Ar norint išlaikyti konkurencingas biokuro kainas reikalingas biokuro importas?

Ar norint išlaikyti konkurencingas biokuro kainas reikalingas biokuro importas?

Lietuvos energetikos plėtrai iš esmės svarbūs du dalykai – energetinė nepriklausomybė, numatyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, bei atsinaujinančių išteklių dalies šalies energetiniame balanse didinimas. Abiems šioms užduotims įgyvendinti itin reikšmingas yra medienos kuro, įskaitant kirtimo liekanas, panaudojimas.

Priemonių taikymo galimybės

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškotvarkos ir medienotyros instituto lektorius  Gintautas Činga pastebi, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje vis mažiau panaudojama vietinio medienos kuro. „Medienos kuro gamintojai nutraukia veiklą arba mažina gamybos apimtis, atleidžia darbuotojus, parduoda techniką. Viena svarbiausių priežasčių – didėja medienos kuro importas iš Baltarusijos. Šis procesas turi neigiamos įtakos  – blogina šalies energetinę nepriklausomybę, strateginį saugumą bei eksporto ir importo balansą, mažina šalies bendrąjį vidaus produktą, taip pat gyventojų užimtumą“, – vardija mokslininkas.

Smulkieji verslininkai, užsiimantys biokuro gamyba regionuose, skundžiasi, kad jų verslą žlugdo pigi baltarusiška mediena, dar pernai dideliais kiekiais pradėta gabenti į Lietuvą. Dėl to jau teko atleisti trečdalį darbuotojų. Kai kurių regionų verslininkai teigia atlikę preliminarius skaičiavimus ir konstatuoja, kad biokuro gamintojų sektorius traukiasi, apie 15 tūkst. žmonių netenka darbo.  Jie paliekami likimo valiai, dalis jų grįžta į Užimtumo tarnybą.  Valstybė netenka didelės dalies pajamų, taip pat patiria išlaidų mokėdama pašalpas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos viešiems ryšiams Eglės Samoškaitės teigimu, būtų apmaudu, jeigu dėl paminėtų priežasčių dalis darbuotojų netektų darbo.

Tačiau, pasak G. Čingos, susidariusią padėtį  efektyviai galėtų paveikti ekonominiai svertai, pavydžiui, parama vietinio medienos kuro gamintojams (iš esmės tai buvo taikoma pagal Kaimo plėtros programą 2014 – 2020 metais, pvz., technikos pirkimo rėmimo priemonės ir pan.),  vietinės energetinės žaliavos vartotojų ekonominio skatinimo priemonės (mokesčių lengvatos ir pan.), be to, galima svarstyti ir muitų įvedimą medienos kuro importui iš ne ES šalių.

Minėtų priemonių taikymo galimybes, anot mokslininkų,  turėtų nuodugniai įvertinti Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ir Aplinkos ministerijos bei joms pavaldžios institucijos, atitinkami Seimo komitetai bei visų suinteresuotų šalių atstovai.

Importas muša biokuro kainą

Vyriausybė 2019 m. gruodžio 30 d.  pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui (NEKS), kuriame viena iš politikos priemonių yra užtikrinti, kad balansas tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro importo iš trečiųjų šalių būtų tvarus bei optimalus, leistų ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą rinkos koncentracijos lygį.

Lietuvos muitinės duomenimis, iš Baltarusijos per 2019 m. importuota apie 1,4-1,5 mln. ktm medienos skiedros. Lietuvos pramonė (baldinių plokščių gamintojai) sunaudoja apie 0,2 mln. ktm importuotos medienos, tad biokuro sektorių pasiekė apie 1,2 mln. ktm medienos skiedrų. 2019 m. importo augimas  apie 30 proc.  didesnis, palyginti su 2018-aisiais, o su 2017 m. – didesnis maždaug dvigubai.

Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė portalui www.miskininkas.eu sakė, kad 2019-aisiais tikrai padidėjo importas, kurį iš esmės lėmė itin palankios įvežamos medienos kainos,  susiformavusios dėl privalomų sanitarinių miškų kirtimų Baltarusijoje – jų apimtys  išaugo dėl  spygliuočius užpuolusių  kenkėjų, o tai ypač padidino  menkavertės medienos pasiūlą.

„Importas mažina biokuro kainą visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, per 2018-2019 m. šildymo sezoną, kai buvo sutrikęs biokuro importas iš Baltarusijos, Lietuvoje ilgalaikių biokuro sandorių kaina buvo pasiekusi rekordines aukštumas – 250 Eur/tne – tai yra 50 proc. daugiau nei 2019 metais. Tad siekiant išlaikyti konkurencingas biokuro kainas Lietuvoje, reikalingas biokuro importas iš trečiųjų šalių, nes, kaip rodo ankstesnių metų patirtis, tik vietiniais ištekliais užtikrinant visos rinkos poreikį biokuras neišvengiamai brangtų“, – apie naudą vartotojams kalbėjo A. Vernickaitė.

Kaltinti vien Baltarusijos nereikėtų

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės specialistų Nerijaus Kupstaičio ir Donato Vaikaso nuomone, pradėti kalbėti apie biokurą reikėtų nuo to, kad medienos kainos rinkoje (ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europoje) šiuo metu yra žemiausios per pastarąjį dešimtmetį. Tad nenuostabu, kad visi su mediena susiję verslai išgyvena sudėtingą laikotarpį.

