Profesoriaus P. Matulionio vardą mokyklai pasiūlė urėdas

Profesoriaus P. Matulionio vardą mokyklai pasiūlė urėdas

Miškininkystės mokslų pradininko profesoriaus Povilo Matulionio vardo premija už puikius mokymosi rezultatus, pasiekimus olimpiadose, nepriekaištingą elgesį, aktyvią visuomeninę veiklą šiais, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, metais įteikta Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokui Povilui Uckui.

Vardas įpareigoja

Prie įėjimo į Kupiškio P. Matulionio progimnaziją pritvirtinta lentelė su užrašu: “Geriausiai tvarkoma mokyklos aplinka Lietuvoje”. Ir nėra čia ko stebėtis. Profesorius Povilas Matulionis kupiškėnams gerai žinoma asmenybė. Garsaus miškininko vardas įpareigoja ir mokinius, ir mokytojus, ir vietos bendruomenę. Juo pavadinta miesto gatvė, progimnazija, įkurtas muziejus. P. Matulionis ne tik miškininkystės pradininkas, jis – kraštotyrininkas, tautinės savimonės žadintojas, lietuvybės Vilniaus krašte puoselėtojas, istorikas, botanikas, žodynininkas, lietuviškos spaudos draudimo metais sudaręs pirmąjį lietuvišką žuvų kalendorių ir pirmąjį Lietuvos fizinį žemėlapį. Be to, jis Žemės ūkio akademijos įkūrėjas, pirmasis rektorius ir miškininkystės katedros vedėjas, kartu su Vaižgantu ir kitais to meto šviesuliais Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas…

Visą gyvenimą miškams ir medžiams pašventusio profesoriaus dvasia gyvena ir progimnazija. Aplinkos gražinimas ar medelių sodinimas čia neatsiejami nuo kasdieninės veiklos. Kai buvo pradėtas sodinti mokyklos sodas, niekas nė neįtarė, kad 2010-aisiais Aplinkos bei Švietimo ir mokslo ministerijos surengs mokyklų apžiūrą-konkursą, kuris didžiulį dėmesį skirs želdinių, gėlynų, kraštovaizdžio tvarkymui, senų medžių, riedulių priežiūrai. Jau po metų šio konkurso nugalėtoja tapo tuometinė Kupiškio P. Matulionio pagrindinė mokykla.

Neliko urėdijų – prapuolė ir premija…

Kupiškio krašto mokytojai bei anksčiau mokyklas baigę mokiniai pamena, kad miškininkystės vajus prasidėjo Skapiškyje. Tuomet Lietuvoje garsėjo Skapiškio girininkija, ypač nuoširdžiu miškininkų ir mokinių bendravimu. P. Matulionio gimanzijos ugdymo skyriaus vedėja Jūratė Biškauskaitė sako, kad rajone miškininkų, mokyklų ir bendruomenių ryšys buvo labai tamprus.

“Kai rinkome mokyklai vardą, ilgai svarstyti nereikėjo. Vadintis garsiu Lauryno Stuokos Gucevičiaus vardu garbė teko gimnazijai, o mes sulaukėme pasiūlymo iš buvusio ilgamečio Kupiškio miškų urėdo Jono Morkūno – rinkitės profesoriaus Povilo Matulionio vardą. Anot jo, prasminga vadintis šio miškininko vardu – garsinsite ne tik iš Kupiškio kilusį profesorių, bet ir patys būsite daugiau žinomi, o mums bus smagu su jumis draugauti”, – prisimena mokytoja.

Tai buvo pats ryškiausias ir rimčiausias pasiūlymas, juolab kad mokykla orientavosi į gamtos mokslus. “Mūsų mokyklą baigė daug dabartinių miškininkų. Broliai Bakanai miškininkai, jų tėtis ir jie, taip pat Dainius Baikauskas, Laurynas Knizikevičius, Žydrius Mukulys. Į miškininkystę anksčiau ne taip jau lengva buvo įstoti. Gal kad daugelis buvo arčiau žemės ir miško. Kai tapome Povilo Matulionio vardo mokykla, nuo 1996-ųjų buvome įpareigoti pasirinkti gamtos mokslų kryptį ir pradėjome draugauti su urėdija. Pirmasis jos įnašas labai konkretus: už pasiekimus įsipareigojo teikti Povilo Matulionio vardo premiją. Tad nuo tol kasmet rudens pabaigoje apibendriname mokyklos rezultatus, patvirtiname komisiją, kurią sudaro mokytojai, tėvai ir vienas urėdijos atstovas, bei slaptu balsavimu renkame geriausius. Kol buvo urėdija, tol ji mus rėmė ir finansiškai. Bendruomenės išrinktas geriausias atstovas apdovanojamas P. Matulionio vardo pinigine premija, jo vardo padėka ir medaliu”,- aiškina pašnekovė.

