Ar toliau pūdysime lietuvišką biokurą?

Ar toliau pūdysime lietuvišką biokurą?

Lietuvos biokuro gamintojai sako, kad jau antri metai, kai valdžia jų ne tik nesiklauso, bet ir visiškai negirdi.  O greitai nebebus ir kam šauktis pagalbos, nes smulkiosios įmonės viena po kitos bankrutuoja, jau atleista trečdalis darbuotojų. Paskelbusi kovą prieš Astravo AE ir baltarusišką elektrą Lietuva, deja, tampa priklausoma nuo šios šalies medienos – faktai rodo, kad pigus įvežtas biokuras žlugdo jo gamybos rinką Lietuvoje.

Lietuvos biokuro gamintojai negali konkuruoti su gerokai pigesne baltarusiška žaliava ir dėl nelygiavertės konkurencijos jiems gali tekti stabdyti veiklą – biokuro gamybą žada nutraukti apie 20 šalies įmonių.

Seime yra įregistruotas pasiūlymas, kaip apsiginti nuo Lietuvą užplūdusio pigaus baltarusiško biokuro  – nuo 2021 m. siūloma apriboti jo naudojimą šilumos gamyboje. Į Seimo darbotvarkę įtraukus klausimą dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo, atsirado būgštaujančių ir mojuojančių koziriu: esą iki 20 proc. apribojus iš trečiųjų šalių importuojamo biokuro kiekį, pakils šildymo kaina.

Ketina riboti biokuro įvežimą iš trečiųjų šalių

Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Seimo narys Simonas Gentvilas sako, kad dar prieš dvejus metus „valstiečių“ Vyriausybė ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas padidino kirtimo normas, argumentuojant pasiūlos didinimu ir šilumos kainų mažinimu.

„Tai buvo neteisinga argumentacija, nes biokuras gaminamas iš kirtimo liekanų ir niekada nebuvo pagrindinė kirtimų normos didinimo priežastis. Tuo tarpu jau prasidėjo šildymo sezonas ir visi matome, kad dabar  rekordiškai mažos šildymo kainos, būtent dėl to, kad Lietuvą užplūdo baltarusiškas biokuras, o lietuviškas tapo visiškai nekonkurencingas – urėdijos prikirto medienos ir negali jos parduoti, – teigia Seimo narys. – Baltarusiškas biokuras, atvežtas iki katilinės yra daug pigesnis nei pagamintas Lietuvoje nukirtus medį. Valstybė planuoja savo išteklių politiką, o po to pati padaro taip, kad kirtimo atliekos lieka nenupirktos. Urėdija pūdo medieną, Lietuva negauna pajamų.  Paprastai būdavo sveika proporcija – 30 proc. įvežtinio kuro, vadinasi, baltarusiškas turi sudaryti tik 30 proc. Tai yra nustatyta ir Nacionalinėje energetikos strategijoje. Šiemet mes matome, kad  įvežtinis kuras pasieks 70 proc. Net aukcionuose Klaipėdoje, toliausiai  nutolusiame mieste nuo Baltarusijos, laimi baltarusiškas biokuras. Čia lemia du faktoriai. Vienas, kad Baltarusija desperatiškai nori gauti užsienio valiutos, antra – miškus Europoje užpuolė kenkėjai: labai greitai ir daug reikia išpjauti medžių, ypač spygliuočių“.

S. Gentvilas stoja Lietuvos biokuro gamintojų pusėn ir yra pasiryžęs siekti, kad būtų išsaugotos darbo vietos. „Miškai turi būti kertami tada, kai šaliai reikia, –  įsitikinęs jis. –  Jeigu mes planuojame miškų kirtimus, tai turime planuoti, kad ir poreikis bus. Dabar pateiktas įstatymo projektas, kuris leistų kiekvienam šilumos gamintojui naudoti iki 20 proc. biokuro iš trečiųjų šalių, t.y. iš esmės iš Baltarusijos. Atsiranda reikalavimas biokuro pardavėjui, kuris biokurą parduoda per biržą, kad jis turėtų kilmės sertifikatą, iš kur gavo žaliavą. Jeigu jis teigia, kad  tiekia lietuvišką biokurą, tai turi įrodyti, kad  sudaryti kontraktai ir iš kur nupirktas biokuras arba pateikti dokumentus, kad turi taip vadinamus malūnus, kuriuose gaminamos skiedros. Jeigu importuoja kurą iš Latvijos, tai turės parodyti latvišką sertifikatą. 20 proc. ribojimas galios tik tiems, kurie įveža biokurą iš trečiųjų šalių“.