“Kadangi biokuras realiai reiškia pačią pigiausią medieną, tai šiame versle dalyvaujančiųjų situacija dar sudėtingesnė. Dėl to kaltinti vien Baltarusijos nereikėtų. Kitas dalykas, kad importuojama skiedra, tame tarpe ir iš Baltarusijos, naudojama ne vien biokurui, bet ir plokščių gamybai, todėl negalima sakyti, kad importuojamas vien biokuras, net jei tai ta pati skiedra”, – aiškino pašnekovai.

Pasak specialistų, svarbu suprasti, kad išorės prekybos (su trečiosiomis, ne ES narėmis) reglamentavimas priskirtinas ES kompetencijai ir pačios valstybės narės negali imtis jokių veiksmų. Tai reiškia, kad Lietuva net ir norėdama negalėtų vienašališkai įvesti muitų ar kitokių panašių mokesčių iš Baltarusijos įvežamai medienai, taip pat ir biokurui.

“Reikia pripažinti, kad esant žemoms medienos kainoms Valstybinių miškų urėdijos siūlomos parduoti kirtimo liekanos ir malkinė mediena parduodama ne iš pirmo karto, tačiau urėdija vykdo savo įsipareigojimus valstybei ir rinkai pateikia numatytus biokuro žaliavos, taip pat ir paties biokuro kiekius. Pvz., Valstybinių miškų urėdija per 2019 metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 23 d.) per biržą pardavė 8242 tne smulkintos skiedros. Pastaraisiais metais ji vidutiniškai kasmet parduodavo apie 250 tūkst. kub. metrų miško kirtimų liekanų (SM3 tipo biokuro žaliavos). 2019-aisiais  iš viso pasiūlyta pirkti apie 340 tūkst. kub.  šios  žaliavos, kaip ir numatyta įmonės strateginiuose veiklos planuose. Tad nepaisant biokuro importo iš Baltarusijos, valstybiniuose miškuose ir toliau suplanuotomis apimtimis ruošiama žaliava biokurui, kas reiškia, jog išsaugomos visos su tuo susijusios darbo vietos (įskaitant ir rangos įmonėse)”, – ramino ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės specialistai.

Kokybės reikalavimus reglamentuoja įsakymai

Lietuvoje gaminamo, importuojamo, parduodamo ar naudojamo šilumos ir (ar) elektros energijai gaminti kietojo biokuro kokybės ir sudėties reikalavimai nustatyti energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 patvirtintuose Kietojo biokuro kokybės reikalavimuose.

Biomasės, skirtos kietojo biokuro gamybai, ar kietojo biokuro, įvežamo iš trečiųjų valstybių ir  tiekiamo Lietuvos  rinkai, užterštumo, naudojimo ir tvarkymo radiacinės saugos reikalavimai nustatyti Medienos ir durpių, importuojamų iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respublikos rinką, užterštumo ¹³⁷Cs radionuklidu bei medienos ir durpių kuro pelenų, užterštų ¹³⁷Cs radionuklidu, naudojimo ir tvarkos aprašu, kuris patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2013 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-250. Nustatytų reikalavimų valstybinę radiacinės saugos priežiūrą vykdo Radiacinės saugos centras.

Beje, pasak N. Kupstaičio, kilus įtarimų, kad konkretaus ūkio subjekto importuojamas, parduodamas ar gaminamas kietasis biokuras neatitinka nustatytų reikalavimų, reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl jo, kaip ne maisto produkto, atitikties norminiams teisės aktams arba į Radiacinės saugos centrą –  įtarus, kad kietasis biokuras gali būti užterštas radionuklidais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Ėglė Samoškaitė citata priminė, kad  netekusiems darbo Lietuvos įstatymai užtikrina garantijas: “Jei asmuo turi vienerių metų nedarbo socialinio draudimo stažą, jis turi teisę pretenduoti į nedarbo išmoką. Ji mokama 9 mėnesius nuo registravimosi Užimtumo tarnyboje, tačiau išmoka kas tris mėnesius mažėja. Viršutinė išmokos riba negali viršyti 58,18 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, tačiau konkreti išmokos suma priklauso nuo žmogaus gauto darbo užmokesčio.

Jeigu žmogus vienoje įmonėje išdirbo daugiau nei 5 metus ir per tris mėnesius neįsidarbina toje pačioje įmonėje, jis gali prašyti ilgalaikio darbo išmokos – dėl jos į „Sodrą“ galima kreiptis per 6 mėnesius nuo atleidimo. Išmokos dydis siekia 77, 58 proc. nuo vidutinės asmens mėnesio algos ir priklausomai nuo išdirbtos trukmės gali būti mokama nuo 1 iki 3 mėn. Ši išmoka gali būti mokama kartu su nedarbo socialinio draudimo išmoka”.

Vis dėlto tokia biurokratinė citata nors ir paguodžia, kad žmogus bus šiek tiek socialiai apsaugotas, tačiau kelia viešą politinį klausimą valdžios aparato atstovams: ar iš aukščiausių jo  tribūnų skelbiamas šūkis apie būsimą gerovės valstybę atitinka realius veiksmus ir kas valstybei ekonomiškai bei socialiai geriau –  ar dirbantis, save išlaikantis ir mokesčius mokantis žmogus, ar išmokas gaunantis, dažnai pasitikėjimą viskuo praradęs jos bedarbis pilietis? Beje, gaunantis išmoką iš dirbančiųjų mokesčių sukaupto eurų aruodo…     

 Rasa Liškauskaitė