimo versle

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius sako, kad visi vyresni vairuotojai labai gerai prisimena Valstybinę kelių tarnybos inspekciją, tačiau prieš keletą metų įvykusi reorganizacija sujungė visas keturias kelių transporto sritis – aviaciją, laivybą, automobilių kelių ir geležinkelio. Taip susikūrė Lietuvos transporto saugos administracija, pavaldi Lietuvos susisiekimo ministerijai. Jos struktūriniai padaliniai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Marijampolėje ir Utenoje. Prižiūrėdama, kaip laikomasi įstatymų ir kitų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų, LTSA siekia užtikrinti vienodas ir palankias transporto verslo sąlygas, gerinti eismo saugą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Viena iš svarbiausių LTSA veiklos sričių – ir kelių transporto kontrolė: įmonėse, keliuose, pasienio kontrolės punktuose žiūrima, ar vairuotojai laikosi vairavimo ir poilsio režimo, kontroliuojamos pavojingus krovinius vežančios, didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės.

“Lietuvoje kelių transportu gabenama daugiau kaip 40 proc. krovinių, – aiškina G. Lukošius. – Tai lemia šios rūšies mobilumas, pakankamai trumpas kelionės laikas  ir galimybė pristatyti įvairių rūšių krovinius iš pardavėjo į pirkėjo kiemą, iš gamintojo – tiekėjui, iš sausumos – į uostą… Mes dirbame, kad eismo dalyviai būtų saugūs, o transporto sistema  – sąžininga. Kontrolė  vykdoma remiantis įdiegta rizikos vertinimo sistema. Stengiamasi, kad didžiausias dėmesys ir priežiūra tektų  nesąžiningai besielgiantiems ir taisyklių nesilaikantiems vežėjams, o sąžiningai dirbantys nebūtų be reikalo tikrinami ir gaišinami, nes laikas – labai svarbus krovinių gabenimo versle. Sustabdęs automobilį pareigūnas prisistato, paprašo pateikti dokumentus ir nurodo, kas bus tikrinama. Paprastai LTSA pareigūnai tikrina vairuotojų darbo ir poilsio režimą, krovinio tvirtinimą, techninę transporto priemonės būklę, jas sveria ir matuoja. Visi patikrinimai suvedami į sistemą, o kiekvienas pažeidimas automatiškai padidina taisykles pažeidusiųjų rizikos laipsnį. Labai svarbu, kad LTSA pareigūnai vis dažniau pasitelkia technologijas, tad šiandien didelė dalis patikrinimų nereikalauja fizinio transporto tikrinimo. Per keliuose išsidėsčiusių stebėjimo kamerų tinklą pareigūnai akylai stebi, ar krovininės transporto priemonės eksploatuojamos su galiojančia technine apžiūra, ar jų svoriai ir gabaritai neviršija leistinų”.

Sunkiasvorių mašinų kontrolė

LTSA, kontroliuodama sunkiasvorius automobilius, saugo ir kelių infrastruktūrą. “Pačią infrastruktūrą saugome, nes kelių savininkė Lietuvos automobilių kelių direkcija kelia sąlygas ir reikalavimus, nustato, kokios gali būti leidžiamos kelio apkrovos, – pasakoja  direktorius. – Savininkai žino, kokioms apkrovoms yra suprojektuoti mūsų keliai, natūralu, kad su didesnėmis apkrovomis jais važiuoti negalima. Yra nustatyti leistini svoriai ir gabaritai, kurie surašyti teisės akte, pagal tai kontroliuojame, kad nebūtų pažeidimų ir sugadinta infrastruktūra:  keliai, viadukai, tiltai. Pastaraisiais metais pradėjome tikrinti ir maksimalius transporto priemonės apkrovos parametrus, kuriuos nustato gamintojas, t. y. kokiai autotransporto priemonei kokie maksimalūs apkrovimai yra leistini. Jeigu per daug apkrausi transporto priemonę ir jos mazgus, jie ir greičiau dėvėsis, didesnė tikimybė, kad neveiks tinkamai, bus sugadinti, suluš. Bet kuris mazgas, veikiamas didesnio svorio, gali lūžti. Kaip ir žmogus, jei neš labai didelį svorį, dirbs sunkų fizinį darbą, turės problemų ir dėl sąnarių, ir dėl raiščių, ir nugara nepadėkos. Taip ir automobilis, naudojamas ekstremaliomis sąlygomis, greičiau dėvisi: nuo padangų, sukabintuvų iki miškovežių statramsčių (rungų) ar ašių”.

G. Lukošius patikina, kad miškovežiai, važinėjantys šalies keliais, pirmiausia turi būti saugūs, nekelti pavojaus, be to,  sąžiningai konkuruotų. “Daug kas priklauso nuo įmonių vadovų, darbuotojų požiūrio. Jeigu vienas iš jų veža daugiau, tarkime, su prastesniu automobiliu, netvarkingu, be techninės apžiūros, jis nesąžiningai konkuruoja ir įgyja pranašumą prieš kitus, –akcentuoja LTSA vadovas. –  Svarbiausia, kad mūsų priežiūra paremta rizikos vertinimu.  Tikriname rizikingiausius automobilius, identifikuojame riziką, tad miškovežiams, kaip ir kitiems krovinininiams automobiliams, skiriamas didžiulis dėmesys. Pirma, jie kelia didelę riziką infrastruktūrai, kurią  turime saugoti, antra – jei būna perkrauti, kelia riziką transporto priemonei,  taip pat eismo dalyviams. Pavyzdžiui, nepritvirtintas krovinys, perkrautas … Turėjome ne vieną atvejį ir eismo įvykį, kai lūžo sukabintuvas, buvo ir žuvusių žmonių. Arba nepritvirtintas krovinys ar rąstas iškrenta…”

LTSA pareigūnai, pasak direktoriaus, yra patyrę, dirba ne vienerius metus, tad  dažniausiai iškart pastebi, kada mašinos perkrautos, kada veža tam tikro tipo medieną. Be to, labai dažnai vairuotojus, vežėjus išduoda jų pačių elgesys. Dažnas stengiasi išvengti kontrolės, nes baudos tikrai nemažos. Priklausomai nuo nustatytos  perkrovos bauda gali svyruoti nuo 140 iki 3500 eurų, jei padarytas pakartotinis nusižengimas.