Medaliai bei padėkos išdalintos ir šiemet, o premija už puikius mokymosi rezultatus, nepriekaištingą elgesį, aktyvią visuomeninę veiklą įteikta aštuntos B klasės mokiniui Povilui Uckui. Deja, kad išsaugotų tradiciją pinigų premijai mokyklos vadovams teko paieškoti. Neliko urėdijų, prapuolė ir pinigėliai…

Nuo šių mokslo metų piniginės premijos steigėjas yra pati mokyka. P. Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys šypteli – ieškome rėmėjų… Ir paaiškina, kad vietos miškininkai jų neužmiršo, bet naujasis VMU regioninis padalinys lėšų premijai neskiria. „Jie susisiekė su mumis, žino, kas mes tokie, bet piniginės premijos be Vilniaus negali skirti. Vietos miškininkai pasiryžę mus remti, padėti, – sako direktorius ir rodo dovanas. – Štai knyga, kurią šiemet dovanojo… Dar neįteikėme Eglei Gurklytei, jai priklauso ir medalis, ir diplomas, ir knyga – buvusios miškų urėdijos dovana“.

Pasikeitė struktūra, bet ne žmonės…

Kiekvienoje rajono mokykloje veikia jaunųjų miško bičiulių (JMB) būreliai, tačiau P. Matulionio progimnazijoje mišką myli visi. Pradinio ugdymo skyriaus vedėja Ina Griciuvienė tikina, kad mažiausieji neatsilieka nuo vyresniųjų, rašančių rimtus darbus ar dalyvaujančių projektuose.

„Kelia inkilus, daro kalėdines puokštes, dalyvauja gamtamokslinėse konferencijose, turnyruose, viktorinose, – vardija veiklas pedagogė. – Dabar būrelius globoja savivaldybės specialistai, apsilanko ir buvusios urėdijos atstovai. Tie, kurie išliko. Nors pasikeitė struktūra, žmonės – tie patys, tikimės, kad bendra veikla gyvuos“.

Biologijos mokytoja Angelė Kairaitienė – JMB būrelio „Atžalynas“, įkurto 1997 metais, vadovė. „Nors būrelis įkurtas seniai, aš jam vadovauju tik šešerius metus. Dabar jame 23 nariai – nuo penktos iki aštuntos klasės. Labai geri mūsų santykiai su buvusios miškų urėdijos specialistu Virginijumi Stapulioniu, labai šaunus žmogus ir Šimonių girios girininkas Eugenijus Šukys. Kai vykstame į Šimonių girią kelti inkilų, jis mus šiltai priima, jo edukacinės pamokos vaikams labai patinka. Be to, tai paskatina daugiau pasidomėti gamta ir prieš konkursus „Kiškis ir miškas“, „Juodalksnių pavėsy“, „Ąžuolas“. Aštuntokas Povilas Uckus, kuris šiemet laimėjo P. Matulionio premiją, jau dvejus metus yra būrelio urėdas. Jis vadovauja, atlieka praktines užduotis, kurias parenka miškininkai. Užduotys labai įdomios ir vaikus užkrečia“,- pasakoja mokytoja.

Urėdijų pertvarkos metu būrelį ypač globojo ir globoja rajono švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Miziukevičius. Su Lelija Uosiene, rajono metodininke, tartasi, kaip bendradarbiauti su miškininkais pasikeitus urėdijų struktūrai.

Tikimasi, kad veikla nestrigs. „Vasarą – stovyklos, rudenį ir pavasarį JMB nariai važiuoja į Šiaulių rajoną, į Aleksandriją tvarkyti Povilo Matulionio kapo. Ant jo uždegame žvakutes ir vasarą grįždami iš ekskursijos po Palangą, pakeliui jį aplankome, kad vaikai žinotų, kur profesorius palaidotas. Prieš Kalėdas darome puokštes, o Žiemos šventės vyksta Mirabilyje, miške, kur aktyviai sportuojame: vyksta šerno (kelmo) tempimas, būrelio vadovą vaikai vežioja rogėmis, vinį kartais kala ir mergaitės. Tai labai smagus pasibuvimas, nes susirenka mokiniai iš 16 rajono būrelių. Miškininkai mums atskleidžia daug paslapčių, aiškina ir moko pažinti gamtą“,- vardija A. Kairaitienė.

Vaikai užsikrečia stebėjimu

Progimnazijos moksleiviams rūpi ir istorija, ir literatūra. Nors kupiškėnai žino savo miesto istoriją, bet kad ją įsimintų dar geriau, daugybę renginių organizuoja P. Matulionio muziejus. Pasak ugdymo skyriaus vedėjos Jūratės Biškauskaitės, nors muziejuje madžiagos pakankamai, mokiniai ją papildomai renka, klasifikuoja. Mokyklos pasididžiavimas – ir etnografinis ansamblis „Zbitkai“, kuris pagal P. Matulionio gyvenimo faktus paruošė literatūrinę programą.

