Miško kirtimas – vienas iš rizikingiausių darbų

Miško kirtimas – vienas iš rizikingiausių darbų

Miško kirtimas – vienas iš rizikingiausių šalies ūkio darbų  saugos ir sveikatos požiūriu. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,

nuo 1994 m. šalies miškininkystės sektoriaus įmonėse įvyko 541 nelaimingas atsitikimas darbe, 415 darbuotojų patyrė lengvas, 70 – sunkias, 56 – mirtinas traumas. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų dažnumą  (100 tūkt. darbuotojų), jis šalies vidurkį viršija 10 -12 kartų. Apie 80 proc. žuvusiųjų šiame darbe yra miško kirtėjai, net 70 proc. nelaimingų atsitikimų  įvyksta bandant nuversti įstrigusį medį (ar šakas), nuleidžiant kitą medį.

2017 m. miškininkystės sektoriuje įvyko 2 mirtini ir 11 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Baisogalos girininkijos miške krisdamos medžio šakos sunkiai sužalojo galvą Alvydo Dambrauskio įmonės kvalifikuotam miško darbininkui, dirbusiam pavojingoje zonoje. Jis nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Darbuotojas nesilaikė Miško darbų saugos taisyklių, o darbdavys nekontroliavo, kad dirbantieji biržėje dėvėtų jiems išduotus šalmus, taip pat neįvertino tikėtinos medžių bei šakų griūties ar jų kritimo rizikos.

Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio girininkijoje, tvarkant medžius biržėje, lūžo ir iš 10 m aukščio nukrito šaka, kuri mirtinai sužalojo kvalifikuotą miško darbininką. Paaiškėjo, kad jis buvo palikęs įpjautą nenuverstą medį, toliau dirbo po juo ir bandė jį nuversti kitu medžiu.

Pašušvio girininkijos Užtelkių miške nuslydo kėlimo žnyplės, kuriomis buvo traukiamas rąstas, o kritęs miško pjovėjas patyrė sunkius sužalojimus. Naudotos kėlimo žnyplės  buvo nepritaikytos storiems medžiams kelti, o tinkamesniais įrankiais (kabliu, dalba) nesinaudota.

Atliekant miško kirtimo ir valymo darbus Kazliškių kaime (Želvos sen., Ukmergės r.), atsilenkusi pjaunamo lazdyno šaka sunkiai sužalojo UAB „Girios LT“ medkirčio akį. Jis nesinaudojo darbdavio išduotomis apsaugos priemonėmis.

Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, gana dažnos traumos  rodo, kad miškininkystės sektoriaus darbdaviai ne iki galo ir nepakankamai kompetentingai įgyvendina privalomas saugaus darbų organizavimo priemones tiek kertant miškus, tiek vykdant su jais susijusius darbus. Netinkamai paruošiamos darbo vietos, neužtikrinamas Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ( DSS) laikymasis.

Pažymėtina, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta nesant tiesioginės darbų vadovų priežiūros darbo vietose, yra atvejų, kai dėl DSS reikalavimų nesilaikymo  traumas patyrė ir  darbų vadovai. Darbuotojai pažeidžia  ir įprastą  darbo drausmę. Tą liudija faktas, kad  kas penktas medkirtys traumas patyrė būdamas neblaivus.

Kita problema – dėl darbų sezoniškumo žmonės praranda reikiamus įgūdžius. Pavyzdžiui,  2016 -2017 m. iš  mirtinas ir sunkias traumas patyrusio  21 darbuotojo net  6, t. y. dažniau nei kas ketvirtas, susižalojo per  pirmuosius metus po darbo sutarties sudarymo. Minėtais  metais įvyko šiek tiek mažiau miško kirtėjų mirtinų nelaimingų atsitikimų  bei mažiau jų patyrė traumas būdami neblaivūs.

“Vis dėlto stebime tas pačias aplinkybes ir tas pačias priežastis, kaip ir prieš 20  ar 15 metų , be to,  kasmet. Atrodo, kad darbų vadovai taikstosi ir  pasyviai stebėdami toleruoja pažeidimus, kurių prevencijos neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, neskiriamas reikiamas dėmesys ir miško kirtėjų kvalifikacinių įgūdžių gerinimui”,- konstatuoja Valstybinė darbo inspekcija.

 Į ką reikėtų atkreipti dėmesį organizuojant miško darbus?

Kuriant saugesnes darbo vietas kirtavietėse būtina įgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. ,,Darbdavio pareiga“ 2 dalies  reikalavimą: ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.“

Taip pat būtina įgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. ,,Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“ 1 dalies reikalavimus: ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“.

Nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais įdarbinami miško kirtėjai, jiems turi būti sudarytos saugios ir sveikos  darbo sąlygos. Praradusiems profesinius įgūdžius pravartu organizuoti papildomus mokymus, ypač tiems, kurie tik pradeda darbinę veiklą. Darbdavys darbus biržėje privalo organizuoti tik esant patvirtintai biržės technologinei eksploatacinei kortelei ir turėdamas atitinkamus raštiškus nurodymus miško ruošai.

Siūloma tiek per darbuotojų mokymus, tiek darbų vadovams instruktuojant biržėje prieš  pradedant darbus aptarti klaidas, kurios nustatytos ankstesnių nelaimingų atsitikimų darbe metu. Kartu reguliariai (ir priimant naujus darbuotojus) supažindinti juos su VDI internetinės svetainės rubrikoje ,,Nelaimėms – STOP“ aktualia informacija miškininkystės sektoriui.

Per pastaruosius dvejus metus Valstybinė darbo inspekcija vykdė miško kirtėjų apklausas.  Atsakymai parodė, kad daugiau kaip pusė (53,8 proc.) kirtėjų nebuvo įsisavinę pagrindinių DSS reikalavimų.

Darbo inspektoriai  apklausas vykdys ir 2018 m. bei apie jų rezultatus informuos visuomenę ir socialinius partnerius.

www.miskininkas.eu