Slėptuvė kabinoje už užuolaidos

G. Lukošius pripažįsta, kad kai kurie vežėjai nemėgsta LTSA pareigūnų, apie  juos sunkiasvorių vairuotojai dažniausiai dalijasi socialiniuose tinkluose. “Paprastai kai ką nors slepi, tai ir nori pabėgti. Ypač paplitęs piktybinių pažeidėjų būdas – pastebėjus kontrolę  sustoti kelkraštyje, užsitraukti užuolaidas ir neatidaryti kabinos durų. Tikėdami, kad liks nepatikrinti, automobilių nepasvers ir kad pareigūnai paliks juos ramybėje, stengiasi išvengti kontrolės. Istorijų būna visokių. Kviečiame ir policijos ekipažą, nes vairuotojas galbūt neblaivus, apsvaigęs, o gal kažkas su sveikata pasidarė ir galbūt žmogui reikia pagalbos – nežinome, kokios priežastys jį privertė kabinoje užsidaryti. Skambiname įmonės savininkui, perspėjame, gal kas atsitiko vairuotojui, prašome, kad jis pats skambintų vairuotojui, pakalbėtų, kad leistų pasverti transporto priemonę. Visokių atvejų žinau, kad ir daužė stiklą, ir  vairuotojas į laukus, į miškus bėgo. Čia toks katės ir pelės žaidimas, bet baudos didelės,  vairuotojai sunkiai dirba, o darbdaviai siekia didesnio pelno. Tai apsunkina vairuotojų darbą, bet nebūna taip, kad be leidimo vairuotojas vežtų to krovinio daugiau nei galima, nes kas jam iš to…, –  įsitikinęs G. Lukošius. –    Na gal kiek daugiau uždirba, nes rinka tokia: kuo daugiau nuveši, tuo daugiau uždirbsi… Taip ir žaidžiama. Nors tikrai gaila vairuotojų, nes jie yra paraštėje ir tampa bendrininkais. Savininkai verčia juos vežti daugiau, jie per raciją išgirsta, kad štai ten stovi policija, kontrolė, tada slepiasi, bėga. Būna laukia po 5-6 valandas, kol pareigūnai  nuvažiuos. Toks darbas ir įtampa tikrai nėra sveika”.

Niekam nesinori, kad nesąžiningi būtų gudresni ir išvengtų kontrolės. “Jau esame pateikę Susisiekimo ministerijai teisės aktų projektą, kuriame numatytos nuostatos,  panašiai kaip dėl  blaivumo – jei vairuotojas vengia, nesutinka tikrintis, tada fiksuojamas sunkiausias neblaivumas,  taip turėtų būti ir čia: jei vairuotojas nesudarys galimybės transporto priemonės pasverti, bus fiksuojamas pažeidimas, kad automobilis yra maksimaliai perkrautas ir taikoma didžiausia sankcija. Tuomet neliks tikslo atsisakyti važiuoti svertis, atsikalbinėti ar išsisukinėti. Manome, kad tada visi sutiks sverti krovinius,  tikėdamiesi, gal mažiau svarstyklės rodys nei maksimalus leidžiamas svoris, –  įsitikinęs pašnekovas. –  Šiemet šie projektai (Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimai) parengti ir turi iškeliauti iš Susisiekimo ministerijos į Vyriausybę. Politinės valios tikrai yra,  tikiuosi, kad dėl naujų pakeitimų pavyks sumažinti pažeidimų skaičių.  Girdžiu vežėjų šnekas, kad Švedijoje galima vežti daugiau, tačiau mūsų  keliai yra tokie, kokie yra, o mes juos dar viršsvoriais gadiname. Gal to pelno gaunama kiek daugiau, bet tai eismo saugumo ir gadinamų kelių sąskaita. Reikia labai gerai pasverti, kokias vertybes šiandien saugome: ar žmogaus gyvybę, sveikatą, ar vis dėlto vaikomės pelno”.

Nors reikalavimai transporto įmonėms, vežėjams aiškiai apibrėžti teisės aktuose ir visi jų privalo laikytis, LTSA per metus skaičiuoja iki 400 pažeidimų, kai transporto priemonės perkrautos arba viršyti jų gabaritai ir už tai taikoma administracinė atsakomybė. Šį skaičių dar galima padvigubinti, nes atsakomybė taikoma ne tik vairuotojui, bet ir krovėjui bei vežėjui. LTSA direktorius sako, kad  yra ir tokių įmonių, kurios piktybiškai pažeidinėja taisykles ir per metus į pareigūnų rankas pakliūna dešimtis kartų. Joms, savaime suprantama, skiriamas ypatingas dėmesys.

Transporto priemonės sulaikymas ir bauda – ne tik finansinis nuostolis, prarastas laikas, neištesėtas žodis užsakovams, klientams. Vėluojama, po to meluojama, sugriaunamas pasitikėjimas, gera reputacija. Atsiranda šimtai nereikalingų problemų, jau nekalbant apie saugumą ir ramybę.  

Rūta Steponaitytė