J. Biškauskaitės teigimu, netikėta žinia moksleiviams buvo Trakų Vokės fenologinių stebėjimų tyrimų centro prašymas atlikti fenologinius stebėjimus Kupiškio krašte. Tad biologijos mokytojos ir būrelis mokinių juos vykdo bei kiekvieną pavasarį duomenis siunčia į Trakų Vokę.

Pasak biologijos mokytojos A. Kairaitienės, vaikai užsikrečia tais stebėjimais, lygina duomenis… „Bendradarbiaujame ir su Klaipėdos botanikos sodo direktore Asta Klimiene, dalį tyrimų esame išsiuntę ir į Klaipėdą. Seniau Kupiškio krašte gyveno žmogus, kuris fiksavo įvairiausius faktus – kada paukščiai parskrido, kada ir kas pražydo. Jo nebėra, tad mes jau ketvirti metai pateikiame savo stebėjimus iš skirtingų vietovių – ir iš kaimų, ir Kupiškio priemiesčio“, – pastebi mokytoja.

Kelionės, ekskursijos ir edukacinės pamokos

Miškininkų būrelio nariai viešėjo Vilniuje, Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre. Tai – ugdymo skyriaus vedėjos Inos Griciuvienės idėja. Kokie įspūdžiai? „Labai labai vaikams patiko, sakė – pats geriausias muziejus. Rezervatų, draustinių pristatymas unikalus“,- moksleivių atsiliepimais dalijasi pedagogė. Aštuntokai su chemijos mokytoja Rima Sinkevičiene važiavo į Kauną, į A. Stulginskio universitetą, kur vyko pamoka „Ar geriame švarų vandenį?“

Edukacinės pamokos vyko ir Kruonyje, ir Pašilių stumbryne, ir Vilniuje, Verkių regioniniame parke. Dvejus metus P. Matulionio progimnazijos moksleiviai su Latvijos ir Estijos mokyklomis dalyvavo tarptautiniame projekte „Nord plius“, kurį finansuoja švedai. Pasak progimnazijos direktoriaus, tai gamtamokslinis projektas, kuriame mokiniai atliko begalę veiklų. Pavyzdžiui, Latvijoje buvo aiškinamasi, kur dingsta miestų fekalijos, lankėsi prie įrenginių, vandens saugyklų. Įdomu buvo sužinoti ir kaip šepečio kotas atsiranda, tai – kelionės į medienos įmones ir praktiniai mokymai.

„Važiavom į „Durpetą“ susipažinti su durpių ir komposto gamybos technologija, taip pat su Šimonių girios takais, miškų urėdija, su atliekomis bei plastmasių rūšimis, – vardija R. Latvys ir džiaugiasi paskutiniais rezultatais. – Antri metai mūsų mokiniai drauge su mokytoja Gaiva Galeckaite dalyvauja gamtosaugos olimpiadoje. Joje – virš 150 mokyklų, o mūsų mokykla – net 8-oje vietoje. Tai pamokų ir papomokinio darbo rezultatas“.

Draugystė su Lietuvai pagražinti draugija

Kupiškyje gerai žinomas Lietuvai pagražinti draugijos renginys, kai renkama gražiausia sodyba. Kasmet išrenkamos ir apdovanojamos trys. Šią draugiją žino ir mokiniai. Juk ir patys sodino medelius bei žydinčius krūmus Kupiškio marių Uošvės liežuvio saloje, kurioje vyksta įvairios pamokos.

Žemės diena – tradicinis renginys. Penktokai rašo laišką Žemei, pristato projektą apie piliakalnius, rajone saugomas teritorijas, iškelia žemės vėliavą. Progimnazija turi ir matulioniečio kodeksą. Tai Garbės kodeksas. Jį mokyklos 25-mečio proga pagal visų klasių pasiūlymus sukūrė patys mokiniai. Mokyklos sodas taip pat pasodintas mokyklos bendruomenės iniciatyva. Tai – mokyklos 10-čio sodas, kuriam obelaites pirko ir tėvai, ir vaikai – dabar jau sunku pasakyti, kur kieno medelis, nes sodui jau 20 metų. Įspūdingiausias jis – pavasarį, o paklausiausias – rudenį… Tų obuolių niekas nei perka, nei parduoda… Nei slyvų, nei kriaušių… Vaikai per pertraukas bėga į sodą ir valgo. Kaimynai ir kiti taip pat gali pasivaišinti.

Šalia mokyklos žaliuoja dendroparkas, tiesa, daug mažesnis nei Uošvės liežuvyje. Bet pirmas, pasodintas, kai ano dar nebuvo… Kupiškėnai gyvena darnoje su gamta ir ją gražina, kaip ir profesorius Povilas Matulionis – Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjas.

Rasa Liškauskaitė

Nuotraukos iš mokyklos archyvo ir Rasos Liškauskaitės