Unikali Lietuvoje – plunksnų kolekcija

Unikali Lietuvoje – plunksnų kolekcija

Plunksnų kolekcija renkama nuo 2002 metų. Viskas prasidėjo nuo margos kėkšto sparno dengiamosios plunksnos, kuri savo ryškiomis spalvomis patraukė dėmesį. Nuo to laiko kolekcija išaugo keleriopai. Šiuo metu kolekcijoje yra per 90-ies paukščių rūšių (daugiau kaip 1600 vienetų) plunksnų.

 Kolekcija atlieka ir edukacinę funkciją, kuomet susidomėję gali būti supažindinami su paukščių prisitaikymu prie gyvenamosios aplinkos bei pačių plunksnų išskirtinėmis savybėmis. Paukščiams plunksnos suteikia galimybę ne tik skristi, bet ir puikiai užsimaskuoti ar kaip tik – išsiskirti iš aplinkos parodant savo nuotaiką. Plunksnų apdarą paukščiai reguliariai atnaujina, kuomet senas ir susidėvėjusias plunksnas pakeičia naujos.

Šioje kolekcijoje yra mažiausio Lietuvos paukščio – paprastojo nykštuko (Regulus regulus) plunksnų, kurių ilgis tesiekia 4,5 cm. Pati ilgiausia kolekcijoje turima plunksna priklauso baltajam gandrui (Ciconia ciconia), jos ilgis siekia 46 cm. Retų paukščių plunksnos taip pat atrado vietą mano kolekcijoje. Čia turiu vapsvaėdžio (Pernis apivorus), mažojo erelio rėksnio (Clanga pomarina), jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla), paprastojo pelėsakalio (Falco tinnunculus), sketsakalio (Falco subbuteo) bei kitų retų paukščių plunksnų.

Ryškias spalvas demonstruoja alksninuko (Carduelis spinus), kėkšto (Garrulus glandarius) bei svirbelio (Bombycilla garrulus) plunksnos. Geriausi maskuotės meistrai – paukščiai, perintys ant žemės. Dėl raibo plunksnų apdaro puikiausiai užsimaskuoti geba lėliai (Caprimulgus europaeus), slankos (Scolopax rusticola), jerubės (Bonasa bonasia). Įmantrius raštus demonstruoja ir margi paukščiai, kurių spalvų kontrastas atsispindi plunksnose – gegutės (Cuculus canorus), šarkos (Pica pica), paprastosios kiauliukės (Saxicola rubetra) ir kitų. Pelėdų plunksnos ypatingos tuo, jog padengtos švelniais pūkeliais, todėl paukštis gali skristi beveik be garso ir taip ieškoti grobio klausos pagalba.

Pagal plunksnų apdarą galima spręsti apie paukščio gyvenimo būdą. Margas, slepiamasis, apdaras padeda pasislėpti miško paklotėje. Ryškias spalvas dažniausiai demonstruoja savo teritoriją ginantys žvirblinių paukščių patinėliai, o plėšrūnai dėl savo raibumo – sunkiai pastebimi tiek skrydžio metu, tiek ilsėdamiesi. Kiekvienas paukštis prisitaikęs prie specifinio ir savito gyvenimo būdo, todėl mus supanti gamta tokia įvairi.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Zarasų regioninio padalinio

Salako girininkijos girininko pavaduotojas Mindaugas Ilčiukas

[Show slideshow]