Parlamentaras įsitikinęs, kad per Latviją biokurą sunku įvežti, nes latviai taiko trigubai didesnes radioaktyvumo normas skiedrai iš Baltarusijos, todėl absoliuti dauguma jos medienos netiks dėl užterštumo nuo Černobylio. „Latviai už lietuvius miškų turi daugiau, tai jie tieks savo, o ne įvežtinę medieną. Ir gerai, nes sužlugdytos mūsų urėdijos, sužlugdyti privačių miškų savininkai, – apie susidariusią padėtį kalba S. Gentvilas. – Baltarusišką skiedrą galės importuoti mūsų baldų fabrikai, medžio plokščių gamintojai. Vilniuje vien naujai statomos kogeneracinės jėgainės biokuro deginimo blokas sunaudos 700 tūkst. tonų biokuro  per metus. Tai milžiniškas kiekis. Projektas Seimui jau pateiktas ir skubos tvarka buvo svarstomas Aplinkos apsaugos komitete. Aš manau, kad lapkritį bus priimtas ir įsigalios nuo sausio 1 dienos. Žinoma, kad su pereinamuoju laikotarpiu, nes aukcionai jau prasidėję ir mes negalime įpareigoti šilumininkus sudevėti metalinių klumpių…“

Netiesa, kad šiluma brangs

Buvęs Seimo narys Kęstutis Bacvinka teigė, kad Šilumos ūkio įstatymo pataisos patvirtintų naują įvežamo kuro kiekio reguliavimą ir turėtų sumažinti importuojamo biokuro naudojimą šilumos gamyboje, tokiu būdu padidėtų vietinio kuro panaudojimas. „Įstatymu nesiekiama riboti žaliavos importo į Lietuvos teritoriją, nes jis gali būti naudojamas ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, kaip žaliava plokščių gamyboje, tačiau siekiama, kad strateginės svarbos šilumos gamybos sektoriuje būtų kuo plačiau naudojamas vietinis biokuras, o šilumos kaina nepriklausytų nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų“, – argumantuoja K. Bacvinka.

Pasak K. Bacvinkos, šis siūlymas buvo svarstomas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, tačiau daugumos pritarimo nesulaukė. „Turiu pasakyti, kad mes savo pozicijos neatlaikėme. Buvo nuspręsta, kad reikia prašyti Vyriausybės išvados. Tad šis klausimas lieka naujo Seimo malonei. Suvystė mus, o kas bus toliau, matysime, – apgailestauja jis. – Nežinia, kas tą išvadą rašys: Aplinkos ar Energetikos ministerija? Jeigu Energetikos, tai, manyčiau, turėtų būti teigiama išvada, o dėl Aplinkos ministerijos nedrįsčiau prognozuoti… Įsivaizduoju, kad iki Naujųjų metų nieko neįvyks. Svarbiausia, mūsų pačių lietuviškąjį verslą atgaivinti, o tai, kad šilumininkai šaukia, jog šiluma brangs – netiesa, nes biokuro kaina sudaro tik 12 proc. visos šilumos kainos. Tai esminės įtakos šilumos kainai negali turėti“.

Lietuviško biokuro gamintojų niekas negirdi

“Litbiomos“ asociacijos Biokuro sekcijos pirmininkas, „Dzūkijos medienos“ direktorius Marius Valukynas  teigia, jog dėl rinkoje esančios didžiulės baltarusiško biokuro pasiūlos iki šildymo sezono pradžios apie 70 proc.  viso reikalingo biokuro kiekio jau buvo parduota – parduotas visas baltarusiškas, jis jau sandėliuose, trūksta tik nedidelės dalies. „Lietuvos gamintojai jį veža iš miško, bet to biokuro sandėliuose jau yra, tad  natūralu, kad kaina nesikeičia ir dar labiau mažėja. Dabar situacija dar blogesnė nei buvo vasarą, kai kaina stabiliai laikėsi, o prasidėjus šildymo sezonui, dar sumažėjo. Jokio judėjimo į viršų nėra“, – situaciją apibūdina M. Valukynas.

Nors Energetikos ministerijoje ir Seime dėl biokuro vyko ne viena diskusija, anot M. Valukyno, niekas iki šiol nepasikeitė. „Mūsų niekas negirdi. Kaip į sieną, – sako susitikimais nusivylęs verslininkas. – Dar gegužės mėnesį Seime buvo surengta konferencija, kurioje buvo identifikuota, kad Lietuvoje biokuro gamintojai neišgyvena, uždaromos viena po kitos smulkios įmonės. Energetikos ministerija taip pat siūlė vietos gamintojams suteikti pirmumo teisę, bet tie siūlymai kažkur išgaravo. Kiek beldėmės asociacijos vardu į ministeriją, niekas nereagavo. Visiškas ignoravimas“.

M. Valukyno nuomone, Šilumos ūkio įstatymas ateityje turės įtakos Lietuvos gamintojams, jei būtų judėjimas į priekį.  „Mes vėl turime tą pačią situaciją – vyksta klausymai. „Litbiomos“ asociacija turėtų būti viena iš svarstymų dalyvių,  bet jos net nekviečia. Visiškas ignoravimas, nuomonės nepaisymas. Net Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstant biokuro klausimą nebuvo leista jai pasisakyti, nors „Litbioma“ atstovauja gamintojams. Gamintojų nuomonės niekas net nepaklausė. Pirmininkas turėjo suteikti žodį. Vienintelis Seimo narys Simonas Gentvilas, kuris teikia konstruktyvius, racionalius pasiūlymus. Keista, kad valdžia lyg ir svarsto pasiūlymus, tačiau niekas nevyksta. Aš pats jau dvejus metus kalbu apie baltarusišką biokurą, kuris pražudys Lietuvos gamintojus. Nuo gegužės niekas nė per plauką nepajudėjo… Nors Energetikos ministerija žadėjo, kad jau šių metų trečiame ketvirtyje bus išspręsti biokuro klausimai“.

Problema sprendžiama ne tokiu būdu

Viliamasi, kad naujas Seimas pagaliau jų imsis. „Problema, kurią sprendė buvusi valdžia, pirkdama daugiau baltarusiško biokuro ir pūdydama lietuvišką, spręsta ne tokiu būdu. Reikėjo skatinti iš valstybiniuose miškuose esančių kirtimo atliekų daugiau gaminti biokuro, taip būtų išspręstas biokuro kainos klausimas. Žaliavos būtų buvę daugiau ir biokuro būtų daugiau, ir konkurencija nemaža. Naujai valdžiai noriu pasakyti, kad gamintojai nori susėsti ir kalbėtis, nori, kad juos išklausytų. Mes šilumos grandinėje užimame tik penktadalį,  tai niekaip negalime nulemti šilumos kainos. Manau, kad biokuras tiek pat svarbus, kaip ir elektros jungtis su Lenkija arba elektros tinklų sinchronizavimas, – įsitikinęs pašnekovas. – Tai valstybinės reikšmės strateginis dalykas, o į jį visiškai nesigilinama. O kas bus, kai Baltarusija pasakys – mes jau nebeparduodame biokuro. Vietos gamintojai bus sužlugdyti, tad  biokurą teks pirkti brangiai. Apie kokį šildymo pigumą tada galėsime kalbėti?  Ar seniai atsijungėme nuo „Gazpromo“? Kaip tai pamirštama?  Šiandien net  5-6 kartus pigiau biokuro galėtų būti gaminama iš valstybiniuose miškuose nukertamos medienos… iš kirtimo liekanų būtų elementarios pajamos. Šita bėda neatsirado per dieną ar savaitę, neteisinga kryptimi buvo einama jau seniai“.

Verslininkas džiaugiasi nors mažais žingsneliais, kad bent per energijos išteklių biržą „Baltpool“ galėjo šitam sezonui bent kiek įtakos padaryti, kad gamintojai dar turi šiek tiek kantrybės. „Lietuva per metus sutaupo apie 150-200 mln. eurų, kad naudojame vietinį biokurą, o ne iškastines importuojamas dujas. Dabar kyla grėsmė, kad vietinė gamyba sunyks, liks tik kelios didžiosios įmonės ir baltarusiškas importas. Tokiu atveju tos kelios įmonės tikrai kels kainą, o jei Baltarusija nuspręstų neeksportuoti biokuro, susidurtume su realia nacionalinio saugumo problema“, – įsitikinęs M. Valukynas.

Pinigai pūdomi miške

Dėl kaimyninės šalies importo trečdaliu numušus lietuviško biokuro kainas, miškuose palikta pūti medienos maždaug už 3 mln. eurų. Ar tikrai esame tokie turtingi, kad galime elgtis taip neracionaliai? 

„Aš nesuprantu, kaip galima taip neūkiškai elgtis ir palikti Lietuvoje pinigus pūti, o rinką atiduoti kaimyninei šaliai, kuri neaišku kurią dieną ims ir pasakys, kad mokate tiek ir tiek, arba negaunate, –atsainiu valdžios požiūriu stebisi pašnekovas. – Biokuro tiekimas turi būti subalansuotas – prie ministerijos turėtų būti atskiras skyrius ar grupė, kuri analizuotų šias problemas. To nėra, visi aiškina, kad čia laisva rinka. O ji privedė prie to, kad smulkūs gamintojai ima bankrutuoti. Įsigyta technika brangi, investicijos didelės, atlyginimus reikia mokėti.  Neprofesionaliais sprendimais valdžios biurokratai žlugdo kitų žmonių gyvenimus“.

Rasa Liškauskaitė

Nuotrauka iš UAB “Judrės medis” archyvo.